Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vienas dažniausių rūpesčių auginant naujagimį yra jo miegas. Saugios miego aplinkos užtikrinimas turėtų tapti vienu svarbiausių prioritetų besiruošiant kūdikio atėjimui. Aptarsime, kaip sukurti saugią aplinką naujagimiui, kokie reikalavimai keliami lovytei ir čiužiniui, bei kitus svarbius aspektus.

Saugus Miego Užtikrinimas Lovytėje

Miegas tame pačiame kambaryje su tėvais rekomenduojamas bent iki 6 mėnesių amžiaus.

Čiužinukas

Čiužinys turi atitikti lovelės dydį, kad neliktų jokių tarpų. Čiužinys turi būti kietas, nes minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna iš lėto, vadinasi, jis yra netinkamas.

Koks tinkamiausias - spyruoklinis, putų poliuretano ar natūralus? Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, tačiau jie taip pat yra ir sunkesni. Norint putų poliuretano čiužinuko geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Putų poliuretano čiužinių saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų. Na, o norint natūralaus čiužinuko - su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus, nes natūraliose medžiagose greičiau „veisiasi“ mikroorganizmai, erkutės.

Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų. Čiužinio užvalkalą vertėtų rinktis pasiūtą iš kokybiškų natūralių medžiagų - medvilnės, lino.

Lovelė

Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Lovelė negali turėti aštrių kampų, medžio atplaišų, „negražių“ sujungimų, atvirų varžtų ar vinių, būti netvirta ar padengta netinkamomis medžiagomis. Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui.

Atkreipkite dėmesį į galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos - tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į reguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių, tuo geresnis pritaikymas. Miegant atskirai ir augant mažyliui lovelės apačia turėtų būti vis labiau nuleidžiama - saugant nuo iškritimo persisveriant.

Lopšelis - Lovytės Alternatyva Naujagimiams

Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius “kvėpuojančius” šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę. Lopšelis, jei kraštas nuleistas ir pristumtas prie lovos, turi tvirtintis stabiliai ir patikimai, tarpo tarp tėvų lovos ir lopšelio čiužinių neturi būti.

Pagalvės - Nereikalingos

Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio\kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos.

Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs. Net išmokę apsiversti ant pilvo dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas. Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų. Tačiau ir tada svarbu labai atidžiai pasirinkti - ji turi būti plona, nedidelė, skirta specialiai mažam vaikui.

Minkšti Lovelės Priedai Ir Antklodė

Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrigdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.

Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti- netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz, tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, legviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus.

Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido.

Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamaišį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu - rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos. Naudojant miegmaišį svarbu atsižvelgti į aplinkos temperatūrą ir per šiltai neprirengti mažylio, kad šis neperkaistų.

Miego Kambario Aplinka Ir Naujagimio Apranga

Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Miegas vėsesnėje aplinkoje yra kokybiškesnis, taip pat mažėja naujagimio perkaitimo ir SKMS tikimybė. Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna “sausas” - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga). Kai santykinė oro drėgmė ilgą laiką būna didesnė nei 70 procentų didesnė tikimybė dauginti mikroorganizmams ir pelėsiui.

Kaip Rengti Naujagimį Miegui?

Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista. Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos, nerekomenduojama dėti kombinezono ir vystyti.

Vystymas

Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Ne visuomet šis būdas pasiteisina, tačiau kai kuriuos mažylius vystymas ramina ir jie miega ramiau nes „apgaubimo“ jausmas primena buvimą gimdoje, neišbudina refleksiniai rankyčių „mostai“.

Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė -flanelė, linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Ar naujagimiui ne per karšta reikia vis patikrinti paliečiant višutinę nugarytės dalį - ji turi būti šilta, bet ne karšta (karštomis dienomis, ar jeigu namuose yra itin šilta naujagimio vystyti nerekomenduojama). Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto jaučiamas tamprumas. Klubai ir kojytės suvysčius BŪTINAI turi likti laisvi, nes kojyčių ištiesimas ir vystymas veda į klubų displaziją.

Vystyti negalima kai:

  • Miegama vienoje lovoje šalia mamos - didėja perkaitimo tikimybė.
  • Kūdikis pradeda bandyti apsiversti.
  • Taip pat kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku prižadinti žįsti - suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais laiko tarpais.
  • Ne visiems naujagimiams vystymas patinka (ypač, kai vystomi tuo metu, kada būna pervargę, išalkę), todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka.
  • Kai naujagimis būdrauja, ar žinda. Žindant krūties lietimas rankytėmis yra naudingas laktacijai.

Mažyliai turi miegoti ant nugaros.

Miego Tėvų Lovoje Ypatumai

Labai dažnai miegas kartu tampa sprendimu norint visiems kokybiškai pailsėti, ypač kai naujagimis/kūdikis yra žindomas. Tačiau tam, kad tėvų lovoje miegoti būtų saugu reikia, kad ši būtų tam tinkamai paruošta:

  • Tėvų lova neturi būti per siaura.
  • Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės, pagalvės ir pan. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis.
  • Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti, stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant pvz., minkštos sofos.
  • Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis.
  • Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS (staigios kūdikio mirties sindromo) riziką dėl uždusimo, perkaitimo. Ir nors skamba sudėtingai ar nepatogiai, tačiau siekiant saugiai miegoti kartu purią pagalvę turi pakeisti plonėsnė, kietesnė pagalvė arba tiesiog sulenkta ranka. Užsikloti geriausia iki klubų, kad užklotas nesiektų naujagimio.
  • Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos.

Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų. Miegas ant mamos krūtinės nakties metu nėra saugu, užmigus mamai naujagimis gali nusiridenti. Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės. Jei mamos (arba tėčio 😉 ) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti. Žindanti, sveika, nepervargusi mama labai gerai jaučia savo naujagimį, ir natūraliai sudaro tokią „apsauginę” padėtį, kai jos ranka yra virš mažylio, o kūnas išsilenkia aplink, sudaroma lyg C forma. Tėčiai taip pat linkę jausti naujagimį, tačiau ne taip, kaip mamos. Todėl jei patneris linkęs aktyviai judėti miego metu, įminga labai giliai, ar turi sveikatos problemų geriau apsvarstyti variantą, kai mama su naujagimiu miega atskirai nuo partnerio, arba pasirinkti jau minėtą lopšelį.

Kūdikio Kūno Proporcijos Ir Raidos Ypatumai Pirmaisiais Gyvenimo Metais

Pirmaisiais savo gyvenimo metais kūdikis auga itin sparčiai. Sparčiai keičiasi ir kūno dalių proporcijos. Galvytės apimtis vidutiniškai padidėja 1-2 cm per mėnesį, krūtinės ląsta auga greičiau ir 3-ią mėnesį susilygina su galvos apimtimi. Pirmieji dantukai pradeda dygti 5-9 mėnesiais - viduriniai kandžiai, po to - viršutiniai viduriniai kandžiai. Kūdikystės periodu reikia būtinai vartoti vitaminą D. Kiek ir kokio vitamino D skirti vaikučiui, sprendžia vaikų gydytojas, atsižvelgdamas į metų laiką ir vaikučio fizinį vystymąsi.

Ypač skiriasi naujagimio ir suaugusio žmogaus galvų išmatavimai proporcingai su jų kūnų ilgiais. Naujagimio kūno ilgis atitinka 4 galvų išmatavimus. Kūdikio galvytė lygi pečių juostai, o kakliukas yra labai trumpas ir atrodo, kad galvytė tiesiog „uždėta“ ant pečių. Kojytės taip pat labai trumpos.

Visi kūdikiai ateina į pasaulį su “duobute” virš kaktos - ji vadinama didžiuoju momenėliu. Rombo formos įdubimą (jo matmenys būna maždaug du iš dviejų centimetrų) nesunku apčiuopti, netgi galima pajusti, kaip pulsuoja kraujas. Ties šiais plyšeliais susieinančios kaukolę sudarančių kaulų plokštės viena su kita suauga tik po kelerių metų. Šių plyšelių dėka galvoje greit išsilygina kraujospūdis. Antra vertus, jie leidžia nekliudomai augti pirmaisiais gyvenimo metais didėjančioms smegenims. Nuo šeštosios gyvenimo savaitės momenėliai pradeda užsitraukti. Skirtingas būna ne tik kūdikių kūno proporcijos, ūgis ir svoris - momenėliai irgi suauga skirtingu laiku. Didysis kūdikių momenėlis labai palengvina gydytojų darbą, nes per šį „langelį” medikai greit ir nesudėtingai gali ultragarsu ištirti smegenis.

Kūdikių Raidos Etapai Pirmaisiais Mėnesiais

Kūdikystė - tai intensyviausio mokymosi periodas. Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas iš bejėgio žmogučio tampa savarankišku judriu asmeniu, išmoksta šliaužti, ropoti, vaikščioti. Judesio raida tampa pagrindu tolesnei pažintinei ir kalbos raidai. Intensyviai vystosi vaiko rankos įgūdžiai, tobulėja rega, klausa, pažinimo ir suvokimo funkcija, lavėja motorinė sistema.

1 Mėnuo

  • Judėjimas: Rankos ir kojos fleksinėje padėtyje - taip, kaip buvo gimdoje. Ryškūs naujagimio refleksai. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Paguldytas ant pilvo kūdikis kilsteli galvą, tačiau jos dar neišlaiko. Gulėdamas ant nugaros galvytę pasuka į šoną, po truputį stengiasi išlaikyti ją tiesiai.
  • Rankų Funkcija: Plaštakos dažniausiai laikomos sugniaužtos, poros savaičių laikotarpiu pradeda atsipalaiduoti. Dėl ryškaus rankos griebimo reflekso gali sugriebti barškutį, tačiau tuoj pat jį pameta.
  • Bendravimas: Pirmą mėnesį naujagimis bendrauja verksmu. Nusiramina paimtas ant rankų, priglaustas, žįsdamas. Reaguoja į garsus, skiria žmonių balsus nuo kitų garsų. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Nuo pirmų gyvenimo dienų fiksuoja žvilgsnį į veidą, akis, ryškų žaislą.

2 Mėnuo

  • Judėjimas: Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Aktyvesnės viršutinės kūno dalys (mojuoja rankomis, bando siekti objektų). Pradeda formuotis veiksmų sąmoningumas. Paguldytas ant pilvo kiek pakelia galvą.
  • Rankų Funkcija: Plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Daiktų griebimas dar refleksinis, todėl įdėtą žaisliuką gali trumpai išlaikyti.
  • Bendravimas: Pagrindinė kalba išlieka verksmas. Pradeda kalbėti ištęstomis balsėmis „a“, „e“, gomuriniais garsais „gh“, „rrh“ ar jų junginiais „aah“, „ghe“. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Skirtingai reaguoja į įvairius garsus. Pažįsta mamos balsą. Pradeda sąmoningai šypsotis žmogui.

3 Mėnuo

  • Judėjimas: Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses. Kūdikis sugeba gana gerai išlaikyti galvą pats, kai yra stačias, todėl jos prilaikyti nebereikia. Paguldytas ant pilvo išlaiko pakeltą galvą ne trumpiau kaip minutę. Sodinamas už rankų, bando prisitraukti, jo galva neatsilieka nuo stuburo, kyla kartu.
  • Rankų Funkcija: Mokosi pasiekti ir sugriebti daiktus. Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą, pradeda jas tyrinėti, kišti į burną. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Išlaiko į ranką paduotą barškutį.
  • Bendravimas: Taria įvairius garsus, atsiranda daugiau intonacijų. Skiria bendraujančio žmogaus emocinį kalbos atspalvį. Ieško garso šaltinio. Ryškų žaislą seka akimis, sekdamas suka galvą. Mažiau miega, nori bendrauti su žmogumi. Šypsosi bet kuriam jį kalbinančiam žmogui.

4 Mėnuo

  • Judėjimas: Gerėja galvos kontrolė, orientacija erdvėje. Paguldytas ant pilvo remiasi dilbiais, greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Sodinamas stipriai laikosi, riečiasi, galvą išlaiko stuburo linijoje.
  • Rankų Funkcija: Plaštakos dažniausiai pusiau atgniaužtos. Dažnai apžiūrinėja rankas, kiša jas ar žaislą į burnytę. Pakelia kojas, su jomis žaidžia. Sudeda abi plaštakas vieną prie kitos. Imdamas daiktą žiūri tai į jį, tai į ranką.
  • Bendravimas: Vograuja (t. y. taria kelias balses kartu), juokiasi, kai su juo kalbama, suvokia skiemenis. Žiūri į kalbančiojo lūpas, reaguoja į veido mimiką. Šypsosi visiems jį kalbinantiems žmonėms. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Liūdi paliktas vienas.

5 Mėnuo

  • Judėjimas: Gali prisitraukti koją prie burnos ir čiulpti nykštį. Gulėdamas ant pilvuko keliasi ant alkūnių, bando atsikelti remdamasis ištiestomis rankomis. Pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros. Prilaikomas už pažastų remiasi, kilnoja kojas aukštyn, trypia, traukia kojas prie pilvuko. Sodinamas lenkia galvą į priekį, riečiasi, pritraukia kojas.
  • Rankų Funkcija: Prie žaisliuko tiesia dažniausiai abi rankas, jį paima tiksliau. Gali nulaikyti buteliuką. Mokosi derinti akių, galvos ir rankų judesius.
  • Bendravimas: Vograuja, vapa ir taria skiemenis, dvibalsius. Imituoja garsus: burbuliuoja, burzgia, šnypščia. Tiksliau reaguoja į žmogaus tariamus garsus, pasuka galvą, akimis ieško kalbančiojo. Mimiką sieja su garso tonu. Gerai skiria suaugusiųjų nuotaikas, balsus.

6 Mėnuo

  • Judėjimas: Didėja judesių įvairovė, tobulėja atramos ir pusiausvyros gebėjimai. Gulėdamas vartosi nuo nugaros ant pilvuko ir atvirkščiai. Trumpai pasėdi be pagalbos, tačiau linksta į priekį, nes liemens raumenys dar per silpni kūno svoriui išlaikyti. Gulėdamas ant pilvo išlaiko kūno svorį ant ištiestų rankų. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. keturiomis, supasi. Laikomas už pažastėlių tvirtai remiasi kojomis, spyruokliuoja. Mokosi šliaužti.
  • Rankų Funkcija: Tiksliai visu delnu paima duodamą žaislą. Manipuliuoja žaislais, perima juos iš vienos rankos į kitą, kelia link burnos.
  • Bendravimas: Kartoja skiemenis „ba“, „da“, „ga“. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Pastebi suaugusiųjų kalbos intonaciją ir ritmiškumą, stebi kalbančių žmonių burną, pasuka galvą į kalbantį ir pradeda pažinti savo vardą. Didžiulį susidomėjimą kelia garsus skleidžiantys arba spalvas keičiantys žaislai. Atsiranda išsiskyrimo nerimas - net mamai išėjus ir trumpai vaikas verkia, jaučiasi nelaimingas.

Kūno Proporcijų Matavimas

Aiškinantis kūno proporcijas yra naudojamas kūno dalių išmatavimų vidurkis. Skirtingų rasių žmonių skiriasi ir kūno proporcijų charakteris. Matuodami kūną, pasirenkame kurią nors kūno dalį, kurią vėliau laikysime mato vienetu. Egzistuojančios įvairios teorijos skiriasi tik pasirinkta kūno dalimi kaip mato vienetu: veido dalimi, galva, koja, rodomuoju pirštu ar viso stuburo ilgiu.

Leonardas da Vinčis iš visos eilės kūno matavimų išvesdavo vidurkį. Jis pirmasis mato vienetu pasirinko veidą, kai tarpu Albrechtas Diureris - visą kaukolę nuo smakro iki pakaušio.

Matuodami kūno plotį lyginame pečių juostos ir dubens pločius. Kad tiksliau išmatuotume, galvos ilgį dar padaliname į lygias 5 dalis. Tuomet plačiausia pečių linija (tarp deltoidinių raumenų) atitinka vyrų du galvos ilgius ir papildomai dvi mažąsias galvos padalas ( 2d.+2p.= plačiausia pečių juostos dalis). Moters dubens matmenys turėtų ryškiai skirtis nuo vyrų ir būti platesni už pečių (lentelė D) juostos linijinius matmenis. Vaikų proporcijos skiriasi nuo suaugusiųjų. Naujagimio kūno ilgis atitinka 4 galvų (4d.) išmatavimus (A.Diureris).

Lygindami vyro ir moters kūnus matome, kad abiejų juosmuo siauras ir išplatėja tiek į viršų,ir į apačią. Tačiau pečių ir dubens proporcijos skiriasi. Moterų pečiai siauresni, o dubuo platesnis. Vyrų pečiai platesni, bet dubuo siauresnis.

Lentelė: Kūno proporcijų skirtumai tarp vyrų ir moterų

Kūno dalis Vyrai Moterys
Pečiai Platesni Siauresni
Dubuo Siauresnis Platesnis
Rankos ir kojos Raumeningos Aptakios, turinčios riebalinių sankaupų

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus: