Kas jau augino mažus vaikus, tam ne naujiena, jog pradedant pirmosiomis savaitėms po kūdikio gimimo jis gali būti išberiamas pačių įvairiausių rūšių bėrimais. Tai gali būti ir inkštirai, ir spuogeliai, ir dėmelės.
Dažnos naujagimių odos būklės
Naujagimių odos būklių diagnozavimui dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apžiūros ir tėvų apklausos. Visoms šioms odos būklėms būdinga tai, jog jos yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis.
Naujagimių aknė
Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų. Kito papildomo gydymo dažniausiai neprireikia, nes bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje.
Kūdikių aknė
Tai kitas nozologinis vienetas, t. .y, ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė). Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai. Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar tą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami).
Toksinė naujagimių eritema
Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Toksinė naujagimių eritema diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kartais atliekama mikroskopinis ištyrimas, nors dažniausiai tai nereikalinga. Esant reikalui (ypač, jei bėrimo vaizdas netipinis) atliekamas pasėlis.
Naujagimių akropustuliozė
Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma. Remiantis atliktais tyrimais pastebėta, kad naujagimių akropustuliozė dažniau pasireiškia tiems vaikams, kurie buvo gydyti nuo niežų, taigi ši būklė galimai yra nespecifinės reakcijos į niežus pasekmė. Visgi niežai šiems pacientams buvo patvirtinti labai retai. Naujagimių akropustuliozė skiriama nuo dishidrozinės egzemos, pustulinės psoriazės, impetigo, niežų ir kt. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais, taip pat atliekama odos nuograndų mikroskopija (dėl sąsajų su niežais). Dažniausiai ši būklė praeina per 2 metus. Gydymui rekomenduojami vidutinio stiprumo ar labai stiprūs kortikosteroidai.
Miliumai
Tai balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule.
Prakaitinė
Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Odos mikroskopija galima, bet dažniausiai nebūtina.
Kitos dažnos būklės
- Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo.
- Kraujagysliniai apgamai.
- Marmurinė oda.
- Arlekino spalvos pokytis.
- Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė).
- Bronzinio vaiko sindromas.
- Seborėjinis dermatitas.
- Riebalinis apgamas.
- Įgimta odos aplazija.
- Erozinė pustulinė skalpo dermatozė.
- Gerybinė skalpo histiocitozė.
Kūdikių spuogai
Kūdikių spuogai, dar vadinami neonataliniais spuogais, yra odos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia naujagimiams. Ši liga yra susijusi su odos anatomija, ypač su riebalinių liaukų funkcija. Naujagimių odoje yra gausu riebalinių liaukų, kurios gali reaguoti į hormonų pokyčius po gimimo. Šios liaukos gali gaminti per daug sebumo, kas sukelia spuogų atsiradimą. Kūdikių spuogai yra dažna ir dažniausiai nekenksminga odos būklė, kuri pasireiškia maždaug 20-30% naujagimių. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias kelias gyvenimo savaites ir gali išnykti per kelis mėnesius. Kūdikių spuogai nėra infekciniai ir dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo.
Priežastys
Pagrindinė kūdikių spuogų priežastis yra hormonų, ypač androgenų, poveikis, kuris gali sukelti riebalinių liaukų hiperaktyvumą. Po gimimo kūdikiai gali gauti motinos hormonų, kurie sukelia šiuos pokyčius. Be to, odos užsikimšimas, sukeltas riebalų perteklius ir negyvų odos ląstelių kaupimasis, taip pat gali prisidėti prie spuogų atsiradimo.
Simptomai ir diagnozė
Pagrindiniai simptomai apima mažus raudonus spuogus, kurie gali būti uždegti ir užpildyti pūliais. Kūdikių spuogai diagnozuojami remiantis klinikiniu įvertinimu. Dažniausiai gydytojas atliks fizinę apžiūrą ir įvertins odos būklę. Paprastai papildomų tyrimų nereikia, kadangi kūdikių spuogai yra lengvai atpažįstami pagal jų išvaizdą ir vietą.
Gydymas
Kūdikių spuogai dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo, nes jie paprastai praeina savaime. Tačiau, jei spuogai sukelia diskomfortą arba yra labai uždegti, gydytojas gali rekomenduoti švelnias odos priežiūros priemones, pavyzdžiui, švelnius muilus ar drėkinamuosius kremus. Svarbu vengti agresyvių vaistų ar produktų, kurie gali dirginti kūdikio odą.
Alergijos ir bėrimai
Alergija yra imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną - išorės dirgiklį. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri. Dažniausios alerginės vaikų ligos yra alerginis rinitas, dar vadinamas alergine sloga, su alergija susijęs atopinis dermatitas, vis dažnesnėmis tampa alergija maistui, bronchų astma.
Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų, atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų, o bronchų astma nustatoma 5-10 proc.
Alerginė reakcija yra vienkartinis epizodas, kuris įvyksta ūmiai arba gali būti lėtinio tipo. O alerginė liga yra ilgalaikė problema. Alerginės ligos dažniau vargina vaikus, kurių tėvai alergiški.
Kaip atpažinti alergiją?
Alerginis mechanizmas yra sudėtingas, o alerginės reakcijos visuomet individualios. Kai kurios mamos tuoj po gimdymo išgirsta: jūsų vaikas alergiškas. Tiesa, taip nutinka retai. Naujagimiams ir kūdikiams kvėpavimo takų alergijų įprastai nebūna, juos dažniau vargina alergija maistui. Sausa, paraudusi, pašiurkštėjusi odelė, atsiradę bėrimai, pilvo diegliukai gali būti ne tik alergijos simptomai, bet ir kitų problemų pranašai.
Vienas iš svarbiausių alergijos diagnostikos faktorių - žinomas alergenas. Jeigu tam tikras produktas yra kasdienės mitybos dalis ir tik kartą atsirado bėrimas, mažai tikėtina, kad jis gali būti alergijos priežastimi. Kvėpavimo takų alergenai, kurie sukelia ir ilgalaikę užsitęsusią slogą, gali būti patys įvairiausi - žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, naminiai gyvūnai. Tėvai turi stebėti, kuris iš jų išprovokuoja alerginius simptomus.
Atopinis dermatitas yra odos liga, nors labai susijusi su alergine patologija. Vaikams, kuriems diagnozuotas vidutinis ar sunkus atopinis dermatitas, ypač jei sunkiai sekasi gydyti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, nes alergija gali būti viena, bet ne vienintelė iš priežasčių, kuri gali paūminti bėrimus.
Alerginiai tyrimai
Alergenų yra be galo daug. Gydytojas alergologas turi parinkti alergenus, kurie konkrečiai aktualūs būtent tam pacientui, t. y. pacientas galėjo būti su jais susidūręs: valgęs, įkvėpęs, gal buvo reakcija vienam ar kitam vaistui, vabzdžio įgėlimui. Nėra tikslo tirti to, su kuo negalėjo būti kontakto, todėl pirmaisiais mėnesiais alerginių tyrimų vengiama, dažniausiai jie atliekami nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau planuojama vaikutį primaitinti. Tačiau jeigu yra labai patikimi anamnezės duomenys, tyrimus galima ir paankstinti.
Pagrindinė tendencija - testuoti tokius alergenus, kuriems reakcija jau yra įvykusi: vaikui davus pieno mišinio ar po mamos suvartotų tam tikrų produktų, kurie vaikui galėjo patekti per motinos pieną. Neretai ankstyvo ištyrimo metodas yra mamos eliminacinė dieta. Dažniausiai eliminuojami alergenai yra gyvulinis pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir riešutai.
Alergijų gydymas
Alergijos su amžiumi linkusios kisti. Naudojamas tai apibūdinantis terminas - atopijos maršas, kai vaikams, kūdikystėje turėjusiems atopinio dermatito simptomus, vėliau išsivystė alerginis rinitas, o kai kuriems net ir bronchų astma.
Liga gydyti pradedama kai tik vaikas suserga. Pirmasis ir svarbiausias alerginių ligų gydymo būdas yra alergeno vengimas: dauguma alerginių ligų gali būti suvaldytos ar reikšmingai palengvinamos pašalinus alergeną. Tolesni alergijos gydymo žingsniai priklauso nuo konkrečios alerginės ligos.
Vienas išskirtinių alerginių ligų gydymo metodų yra alergenų imunoterapija - tai tarsi organizmo pripratinimas prie alergeno, taikoma vaikams nuo 5 metų amžiaus. Standartinė šio gydymo trukmė 3-5 metai. Tai kasdienė namuose atliekama poliežuvinė imunoterapija - poliežuviniai purškalai. Dar taikoma ir poodinė terapija, kai į gydymo įstaigą atvykusiems pacientams vaistai suleidžiami į poodį.
Alerginiai odos bėrimai
Spuogeliai, nuolatinis niežulys ir raudonis. Odos bėrimai galimi dėl daugelio priežasčių: juos sukelti gali netinkama asmeninė higiena, padidėjęs riebalinių liaukų aktyvumas, hormonų disbalansas ir dar daugelis priežasčių. Alerginis bėrimas - bendrinis terminas apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (kartais vadinama atopiniu dermatitu), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc.
Egzema (atopinis dermatitas)
Kol kas mokslininkams taip ir nepavyko vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas sukelia egzemą. Gydytojų teigimu, dažniausiai šią ligą išprovokuoja kelių priežastinių veiksnių sąveika. Įrodyta, kad jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc. Ne mažiau įtakos ligos išsivystymui turi ir gyvenamoji aplinka, bei „pasislėpusios“ alergijos. Šios „pasislėpusios“ alergijos itin pablogina odos būklę skatindamos nesibaigiantį odos išsausėjimą, paraudimą, patinimą ir niežulį.
Moksliškai įrodyta, jog net 70 proc. visų kenčiančių nuo egzemos turi bent vieną ar kelias tokias „pasislėpusias“ alergijas, tačiau pastarosios, dėl vienų ar kitų priežasčių dažnai tiesiog nediagnozuojamos. Šiuo metu jau gausu įrodymų ir sėkmės istorijų, kai atradus pasislėpusių“ alergijų sukėlėjus ir taikant atitinkamas alergeno vengimo ar alergijos gydymo metodikas nuo atopinio dermatito kenčiantiems pacientams pavyko ne tik reikšmingai sumažinti ligos paūmėjimų skaičių, bet ir efektyviai suvaldyti ligą. Todėl pasaulio alergologijos ir klinikinės imunologijos specialistai ragina atsisakyti pasenusio požiūrio ir aklo egzemos gydymo hormoniniais ir antibiotikų tepalais.
Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D.farinae ir D.
Turbūt jau supratote, kad visiškai išgydyti egzemos kol kas - neįmanoma. Jei liga pasireiškia vaikystėje - gera žinia tėveliams. 70 proc. tikimybė, kad Jūsų mažasis šią ligą tiesiog išaugs, tačiau likusiems 30 proc.
Dilgėlinė
Dilgėlinės tipo alerginis bėrimas - išskirtinis ir ne be priežasties gavęs tokį pavadinimą. Jį atpažinti itin nesudėtinga, nes visi tokį esame matę ir pajutę netyčia palietę vieną žymiausių Lietuvos piktžolių - dilgėlę. Priklausomai nuo to, kas juos sukelia. dilgėlinės odos bėrimai gali tęstis nuo vos kelių valandų, dienų ar savaičių iki daugelio metų.
Tiksli priežastis, dėl kurios vieniems žmonėms pasireiškia dilgėlinės alerginis bėrimas, o kitiems - ne, iki šiol nėra žinoma. Sėkmingo dilgėlinės gydymo principai paremti tikslia ją sukėlusio veiksnio diagnostika ir, jei įmanoma, šio veiksnio vengimu. Atsižvelgus į tai, gydytojas nesudėtingai galės paskirti tinkamus alergijos kraujo ar odos tyrimus ir sudaryti tinkamiausią ligos gydymo ir valdymo planą.
Neretai esant dilgėlinės paūmėjimams gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti antihistamininių vaistų. Tačiau kartais net ir šių priemonių gali nepakakti. Pasireiškus dilgėlinei visada rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją, tačiau būkite budrūs. Jei pastebėjote, kad dilgėlinės pasireiškimo metu Jūs ar Jūsų mažylis nežymiai karščiuoja, o odos bėrimai yra lydimi bendrinių peršalimo simptomų - pirma stotelė pasveikimo link turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas.
Alerginis kontaktinis dermatitas
Žmogui, sergančiam kontaktiniu dermatitu, kontakto su alergenu vietoje po kelių-keliolikos valandų pasireiškia odos bėrimas, pasižymintis odos paraudimu, patinimu, niežuliu ir didesniais ar mažesniais spuogeliais. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda.
Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai. Šie pleistrai yra pripildomi potencialių alergenų.
Kiti bėrimai
Kaip teigia pediatrai naujagimių bėrimo spuogelių kilmė kol kas nėra iki galo išaiškinta. Išbėrimas dažniausiai atsiranda 2-6 savaitėmis nuo gimimo, tačiau bėrimai gali atsirasti ir vos gimus. Tada šis negalavimas praeina per kelias savaites ar mėnesius. Bet jeigu spuogai atsirado po šeštosios gyvenimo savaitės ir ilgai nepraeina, tada vertėtų pasitarti su gydytoju. Tada gydymui gali būti išrašomi kremai arba specialūs losjonai, kurie per laiką padėtų atsikratyti bėrimo.
Kūdikių raudonės simptomai - tai atsiradęs raudonų dėmių bėrimas su mažomis, iki 3 mm skersmens, pūslelėmis, kuriose esantis skystis gali būti panašus į pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Šio tipo bėrimas pirmiausiai atsiranda ant skruostų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus ir gleivines. O šiaip naujagimiui nepasireiškia jokių kitų ligų požymiai.
Tikslios kūdikių raudonės priežastys irgi nėra aiškios. Medikų nuomone, tai yra paprasčiausias imuninės sistemos formavimosi etapas. Bėrimus kūdikiams gali sukelti ir sauskelnės, šio dermatito gydymas labai paprastas - tai tinkama higiena ir kūdikių odos priežiūrai skirti kremai.
Kiti užkrečiami bėrimai
- Vėjaraupiai
- Tymai
- Raudonukė
- Tridienė karštinė
- Meningokokinė infekcija
- Skarlatina
- Užkrečiamasis moliuskas
Patarimai tėvams
Neretai tėvams kyla klausimų, ar alergiją sukeliančius veiksnius motina gali perduoti vaisiui per placentą ar žindydama kūdikį? Gal mamai reikėtų atsisakyti tam tikrų produktų, o gal kaip tik valgiaraštį papildyti naujais? Pasak gydytojos, šiuo metu duomenų, kad alergenų reikėtų saugotis dar prieš vaikelio gimimą, nėra. Specifinių papildų, kurie galėtų sumažinti alergijos riziką būsimai atžalai, vartojimas taip pat nėra įrodytas.
Akušerė I.Girdvainienė teigia, alergijų požymius jauni tėvai neretai sumaišo su paprastu prakaitiniu bėrimu, be to, kūdikiai turi daug pereinamųjų būklių, kurių požymius taip pat galima supainioti su alergijomis. Tėveliams reikia sunerimti nebent tuomet, kai jie patys priklauso padidėjusios alergijų rizikos grupei, kai alergija tęsiasi ilgesnį laiką, jos požymiai yra itin stiprūs arba pasireiškia jau vyresniam vaikui. Pastebėjus aiškius alergijos simptomus, reikėtų kuo greičiau konsultuotis su gydytoju, kuris paskirs gydymą ir padės išsirinkti tinkamas kūdikio priežiūros priemones ar maisto produktus.
Odos priežiūra
Atopinį dermatitą neretai iššaukia naudojamos netinkamos kūdikių higienos priemonės, todėl pirmuosius vaikelio gyvenimo metus tėvai turi vadovautis taisykles, kad mažiau yra daugiau. Pavyzdžiui, tėveliai turi pagalvoti apie tai, kad papildomai drėkinančios priemonės bus nenaudingos, jeigu kūdikio odelė nėra sausa, todėl visuomet naudingiau rinktis priemones, kurių sudėtis paprastesnė, natūralesnė ir aiškesnė.
Dėl to specialistai pataria nenaudoti gausiai prikvėpintų ar sintetinių ingredientų turinčių priemonių, o vietoje jų rinktis alergologų ar dermatologų patvirtintas ir sertifikuotas higienos, kosmetikos ar namų priežiūros priemones. Šio patarimo, pasak akušerės, turi laikytis ir patys tėvai, mat kūdikiui saugi aplinka turi būti pradedama kurti vos tik sužinojus apie nėštumą.
Audiniai
Atopinio dermatito bėrimų požymius gali sukelti ir tiesioginį kontaktą su kūdikio oda turintys audiniai bei drabužėliai, patalynė, užklotai ar rankšluosčiai. Renkantis sauskelnes ar pervystymo paklotus, tėvai turi atkreipti dėmesį į tai, kokį pluoštą naudojant yra pagaminta minima prekė - natūralus pluoštas yra saugesnis už sintetines alternatyvas.
Kūdikių drabužiams taip pat patariama rinktis natūralius audinius, pavyzdžiui, šukuotinės arba paprastos medvilnės pluoštą, o šaltesniu laikotarpiu - švelnią ir odos nedirginančią merino vilną.
Mityba
Nors žindymo laikotarpiu kūdikių maisto alergijų požymiai retesni, tačiau tam tikrais atvejais maisto netoleravimo problemos gali mažuosius lydėti visą gyvenimą. Dažniausiai maisto alergijos susijusios su įvairiais virškinimo sistemos simptomais, pilvo skausmais, dujų pasišalinimu bei itin gausiu atpylinėjimu.
Kūdikių maisto alergijos gali pasireikšti vos tik pradėjote savo vaiką maitinti kietu maistu arba maždaug apie šeštą gyvenimo mėnesį. Nepaisant to, kad per pirmuosius gyvenimo metus vaikelis turi būti paragavęs kuo įmanoma įvairesnių maisto produktų, supažindinant kūdikį su įvairiais skoniais reikia stebėti jo maisto tolerancijos lygį bei laikytis griežtų kūdikių primaitinimo taisyklių.
Naujus maisto produktus į kūdikio racioną reikia įvesti pamažu, neskubant, kadangi tai padeda greičiau suprasti, ar vaikeliui siūlomi skoniai tinka bei patinka. Čia geriausia rinktis šviežius produktus, daržoves ar vaisius bei stebėti maisto produktų sezoniškumą.
žymės: #Gimimo #Kudikio #Kudiki
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Kūdikio žindymas: Vitkausko patarimai sėkmingam žindymui
- Pavojingiausi maisto produktai nėštumo metu: svarbiausi patarimai sveikam nėštumui
- Gertuvės vaikams nuo 2 metų: atraskite geriausią pasirinkimą savo mažyliui!