Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas.
Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje.
Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių. Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.
Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.
Kūdikių Diegliai: Priežastys ir Palengvinimo Būdai
Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina.
Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
Papildomas Maitinimas: Kada ir Kaip Pradėti
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą.
Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Vaisiai Kūdikių Mityboje
Vaisiai ne mažiau svarbus kūdikio primaitinimo produktas, nes jie turi daug skaidulų, kurios padeda virškinimui. Vaisiuose daug pirmaisiais gyvenimo metais būtinų vitaminų ir mineralų. Juose yra karotino (vitamino A), B grupės, E vitaminų, askorbo rūgšties (vitamino C), antioksidantų, mineralų: kalio, kalcio, magnio, mangano, jodo.
Kai kūdikiui sukanka pusšešto mėnesio, jau po pažinties su daržovėmis, galima duoti vaisių ar uogų sulčių. Pirmosioms sultims tinka obuoliai, vyšnios, juodieji serbentai. Morkų sulčių kūdikiui nedera duoti daugiau kaip 50 g per parą. Kitokių sulčių mažylis per dieną gali išgerti maždaug 120 -160 ml. Jų siūlykite tik po valgio - desertui, kitaip mažasis smaližius gali atsisakyti skoniu tikrai nenukonkuruosiančių daržovių.
Būtent dėl skonio vaisių tyre dažnai pagardinami kiti mažylio patiekalai: košė, jogurtas, varškė. Patys vaisiai vertingesni už iš jų išspaustas sultis. Tiesa, šviežių vaisių ir uogų sultyse išlieka visos naudingosios medžiagos, bet nebėra augalinių skaidulų. Geriausia pradėti nuo tradicinio mūsuose vaisiaus - obuolio. Jį perpjaukite per pusę ir plastmasiniu šaukšteliu pagramdykite minkštimo. Galite duoti sutrinto banano, abrikosų tyrės. Grandytas obuolys labai naudingas kūdikiui.
Jame esanti citrinų rūgštis gerina medžiagų apykaitą, pektinai tonizuoja žarnyną, absorbuoja dujas. Iš pradžių vaikas supažindinamas su vienu vaisiumi, o po keleto dienų prie jo pridedama ir kitokio. Taip galėsite stebėti mažylio savijautą, paragavus vieno ar kito produkto. Kažkuris vaisius kūdikiui gali nepatikti. Kurį laiką jo nebesiūlykite - bandykite kitą.
Jogurtas Kūdikių Mityboje
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė.
Jogurtas gali būti naudingas dėl probiotikų - gerųjų bakterijų, kurios padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir gali sumažinti dieglių simptomus. Renkantis jogurtą kūdikiui, svarbu atkreipti dėmesį, kad jis būtų natūralus, be pridėtinio cukraus ir kitų priedų.
Žarnyno Mikroflora ir Jos Poveikis Kūdikiui
Mikrobiomas - tai žarnyne gyvenančių bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų bendruomenė, kurios bendra masė gali siekti 1-2 kilogramus. Kiekvienas žmogus turi skirtingą, unikalią mikroorganizmų kombinaciją. Svarbiausia yra mums naudingų ir žalingų bakterijų balansas - tiek vienos, tiek kitos bakterijos yra svarbios žarnyno sveikatai. Esame sveiki ir jaučiamės gerai tada, kai dominuoja naudingosios bakterijos.
Kai vyrauti pradeda žalingosios bakterijos, atsiranda disbalansas, vadinamas disbioze. Esant žarnyno disbiozei gali padaugėti įvairių virškinamojo trakto sutrikimų, tokių kaip viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo diegliai ar pūtimas. Disbiozė turi neigiamą įtaką ne tik gerai savijautai.
Neretai mūsų kūno mikroorganizmams apibūdinti galite girdėti vartojamas dvi panašiai skambančias sąvokas: mikrobiomas ir mikrobiota (geriau žinoma kaip mikroflora). Mikrobiota yra visų tipų mikroorganizmai, esantys žmogaus kūne ir ant jo.
Kaip Galime Kontroliuoti Savo Žarnyno Mikroflorą?
Mityba ir fizinis aktyvumas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys teigiamą balansą tarp įvairių žarnyne gyvenančių mikroorganizmų. Stanfordo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu jo dalyviai vartojo įvairius natūraliai raugintus maisto produktus, tokius kaip kopūstai ir kitos daržovės, kefyras, kombučia (fermentuotas arbatos gėrimas), natūralus jogurtas, kimči. Tyrimas įrodė, kad reguliariai vartojant raugintus maisto produktus yra praturtinama žarnyno mikroflora ir mažėja uždegiminių procesų organizme.
Probiotikai - tai mums naudingos bakterijos, grybeliai. Jie padeda palaikyti teigiamą mikrofloros balansą ir kovoti su bakterijomis, kurios sukelia uždegimines ligas. Probiotikų galima gauti su maistu arba vartojant maisto papildus. Tinkamai subalansuota mityba paprastai suteikia pakankamą kiekį mums naudingų bakterijų. Labiausiai naudingos probiotikų padermės žmonių sveikatai yra Lactobacillus plantarum L15, Lactobacillus acidophilus NCFM, Bifidobacterium lactis Bi-07 ir naudingosios mielės Saccharomyces boulardii.
Prebiotikai yra medžiagos, kuriomis minta mūsų žarnyno bakterijos. Esant prebiotikų trūkumui, gerosios žarnyno bakterijos badauja ir tai gali sąlygoti šių bakterijų įvairovės mažėjimą. Prebiotikų yra daugelyje vaisių ir daržovių: svogūnuose, česnakuose, obuoliuose, kriaušėse, slyvose, bananuose ir daugelyje kitų.
Postbiotikai yra produktas, susidarantis probiotikams vartojant prebiotikus. Kadangi postbiotikai gaminasi probiotikams mintant prebiotikais, į savo racioną įtraukę jau anksčiau minėtus produktus, gausius šių medžiagų, užtikrinsime pakankamą jų kiekį.
Siekiant saugiai praturtinti mitybą probiotikais, prebiotikais ir postbiotikais, rekomenduojama valgyti natūralų, ekologišką maistą, į savo racioną įtraukti daugiau fermentuotų maisto produktų ir skaidulų. Jei esate nepratę prie fermentuotų maisto produktų, juos į savo mitybą įtraukite pamažu tam, kad neatsirastų pilvo pūtimas.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Skaitymo nauda vaikams: kodėl svarbu skaityti nuo mažens?
- Kalėdiniai rateliai vaikams: atraskite senąsias tradicijas, smagiausius žaidimus ir stebuklingus burtus!