Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu - pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas.
Atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai.
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis.
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo.
- Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
- Po 2011 04 01 Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą.
Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą.
Vaikų dviguba pilietybė
Kai lietuvių, išvykstančių gyventi į užsienį, daugėja, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas. Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu.
2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. Jeigu vaikas gimė nuo 1990 03 11 iki 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus.
Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko gimimas turi būti registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo:
- Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu.
- Vaiko gimimo liudijimą.
- Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai.
- Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Jei vaikas gimė po 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.
Jeigu Jums iki 2008-07-21 gimė vaikas, kurio gimimu metu Jūs (arba vienas iš tėvų) buvote Lietuvos Respublikos piliečiai, ir jis gimdamas (arba iki 18 metų, ne gimimu) įgijo kitos valstybės pilietybę, ir Jūs norite, kad Jūsų vaikas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūs turite pateikti prašymą laikyti Jūsų vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu.
Jeigu nesate įregistravę savo vaiko gimimo Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje, tai, visų pirma, turite kreiptis į savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių ir pateikti prašymą įregistruoti vaiko gimimą arba įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko gimimą. Vaikui turi būti suteiktas asmens kodas.
Jeigu prašymą teikia vaiko globėjas (rūpintojas), turi būti taip pat pridėtas globą (rūpybą) patvirtinantis dokumentas. Prašyme turite nurodyti savo asmeninį el. Užpildžius prašymą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus.
Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo. Už prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės valstybės rinkliavos mokėti nereikia. Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu.
Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.
Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą). Papildomi dokumentai negali būti pateikti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.
Migracijos departamentas nagrinėja prašymą ir priima sprendimą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo. Priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, duomenys apie vaiko turimas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybes įrašomi Gyventojų registre.
Jeigu Jūsų vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimimu, o kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), jis turi teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą.
Kiti atvejai
Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirė, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia: Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę, ir jo tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų:
- nežinomi;
- mirė;
- pripažinti nežinia kur esančiais;
- pripažinti neveiksniais;
Įvaikinto vaiko pilietybė:
Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų. Sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti (nuo 2018 10 31 šis reikalavimas nėra taikomas.
Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė, ar vaiko tėvai Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu: Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 - 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas. Vaikas gali būti tik Lietuvos piliečiu.
žymės: #Gimimo #Kudikio #Kudiki
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Sigitas Gaidjurgis: Šokiruojanti Kelionė Nuo Nusikaltimų Vado Iki Kalinio
- Atraskite Vertikalaus Dizaino Bloknotus Vaikams: Kūrybiškumo Ir Praktinių Įgūdžių Puoselėjimas