Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai.
Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių.
Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos.
Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu.
Išimtinis žindymas yra kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia).
Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui.
Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais.
Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą.
Papildomas maitinimas
Teigiama, kad 4-6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“ (tai ribotas laikotarpis, per kurį smegenys yra ypač imlios patirties poveikiui), per kurį galima pasiūlyti naujų skonių.
Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti PM kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų.
Laikotarpis, kada galima pradėti PM, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus.
Ankstyvas PM įvedimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais (netinkamais motinos pieno pakaitalais).
Maitinant motinos pienu pirmus 4-6 mėnesius, kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių.
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ang. The European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams.
Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių).
Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites).
Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams.
Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko.
Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto.
Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.
Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai.
Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.
Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu (t. y.
Ne visi PM skirti maisto produktai yra vienodai maistingi.
Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse.
Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis.
Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus.
Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams.
Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį.
Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.
Kaip paskatinti pieno gamybą
Ko gero esame skaičiusios, kad mamos pieno gamyba priklauso nuo paklausos.
Kuo dažniau ir kuo geriau ištuštinama krūtis, tuo daugiau ji pagamina pieno.
Kad kūdikis gerai ištrauktų pieną, svarbu, kad jis gerai apžiotų krūtį, sugebėtų gerai ją žįsti ir būtų pakankamai stiprus, kad pajėgtų pieną traukti.
Tačiau kartais nutinka taip, kad laktacijos periodo metu tenka pieną nutraukti pientraukio pagalba.
Šioje rubrikoje papasakosime, kaip galite panaudoti savo pientraukį norint padidinti gaminamo pieno kiekį.
Svarbu žinoti, kad pateikiamas būdas imituoja kūdikio žindymo įpročius augimo šuolio metu.
Taip pat svarbu apsvarstyti jei taip nutiko, kodėl sumažėjo pieno gamyba.
Intensyvaus traukimo (angl. Power pumping) metodas imituoja dažną kūdikio žindymą augimo šuolių metu, kuomet kūdikis dažnai žįsdamas krūtį užsisakinėja daugiau pieno atsargų.
Šis metodas tai signalas jūsų kūnui pradėti gaminti daugiau pieno.
Intensyvaus traukimo metodą rekomenduojama daryti vieną kartą per dieną bent 3-4 dienas iš eilės.
Idealiu atveju šis metodas atliekamas su dvigubu elektriniu pientraukiu ir laisvų rankų liemenėle, kad proceso metu galėtumėte atsipalaiduoti, o ne vis prilaikyti rankomis krūtų gaubtelius.
Kad būtų paprasčiau įsiminti ar išsisaugoti, pateikiame intensyvaus traukimo metodą paveikslėlio pavidalu.
Likusią dienos dalį laikykitės įprasto žindymo/pieno nusitraukimo grafiko rėžimo.
Nors kai kurios moterys intensyvaus traukimo metodą atlieka du kartus per dieną, daugeliui moterų gali pakakti vieno per dieną.
- Svarbus reguliarus žindymas ar pieno nusitraukinėjimas kas 2-3 valandas dienos bei nakties metu.
- Dažnas žindymas ar pieno nusitraukimas yra būtinas norint skatinti pieno gamybą.
- Miegas - mes puikiai suprantame, kad turint kūdikį kokybiškas poilsis yra sudėtingas dalykas.
- Labai svarbus yra artimųjų palaikymas.
Tiek žindymas, maitinimas nutrauktu pienu reikalauja nemažai pastangų, fizinių jėgų, kartais jaučiamės visiškai palūžusios, bei išsekusios.
Atliekant intensyvaus traukimo metodą laktacijos pagausėjimas pastebimas jau 3-4 parą, tačiau pagausėjimo nestebint procesas gali užtrukti ir 7-14 dienų, išlikite stipri.
Svarbiausias dalykas yra Jūsų požiūris, mintys ir nusiteikimas.
Pasistenkite nurimti, atsipalaiduoti, namų ruoša palauks, yra svarbesnių dalykų šiuo gyvenimo periodu.
Leiskite sau pasilepinti, tebūnie ir valgydama skanų maistą, gulėdama ir žiūrėdama mėgstamą serialą ar filmą.
Jūs tikrai esate nuostabi mama ir labai stengiatės, kad nepritrūktumėte maisto savo kūdikiui, pasinaudokite intensyvaus traukimo metodu, kurį sėkmingai taiko mamytės visame pasaulyje.
Tik neskaičiuokite paniškai nutraukiamo pieno kiekio, stresas tikrai nepadės.
Pamirškite apie tai.
Susikoncentruokite į stimuliacijos procesą, Jūs einate teisingu keliu ir ateityje pieno gamyba tikrai taps gausesnė.
Kodėl nepavyksta laktacijos skatinimas?
- Kai kurie kūdikiai (tai būna retai) atsisako žįsti mamos krūtį - priežastis lieka neaiški.
- Jei naujagimis gimsta traumuotas, neišnešiotas arba sunkiai suserga, jam būna per sunku žįsti iš krūties. Mama turi padėti, nutraukdama pieną.
- Maitinti sunkiai sergantį kūdikį mamos pienu labai svarbu, jis padeda kūdikiui sveikti.
- Labai retai, kai gimsta neišnešiotas ir sunkiai sergantis kūdikis, pirmas dienas po gimimo jis maitinamas tik specialiu maistu į veną.
Tokiais atvejais svarbu mamai stimuliuoti pieno gamybą, kad ji nesutriktų.
Todėl ji visą parą, reguliariai, kas 2,5-3 val. turi pientraukiu nusitraukinėti pieną ir jį užšaldyti.
Kartais, pirmais mėnesiais, kai kurioms moterims pieno gaminasi daugiau, nei kūdikis gali suvalgyti.
Kada gali reikėti ištraukinėti pieną?
Jeigu kūdikis nuo jūsų būtų atskirtas iš karto po gimimo, pradėkite ištraukinėti priešpienį per pirmąją valandą po mažylio gimimo.
Taip savo kūnui pasakysite, kad kūdikis gimė gyvas ir pieno poreikis yra.
Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo mamos pagamina didesnį pieno kiekį nei tos, kurios pradeda pieną (priešpienį) ištraukinėti vėliau, praėjus kelioms valandoms po gimimo.
Kai kūdikiui yra tik pirmosios dienos, jūsų krūtys gamins priešpienį.
Jo kiekis yra nedidelis.
Trūksta pieno! Ar tikrai?
Kaip suprasti, kad kūdikiui tikrai pakanka mamos pieno?
Ši lentelė padės įvertinti situaciją padieniui pirmąją savaitę ir taip pat pasitikrinti, ar viskas gerai iki kūdikiui sueina 6 savaitės.
Jeigu jūsų naujagimis pasišlapina ir pasituština tiek, kiek nurodyta lentelėje ar daugiau ir jo svoris auga, tikėtina, kad jis gauna pakankamai mamos pieno.
Ką valgyti, kad būtų pieno?
Tam, kad būtų pieno, mamai nereikia valgyti nieko ypatingo.
Mamos pienas gaminamas iš medžiagų, esančių mamos kūne ir pieno kiekis tiesiogiai nepriklauso nuo to kiek ir ką mama valgo.
Pieno gamybos procesą valdo hormonai, pačioje pradžioje endokrininė sistema.
Vėliau, kai pieno kiekis susireguliuoja, pieno gamyba labiau priklauso nuo autokrininės sistemos, t. y.
Kartais, kad žindymas būtų sėkmingas, gali prisireikti pagalbinių priemonių.
Populiariausios priemonės yra pientraukiai, tačiau jų nepakanka, kad galėtume sumaitinti naujagimiui nutrauktą pieną.
Tam reikia tinkamų priemonių.
Buteliukas, nors ir labai populiari priemonė vaikams pamaitinti,nedera su žindymu, dėl skirtingo nuo krūties čiulpimo mechanizmo.
- Žindykite kai tik vaikas rodo norą žįsti, mažiausiai 8-16 kartų per parą.
- Bent vieną kartą per parą gerai ištuštinkite kiekvieną krūtį.
- Ištuštinkite krūtis kuo dažniau.
Pienas gaminamas gretai, kai krūtis tuščia.
Kuo pilnesnė krūtis, tuo lėčiau gaminasi pienas.
Didelis pieno susikaupimas leidžia susikaupti kritinei masei pieno gamybą stabdančių medžiagų (inhibitoriaus).
Neišnešiotų naujagimių žindymas
Šiame puslapyje rasite naudingos informacijos apie neišnešiotų naujagimių žindymą, patarimų, kaip įveikti sunkumus, ir ekspertų pagalbą.
Neišnešioto kūdikio maitinimas krūtimi yra sunkus, tačiau labai vertingas darbas.
Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kai coliukas truputį paauga ir sustiprėja, pabandykite pasiūlyti krūtį.
Nenustebkite, jog žystį jam bus sunku, jis gali greitai pavargti, tačiau turėkite kantrybės ir nenuleiskite rankų.
Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai temperatūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko.
Jau 32 savaičių naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą.
Šie pirmieji kūdikio auginimo metai gali būti ne tik džiaugsmingi, bet ir kupini iššūkių.
Kiekvienas žingsnis - nuo pirmųjų dienų iki pirmųjų mėnesių - yra ypatingas ir svarbus.
Jeigu susiduriate su sunkumais žindydami ar turite klausimų apie kūdikio mitybą, sveikatą ar priežiūrą, nedvejokite ir kreipkitės pagalbos.
Tai gan dažnas, tačiau visiškai neteisingas įsitikinimas.
Nėra priežasčių kodėl neišnešiotas naujagimis negalėtų žįsti, tad kiekvienam naujagimiui reikėtų suteikti progą to mokytis.
Vienintelis skirtumas tarp laiku gimusio ir neišnešioto naujagimio yra tai, kad gali prireikti daugiau pagalbos ir laiko, tam kad neišnešiotukas išmoktų žįsti.
Turint pakankamai kantrybės, palaikymo iš aplinkos, įtraukiant tiek šeimą, tiek medicinos personalą šį tikslą tikrai galime pasiekti.
Jei vaikelis atkeliavo ankščiau nei planuota, jo žindymo kelionė vis tiek prasidės iškart po gimimo, tačiau galbūt kiek kitaip.
Gimus labai mažam neišnešiotukui, pirmieji žingsniai žindymo link yara laktacijos skatinimas iškart po gimdymo, bei kuo daugiau „kengūravimo“ (oda prie odos kontakto).
O vėliau, kai tik vaikelis yra stabilios būklės ir savarankiškai kvėpuoja, jis gali būti glaudžiamas prie krūties pirmosioms pamokoms.
Palaipsniui naujagimis pradės suvalgyti vis didesnį kiekį pieno, tačiau kiekvienam naujagimiui kelias iki pilno žindymo yra individualus.
Mano neišnešiotas naujagimis išmoko valgyti iš buteliuko
Tikrai taip.
Nesvarbu kokio amžiaus yra neišnešiotas naujagimis ar kiek laiko yra maitinamas iš buteliuko, išmokti žįsti krūtį jis tikrai gali.
Svarbu suprasti, kad neretai šiam naujam įgūdžiui suformuoti gali prireikti laiko ir dažnai perėjimas nuo maitinimo iš buteliuko prie žindymo neįvyksta iškart.
Vaikutis gali neimti krūties, žįsti netaisyklingai arba prigludęs prie krūties pažįsti labai trumpai ir atsitraukti ar netgi verkti.
Tai visiškai nereiškia, kad vaikutis nenori ar negali žįsti, tiesiog jam toks valgymo būdas kol kas yra neįprastas.
Šiame etape svarbu nenuleisti rankų ir kaskart naujagimiui parodžius norą žįsti bandyti jį priglausti, net jeigu ir visai trumpam.
Jeigu kūdikis visai atsisako imti krūtį, pradėkite nuo ilgo ir dažno oda prie odos kontakto.
Tuomet leiskite kūdikiui pabūti prisiglaudus prie krūties, net jeigu jis nežinda.
Po kelių dienų ar savaičių kūdikis tikrai pradės žįsti, o tuomet jau tik laiko klausimas kada pavyks pereiti žindymo tik iš krūties.
Pirmojo vaiko žindyti nepavyko
Priežastys kodėl nepavyko žindyti pirmojo ar antrojo vaikelio gali būti labai skirtingos ir tai nereiškia, kad gimus dar vienam vaikeliui neverta net mėginti.
Dažniausia priežastis yra nepakankama ar netinkama pagalba.
Moters organizmas su kiekvienu gimdymu gali pagaminti vis didesnį pieno kiekį, todėl jei atrodo, kad nesėkmingo žindymo priežastis buvo nepakankama laktacija, reikėtų nenuleisti rankų ir vėl bandyti žindyti savo naujagimį.
Kita dažnai mamų įvardijama nežindymo priežastis yra kūdikio atsisakymas žįsti ar skausmas žindymo metu, kas dažnai priverčia mamą anksti nutraukti žindymą.
Vėlgi reikėtų suprasti, kad kiekvienas naujagimis yra naujas žmogutis, su savais gebėjimais, todėl jūsų neišnešiotas naujagimis gali neturėti jokių sunkumų žįsti krūtį.
Pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, todėl dažniausiai mamos neturi pieno dėl išgyvento streso.
Statistika rodo, kad tik viena moteris iš šimto dėl fiziologinių ypatybių gali neturėti pieno.
O tų, kurios nemaitina, yra kur kas daugiau.
Neretai mamos guodžiasi, kai vaikelis neramiai miega, verkia, o prie krūties nurimsta.
Joms atrodo, kad mažylis vis alkanas.
Ne visada taip yra.
Pirmiausia stengiamasi, kad ligoninėje mamos savo per anksti gimusius kūdikius išmoktų maitinti krūtimi pačios.
Neretai joms atrodo, kad jei nusitrauks pieną ir pamaitins iš buteliuko, mažylis daugiau suvalgys ir greičiau augs.
Vadinasi, galima bus greičiau grįžti namo.
Taip nėra.
Iki 34 savaitės ankstukų žindymo refleksas dar nėra gerai išsivystęs, todėl jie maitinami per zondą.
Žindymo refleksui stiprėjant, leidžiama žįsti pačiam, o trūkstamas pieno kiekis į skrandį vis dar patenka per zondą.
Kai vaikutis daugiau nei pusę pieno išgeria pats, zondas ištraukiamas.
Dažnai tada mama ima nerimauti, ar mažylis tikrai pavalgęs.
Šį mitybos pokytį reikia priimti atsakingai, bet nestresuojant.
Mamai patariama nusiraminti ir atsipūsti.
Juk viskas gerai, vaikutis pats mokosi žįsti.
Žengtas didelis žingsnis į priekį.
Kai moteris rami, atsipalaiduoja refleksai, smegenyse ir krūtyse atsiranda pakankamai pieno.
Mama turi nepamiršti, kad dabar vaikas suvalgys po mažiau, todėl maitinti reikės dažniau.
Iš pradžių rekomenduojama ne rečiau kaip 8 kartus per parą.
Nereikėtų skubėti.
Jei mažylis gerai auga žįsdamas mamos pieną, pirmą pusmetį papildomai nieko duoti nereikia.
Ankstuko virškinimo sistema turi subręsti ir būti pasiruošusi kitokiam maistui.
Todėl papildomai duoti maisto dažniausiai patariama tik tada, kai vaikeliui pagal koreguotą amžių bus šeši mėnesiai.
Žinoma, pasitaiko ir išimišimčių.
Anksčiau papildomai duoti maisto galima tik tada, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai pataria daryti mažylį prižiūrintis šeimos gydytojas.
Nepamirškite, kad pirmuosius metus ankstukui reikia duoti geležies preparatų.
Šių atsargų mažylio organizmas nėra natūraliai prikaupęs, todėl gali išsivystyti mažakraujystė.
Taip pat, kaip ir visiems kūdikiams, būtina skirti vitamino D.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Vaikiškos Krepšinio Tamprės: Geriausi Atsiliepimai ir Neįtikėtini Privalumai
- Neįtikėtini Birutės Žilytės kūriniai vaikams, kuriuos privalo pamatyti kiekviena šeima!