Maisto netoleravimas (ar padidėjęs jautrumas maistui) yra žalinga reakcija į maistą ir maisto priedus. Tai nėra nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą.
Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų.
Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei. Alergija maistui - tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Yra greitojo ir lėtojo tipo reakcijos.
Štai esminiai skirtumai nuo alergijos:
- Maisto netoleravimas (arba padidėjęs jautrumas maistui) - tai neimuninės kilmės reakcijos į maistą.
- Maisto netoleravimas skiriasi nuo imunoglobulinų E sukeltos maisto alergijos (1 tipo alergija) nes simptomai pasireiškia vėliau, yra lėtinio pobūdžio ir išplitę.
Maisto netoleravimo simptomai
Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Daugelis nespecifinių simptomų, tokių kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, nuovargis, pykinimas, migrena, astma, egzema, artritas ar nuovargis gali būti dėl daugelio priežasčių, viena iš jų - maisto netoleravimas. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.
Esant imonoglobulinų G sukeltam maisto netoleravimui, simptomai pasireiškia vėliau - po kelių valandų ar net dienų.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti virškinimo organų alergija, kuri gali pasireikšti tokiais simptomais kaip:
- Atpylimas ir (arba) vėmimas;
- Viduriavimas;
- Pilvo skausmai ar diegliai;
- Meteorizmas (pilvo pūtimas);
- Obstipacija (vidurių užkietėjimas);
- Pakitusi išmatų konsistencija, priemaišos (gleivės, kraujas) išmatose.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti kvėpavimo organų alergija, kuri gali iššaukti tokius simptomus kaip:
- Rinorėją;
- Čiaudulį (daugkartinį);
- Kosulį;
- Stridorą;
- Švokštimą;
- Balso užkimimą;
- Dusulį.
Maisto netoleravimo priežastys
Galimos maisto netoleravimo atsiradimo priežastys:
- Fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas stoka organizme;
- Dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos, sutrikimai;
- Virškinimo trakto sienelės pažeidimai dėl kurių sutrinka barjerinė funkcija, į kraują patenka nepilnai suvirškintos maisto dalelės;
- Virškinimo sutrikimai;
- Disbakteriozė;
- Alkoholio vartojimas;
- Medikamentų vartojimas.
Šiuolaikinio žmogaus kūnas susiduria su galybe iššūkių: įtemptas darbo grafikas ir jo sąlygojamas stresas, nereguliari ir nesubalansuota mityba (greitai paruošiamas, riebus, prisotintas maisto priedų maistas), antibiotikų vartojimas, nesaikingai vartojami gazuoti ir alkoholiniai gėrimai įtakoja virškinimo sistemos sutrikimus. O virškinimo sistema, kaip žinia, nesibaigia skrandyje - visas maisto medžiagų ir vandens įsisavinimas vyksta mūsų žarnyne.
Minėti veiksniai bei tokios ligos kaip celiakija (autoimuninė virškinamojo trakto liga), Krono liga, opinis kolitas (ligos sukeliančios žarnyno uždegimą) ir nemažai kitų ligų, ilgainiui gali pažeisti žarnyno sienelių gleivinę ir ji tampa pralaidesnė nei sveiko žmogaus, todėl didesnis nesuvirškinto maisto medžiagų kiekis patenka į kraujotaką.
Į nesuvirškintas maisto medžiagas mūsų organizmas reaguoja kaip ir į bet kokį ligos sukėlėją, imunoglobulino G (IgG) klasės antikūnai jungiasi su šiais maisto svetimkūniais sudarydami kompleksus ir, esant sveikai imuninei sistemai, būna pašalinami iš organizmo.
Jei padidėjęs nesuvirškintų medžiagų kiekis kraujyje ilgainiui nesumažėja, imuninė sistema, nuolat kariaudama su maisto produktais, ima silpti, nebesugeba efektyviai pašalinti susidariusių kompleksų ir jie ima kauptis žmogaus audiniuose, ten sukeldami lėtinius uždegimus.
Maisto netoleravimo diagnostika
Dažnai būna sunku nustatyti pagrindinį dirgiklį, sukeliantį šiuos simptomus, todėl įprastos dietos, atsisakant vieno ar kito produkto, yra neefektyvios dėl labai skirtingų organizmo reakcijų. Imunoglobulinų G klasės antikūnų prieš maisto produktus bei jų priedus testas gali padėti nustatyti ar imuninių reakcijų sukeltas maisto netoleravimas kenkia sveikatai.
Jeigu nustatoma imunoglobulinų G klasės antikūnų koncentracija prieš tam tikrą produktą yra didelė, to produkto eliminavimas iš mitybos gali palengvinti simptomus. Taigi, išsami imunoglobulinų G analizė gali padėti sudaryti individualiai labiausiai tinkamą dietą.
IgG antikūnai prieš skirtingus maisto produktus ir maisto priedus gali būti lengvai nustatomi imunologiniais metodais. Imunoblotas yra ypatingai tinkamas tyrimas, nes vienu metu galima ištirti šimtus skirtingų parametrų atliekant ypatingai platų skriningą.
Naudojant EUROLINE technologiją, vienu metu gali būti tiriami IgG antikūnai prieš 108 arba 216 maisto produktus. Juostelėje esantys produktai yra suskirstyti į kategorijas: gliuteno turintys grūdai, gliuteno neturintys grūdai ir alternatyvus maistas, mėsa, pieno produktai ir kiaušiniai, vaisiai, žolelės ir prieskoniai, riešutai ir sėklos, daržovės, ankštiniai augalai, salotos, grybai, žuvis ir jūros gėrybės, ir kiti produktai, tokie kaip mielės, medus, kava ir juoda arbata. Testui reikia labai mažo serumo kiekio - tik 40 mikrolitrų 108 rezultatams.
Maisto netoleravimui diagnozuoti yra atliekamas specialus Vokietijos gamintojo EUROIMMUN kraujo tyrimas EUROLINE FOOD, kuriuo nustatoma IgG klasės antikūnų reakcija į skirtingų maisto produktų ekstraktus. Tyrimas atitinka visus CE ir IVD (in vitro diagnostic) reikalavimus, yra kalibruotas su Pasaulinės sveikatos organizacijos referentiniu serumu „1st IRP 67/86“, kas užtikrina jo tikslumą ir kokybę.
Pacientas gali pasirinkti dvi skirtingo dydžio tyrimo paletes sudarytas iš 108 arba 216 maisto produktų ekstraktų. Atlikus tyrimą pacientas gaus atsakymą, kuriame bus nurodyta į kokius maisto produktus jo imunitetas reaguoja ir kokio stiprumo ta reakcija - penkios reakcijos stiprumo klasės, nuo 0 iki 4 pateikiant ir specifinių IgG antikūnų koncentraciją kraujyje.
Jei imuninė reakcija priskiriama 0-1 klasėms (t.y. reakcijos nėra arba ji silpna), maisto produktus galima vartoti ir jie nesukelia jokių maisto netoleravimo simptomų.
Kiti tyrimai:
- Odos dūrio testas. Šis testas tai skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės.
- Odos lopo testas. Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos.
Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.
Ką daryti?
Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje.
Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto. Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos.
Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija,gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.
Dažniausiai simptomų palengvinimui tam tikrą laiką yra skiriama eliminacinė dieta. Iš mitybos yra pašalinami tie produktai, prieš kuriuos buvo nustatytos didelės IgG antikūnų koncentracijos.
Dėmesio! Svarbu! Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus alerginius mėginius gali vertinti tik specialistas - gydytojas alergologas. Jei auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją. Ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju - veiksmų planą turite aptarti su vaiko gydytoju.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Atskleista: Kaip Gimsta Žmogus – Prigimties Paslaptys, Karma ir Dvasinio Tobulėjimo Kelias
- Darbo Sąlygos Po Vaiko Auginimo Atostogų: Svarbiausi Patarimai ir Teisės