Kūdikio raida - tai nuolatinis procesas, kurio metu mažylis įgyja naujų įgūdžių. Kalbant apie kūdikio raidą, norisi išgirsti apie pasiekimus - ką gali kojytės ir rankytės tam tikru amžiaus tarpsniu. O ką gali galva? Regis, ji tiesiog didelė ir statiška kūdikio kūno dalis.
Galvos apimtis: ar tai svarbu?
Anksčiau šalia kūdikio ūgio ir svorio svarbus parametras būdavo „galvos apimtis“. Dabar tokios priežiūros nebeliko. Kodėl? Toliau, iki 6 mėnesių, vaiko galvytė vidutiniškai paauga po 1,5 cm per mėn. (pirmais 3 mėn. neretai po 2 cm, o 4-6 mėn. Vyresnio nei 6 mėn. 1 metų vaiko galvos apimtis vidutiniškai būna apie 46-47 cm. 7 metų vaiko galvos apimtis sudaro apie 94 proc.
Jei galvos apimtis viršija normą, nustatytą pagal kreives, reikėtų kreiptis į vaikų neurologą ir atlikti galvos smegenų tyrimą ultragarsu. Maža galva (tikrai žemiau apatinės ribos pagal vaiko amžių) nėra geras ženklas. Tai vadinama mikrocefalija ir ji dažnai yra susijusi su raidos sutrikimu, taip pat ir protiniu.
Nuo rachito ar kitų ligų galvos forma gali keistis. Rachito atveju sutrinka kaulų kietėjimo procesas, todėl jie būna minkštesni nei turėtų būti ir gali deformuotis, taip pat ir galvytė - ji gali „nusigulėti“ ir tapti plokščia. Todėl visi tėvai turi žinoti, kad būtina vaikui duoti vitamino D nuo pirmojo mėnesio, tada to neatsitiks.
Kūdikio galvos laikymas: normos ir ribos
Kaip vaikutis turi laikyti galvą - ar yra griežtos normos, ribos? Motorikos (arba judesių) įgūdžiai įgyjami nuo galvos kojų link. Tėvai - geriausi vaiko vystymosi vertintojai. Jie savo kūdikėlį stebi ištisą parą, todėl geriausiai gali pastebėti, kada, ką ir kaip išmoksta daryti jų vaikas. Gydytojas kūdikį apžiūri per labai trumpą laiką, todėl jam būtina tėvelių pagalba, jų pastabos ir įtarimai.
Kūdikio galvos laikymo raida pagal amžių:
- Naujagimis: Gulint ant nugaros, jo galva nė kiek neišbūna vidurio linijoje ir yra laikoma pasukta tai į vieną, tai į kitą šoną, jis gali judinti galvą į šonus.
- 2 mėnesių kūdikis: Gulėdamas ant nugaros, vis dažniau ir ilgiau išlaiko galvą per vidurį, o laikomas vertikalioje padėtyje, išlaiko pats pakeltą galvą tiesiai bent 5 sekundes. Gulėdamas ant pilvo, pakeltą galvą ties vidurio linija išlaiko bent 10 sekundžių 45º laipsnių kampu nuo pagrindo.
- 3 mėnesių kūdikis: Stiprėjantys sprando raumenys leidžia vis ilgiau išlaikyti galvą: vertikalioje padėtyje išlaiko galvą pakeltą bent 30 sekundžių (gali būti dar ryškus galvos balansavimas).
- 4 mėnesių kūdikis: Gulintį ant nugaros, jį jau galima paėmus už rankyčių kelti (sodinti) - tai gydytojai vadina trakcijos mėginiu - tada galva kyla kartu su kūnu vienoje linijoje.
- 5 mėnesių kūdikis: Visiškai sustiprėja galvos kontrolė: pasodintas laiko galvą tiesiai, net palenkęs liemenį į šoną. Toliau apie galvos laikymą nebėra ką kalbėti - tai jau susiformavę.
Mamos didžiuojasi, kad, paguldytas ant pilvo, mėnesio kūdikis išriečia galvą. Kartais kūdikių pernelyg stipus galvos lošimas gali būti padidėjusio tiesiamųjų raumenų tonuso ar padidėjusio galvos spaudimo požymis.
Iki kokio amžiaus būtina prilaikyti kūdikio galvytę nešiojant?
Iki 4 mėn. turi ganėtinai sustiprėti galvos laikymas, todėl iki šio laiko būtina prilaikyti galvytę. Vaiko judesiai ir raumenys vystosi nuo galvos žemyn, todėl pirmaisiais mėnesiai yra silpnas ne tik galvytės laikymas, bet ir likęs kūnelis, - laikomas vertikaliai, kūdikis nenulaiko ir tiesaus liemens, ir jei mes kūdikį sodinsime, jis riesis į kamuoliuką (nugarytė bus „apvali“), todėl nešiodami vaikutį turite prilaikyti už krūtinės, pažastų, sprando. Nešiojamas nešynėje, kūdikis turi kabėti ant pažastų, o ne susmukti ant užpakaliuko. Beje ir sodinti iki 6 mėn. kūdikėlio dar negalime.
Geriausias vaikučio pečių juostos stiprinimas - natūralios padėtys. Kaip vaikutis turi laikyti galvą miegodamas? Paprastai kūdikiai miega ant nugarytės, galvytę pasukę ant šono. Nuolatinis galvos lošimas miego metu - gana retas reiškinys.
Momenėliai: ką reikia žinoti tėvams?
Naujagimis turi 2 momenėlius - didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį - pakaušyje. Didysis normaliai būna 3-5,5 x 2-5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1-1,5 metų). Momenėlio srity nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda - yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti.
Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje - ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant. Kaip be tyrimų nustatomas padidėjęs galvospūdis? Be tyrimų padidėjęs galvospūdis negali būti nustatytas.
Grefe simptomas (požymis), kai vaikui žiūrint virš akių rainelių dar matyti baltas akių baltymo ruoželis, ir tai atrodo lyg „besileidžianti saulė“, - gali būti tik ženklas, kad reikėtų vaikutį patikrinti dėl padidėjusio galvospūdžio, bet tai nebūtinai susiję.
Sukrėsto vaiko sindromas: pavojus ir prevencija
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas.
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, nevalgo. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvežami be sąmonės, gali mirti. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausia slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku.
Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausia sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Baisiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki.
Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga, - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas.
Kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar visiškai netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti mažiukui. Kūdikiai dažnai patiria galvos traumų, nes jų galvos didelės, sunkios.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą.
Ką daryti, jei kūdikis nelaiko galvytės?
Kiekvieno gimusio vaiko vystymosi (judesių) raida yra individuali. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.
Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą.
Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui. Pratimų išmokimas priklauso nuo kiekvieno tėvelio įgūdžio.
Kokios mankštelės skiriamos kūdikiui?
Mankštelės priklauso nuo kūdikio amžiaus ir jo stambiosios motorikos raidos išsivystymo. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės.
Kūdikio raida mėnesiais
1 mėnesio kūdikio raida
Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis.
Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų.
Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.
2 mėnesių kūdikio raida
Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu. Antrą mėnesį svarbu stebėti ar kūdikis nebūna visą laiką per daug įsitempęs, per daug atsipalaidavęs, ar nesuka galvos labiau į vieną pusę.
3 mėnesių kūdikio raida
Trečias mėnuo: Šis mėnesis itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę.
Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje. Trečią mėnesį taip pat jau galime pastebėti vis daugiau emocijų ir kad kūdikis kalbinamas šypsosi atgal, o tai vadinama socialine šypsena.
4 mėnesių kūdikio raida
Ketvirtas menuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.
Kiti mažyliai siekia žaislų ir atkėlę ranką nuo pagrindo. Iki 4 mėn. Galvos judesiai. Rankų atrama. Pirštų ir delno funkcija. Kojų pažinimas. Sodinimas už rankyčių. Kūdikį sodinant už rankyčių šis stipriai įsikimba, aktyviai lenkia ir kelia galvą bei lenkia galūnes viso judesio metu.
5 mėnesių kūdikio raida
Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo.
Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Tarp 4-6 mėnesio kūdikiai išmoksta žaisti gulėdami šonu, o jeigu to nedaro, mes galime paguldyti kūdikį šonu, prilaikyti jo liemenį ir žaisti kartu su juo.
Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos. Tačiau šiems etapams, dar reikės kitų svarbių judesių, aktyvių rankų ir kojų.
6 mėnesių kūdikio raida
Šeštas mėnuo. Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną.
Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti. Įprastai kūdikiai atsiverčia nuo pilvo ant nugaros 5-7 mėn.
Svarbu paminėti, kad kiekvienas kūdikis yra skirtingas ir vystosi savu tempu, tad tėveliai turėtų nelyginti savo kūdikio su kitais vaikučiais, bet padėti jam vystytis teisingai nešiojant, guldant ant šono ir pilvelio, žaidžiant su juo bei motyvuojant kūdikį domėtis jį supančia aplinka.
Kaip išvengti motorinės raidos sutrikimų?
Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis.
Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje.
Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės as stumdukai.
Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų.
Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis.
Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.
Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų.
Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę. Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti.
Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai.
Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis.
Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.
Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Rotavirusas nėštumo metu: svarbiausi faktai ir kaip apsisaugoti
- Neįtikėtini patarimai, kaip užtikrinti ramų kūdikio miegą – sužinokite dabar!