Balti Spuogeliai Kūdikių Odoje: Priežastys ir Gydymo Būdai

Įvairūs odos dariniai, tokie kaip spuogeliai, pūslelės ar dėmelės, ne visada yra teisingai atpažįstami.

Odos Bėrimų Priežastys

Bėrimas yra sudirginta, pastebimai pakitusi odos vieta, kai pasikeičia jos spalva ar tekstūra. Odos bėrimai gali būti raudoni, uždegiminiai, nelygūs, taip pat sausi, niežtintys ar skausmingi.

„Odos bėrimų priežastys gali būti bakterijos, virusai, alergenai ir ligos, įskaitant dermatitą, dilgėlinę bei žvynelinę. Dažniausiai tokie bėrimai yra smulkūs ir susidaro grupėmis.

Kontaktinė Alergija

Kontaktinė alergija - odos, burnos gleivinės arba genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia cheminės medžiagos, kurios gali būti grynos arba įeiti į kosmetikos priemonių sudėtį.

„Tokius bėrimus galima atpažinti atsiradus raudoniems, niežtintiems spuogeliams ant kūno - kontakto su alergenu vietoje oda parausta, patinsta. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis.

Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta.

Alergija Maistui

Bėrimas taip pat gali būti sukeltas ir maisto produktų. Dažniausi maisto alergenai: kiaušiniai, pienas, kviečiai, lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės.

„Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus kelioms minutėms ar net iki poros valandų po maisto suvalgymo tokiais simptomais: atsiranda dilgėlinis odos bėrimas, veido, lūpų, akių vokų tinimas, pasunkėja kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis.

Lėto tipo alerginių reakcijų simptomai pasireiškia vėliau nei po 2 valandų suvalgius maisto, dažniausiai to rezultatas suaugusiems žmonėms - virškinimo sutrikimai ar gastroezofaginis refliuksas“.

Kitos Bėrimų Priežastys

• Bakterijos
• Virusai
• Alergenai
• Ligos (dermatitas, dilgėlinė, žvynelinė)

Dažnos Naujagimių Odos Būklės

Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo.

Toksinė Eritema

Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami.

Miliumai

Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.

Naujagimių Aknė

Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).

Prakaitinė

Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu.

Naujagimių Akropustuliozė

Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma.

Kitos Naujagimių Odos Būklės

• Toksinė naujagimių eritema
• Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė
• Kūdikių aknė
• Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo
• Kraujagysliniai apgamai
• Marmurinė oda
• Arlekino spalvos pokytis
• Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė)
• Bronzinio vaiko sindromas
• Seborėjinis dermatitas
• Riebalinis apgamas
• Įgimta odos aplazija
• Erozinė pustulinė skalpo dermatozė
• Gerybinė skalpo histiocitozė

Sauskelnių Dermatitas

Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organu oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.

Seborėjinis Dermatitas

Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.

Egzema, Atopinis Dermatitas

Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.

Vėjaraupiai

Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai.

Tymai

Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.

Raudonukė

Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.

Tridienė Karštinė

Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.

Meningokokinė Infekcija

Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).

Skarlatina

Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.

Užkrečiamasis Moliuskas

Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.

Aknė

Aknė - lėtinė uždegiminė liga, kuri atsiranda odos poroms užsikimšus sebumu (odos riebalais) ir negyvomis ląstelėmis. Aknė pažeidžia veido, krūtinės ir nugaros poras, dėl to šiose srityse atsiranda bėrimai (inkštirai, spuogai). Dažniausiai aknė pasireiškia paaugliams, tačiau vis dažniau ji atsiranda ir suaugusiems žmonėms. Paaugliams dažniau beria T zoną (kakta ir nosis). Tuo tarpu suaugusiems spuogai dažniau iškyla V zonoje (skruostai ir smakras).

Aknės Formos

Europos dermatovenerologų draugija (EADV) apibrėžė skirtingas aknės formas pagal jų simptomus ir sunkumą.

Aknės Forma	Apibūdinimas
Lengva	Pažeista nedidelė veido dalis, spuogų nedaug.
Vidutinė	Pažeista mažiau nei pusė veido.
Sunki	Pažeista daugiau nei pusė veido.
Labai sunki	Pažeista didžioji veido dalis.

Aknės formos ir atsiradimo priežastys gali būti skirtingos, todėl gydymo būdai taip pat yra skirtingi ir pritaikomi individualiai kiekvienam atvejui.

Pūslelinė

Pūslelės atsiranda dėl organizme esančio herpes viruso, kuris būna dviejų rūšių - HVS-1 ir HVS-2. Ši liga yra nuolat pasikartojanti - gali atsirasti kas kelias savaites arba tik kelis kartus per visą gyvenimą. Tačiau net ir nepasireiškianti pūslelinė nereiškia, kad virusą pavyko nugalėti. Jis visuomet išlieka žmogaus organizme. Pūslelinė pasireiškia tuomet, kai mūsų imuninė sistema yra nusilpusi. Tačiau gali būti ir kitos jos atsiradimo priežastys - įvairios ligos, stresas, netaisyklinga mityba, per ilgas deginimasis saulėje, menstruacijos.

Simptomai

Pūslelinė ant lytinių organų gali atsirasti staiga. Ji išryškėja lytinių organų srityje aplink makštį, ant lytinių lūpų, gimdos kaklelio, vyrams - ant apyvarpės. Pūslelės taip pat gali atsirasti ant sėdmenų, šlaunų, išangės srityje. Dėl herpes viruso susiformuoja skausmingi raudoni „spuogeliai“. Jaučiamas dilgčiojimas lytinių organų srityje, atsiranda skausmas šlapinantis, patinsta kirkšnies limfmazgiai. Šiuos simptomus gali lydėti ir galvos bei raumenų skausmai, karščiavimas.

Gydymas

Pūslelinės gydymui skirti vaistai paveikia virusą taip, kad simptomai visiškai išnyksta, o virusas „užmigdomas“. Tiesa, vaistai tik panaikina simptomus, mat, kaip žinia, pūslelinė nėra išgydoma. Tačiau medikamentai padeda panaikinti simptomus, sumažina jų pasireiškimo sunkumą ir dažnumą. Jeigu vaistus vartosite kasdien, tikimybė, jog pūslelės neatsiras, padidėja iki 75 proc. Negydoma pūslelinė gali išplisti po visą organizmą, tuomet patariama ne tik vartoti vaistus, bet ir gerti B grupės vitaminus.

Prevencija

Norint išvengti lytinių organų pūslelinės plitimo, reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių tuomet, kai pastebite pirmuosius pūslelinės simptomus. Taip pat būtina perspėti savo partnerį apie tai, jog esate viruso nešiotojas, ir geriausia naudoti prezervatyvą lytinio akto metu.

Svarbu teisingai atpažinti naujagimių odos būkles ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis. Jei abejojate dėl bėrimo pobūdžio ar priežasties, visada kreipkitės į gydytoją.

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus:

• 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
• 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
• Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
• No-Spa Dozavimas Vaikams: Saugus Vadovas Tėvams, Ką Reikia Žinoti!
• Sužinokite, Kaip Tiksliai Apskaičiuojamas Nėštumo Dydis Po IVF – Ekspertų Patarimai