Jaunos mamytės dažnai pasiklauso, ar naujagimiai kvėpuoja. Nėra nė vienos mamytės, kuri nebūtų tikrinusi, kaip kvėpuoja jų mažylis. Kartais net veidrodėlį prideda prie nosytės, kantriai laukdamos, kol jis aprasos. Kūdikis kvėpuoti mokosi dar būdamas mamos pilvelyje. Tiriant ultragarsu jau nuo 20 nėštumo savaitės galima stebėti vaisiaus kvėpavimo judesius.
Gimęs mažylis išmoksta kvėpuoti pats, tačiau tai nėra paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gimstant patiriami dirgikliai (šaltis, skausmas, lietimas), deguonies stoka organizme (perkirpus virkštelę) skatina pirmąjį naujagimio įkvėpimą. Išnešiotas sveikas naujagimis pirmąkart įkvepia per pirmąją gyvenimo minutę. Su pirmuoju riksmu mažylio plaučiai išsiplečia, jis pradeda kvėpuoti savarankiškai. Jeigu iki gimimo vaikelio plaučiai buvo užpildyti skysčiu, jam gimus palengva užpildomi oru, pasikeičia organizmo kraujotaka bei medžiagų apykaita. Pirmaisiais mėnesiais kūdikis turi adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų. Prisitaikymas tiesiogiai susijęs su kvėpavimo tobulėjimu.
Naujagimių medžiagų apykaita yra daug greitesnė nei suaugusiojo, todėl jam reikia daugiau deguonies, kuris į organizmą patenka dažniau kvėpuojant. Verta žinoti, kad naujagimiui kvėpuojant juda pilvas. Norint sužinoti, kaip dažnai jis kvėpuoja, reikia uždėti ant pilvuko ranką ir paskaičiuoti, kiek naujagimis atlieka kvėpavimo judesių. Dažniausiai jis įkvepia ir iškvepia 40-60 kartų per minutę, šešių mėnesių kūdikio kvėpavimas jau retesnis - 35-40 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę, sulaukus metukų - apie 30 kartų. Kūdikiui augant kvėpavimas keičiasi į diafragminį.
Kvėpavimą reguliuoja kvėpavimo centras, esantis pailgosiose smegenyse. Jis subręsta pirmaisiais gyvenimo metais, todėl naujagimiams ir kūdikiams būdingas netolygus kvėpavimas (vadinamoji aritmija) ir trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai (apnėja). Miego apnėja - tai būsena, pasireiškianti dažnais trumpalaikiais kvėpavimo sustojimais dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba sutrikus kvėpavimo nervinei kontrolei miego metu. Pediatrai į tokius kvėpavimo netolygumus rekomenduoja žiūrėti rimtai, nes tuomet smegenims trūksta deguonies - tai gali kelti grėsmę kūdikio gyvybei.
Kad kūdikis „nepamirštų” ritmiškai kvėpuoti, jam apie tai reikia priminti švelniais prisilietimais, todėl kuo dažniau jį paglostykite ir priglauskite prie savo kūno. Jeigu mažyliui reikalinga pastovi kvėpavimo kontrolė, naudojami naujagimių kvėpavimo ir apnėjų registravimo monitoriai. Lietuvoje jais naudojamasi tik ligoninėse, o užsienyje jie dažni tėvelių pagalbininkai namie. Jų veikimo principas paprastas: jeigu mažyliui miego metu ar jam būdraujant kvėpavimas suretėja iki 10 kvėpavimo judesių per minutę, kvėpavimas sustoja ilgiau nei 12 sekundžių, pasigirsta tam tikras įspėjantis signalas arba užsidega indikatoriaus lemputė.
Jauni tėvai dažnai jaudinasi, kad naujagimis nereguliariai kvėpuoja, o kartkartėmis taip silpnai, jog vos girdėti ir matyti. Jiems kelia nerimą ir tai, kad kūdikis miegodamas šiek tiek knarkia. Abu šie reiškiniai visiškai normalūs.
Rūpestingoms mamytėms būtų pravartu žinoti, kad ateidamas į šį pasaulį mažylis atsineša visą komplektą įgimtų refleksų. Kartais kūdikiai gąsdina tėvelius garsiai knarkdami naktį.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Neleiskite išsausėti nosies gleivinei, gydykite užsikimšusią nosytę.
- Kūdikis silpnai kvėpuoja.
- Kvėpavimas kartais sustoja.
- Kai vaikas įtūžęs verkia, jis net pamėlynuoja. Pastebėjusi tai pirmą kartą motina nepaprastai išsigąsta. Iš tikrųjų tokie priepuoliai nepavojingi ir rodo tik kūdikio temperamentą (jie dažniau pasitaiko ramiems ir linksmiems vaikams). Pasitarkite su gydytoju, kad atkreiptų dėmesį į kūdikio fizinę būklę, tačiau tokių priepuolių gydyti visai nereikia.
- Be to, nesistenkite įsiverkusio vaiko raminti, nors ir užeina jam priepuoliai. Imdamos vos tik pravirkusį vaiką ant rankų, galite jį išlepinti.
- Čiaudėjimas. Naujagimiai daug čiaudo, bet tai ne peršalimas, jeigu nėra slogos. Čiaudėjimą paprastai sukelia dulkės ir sudžiūvusios nosyje gleivės.
Sunegalavus vaikui tėvams dažnai kyla klausimas, ar būtina kreiptis į medikus. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką ir galite nuspėti reakcijas, kurias jam sukelia įvairios ligos, taigi nuojauta padės jums suprasti, ar vaikui sunkus negalavimas ir apsispręsti.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei:
- Kūdikiui aukšta temperatūra (didesnė kaip 38,6 laipsnių).
- Atminties sutrikimai ( vaikas neprisimena, kur jis yra, kuri šiandien diena ir tt.).
- Buvo ir pasikartojo traukuliai.
- Ūmus galvos, krūtinės arba pilvo skausmas, kuris stiprėja pastarąsias dvi valandas.
- Sustingęs ir skaudamas kaklas, vaikas negali palenkti į priekį galvos tiek, kad smakru galėtų pasiekti krūtinę (meningito tikimybė).
- Vaiką išbėrė plokščiomis violetinėmis dėmėmis, kartais iškylančiomis virš odos paviršiaus (meningito tikimybė).
- Paraudo ir patino aplink akis (tai gali būti alerginė reakcija).
- Įtariate, kad vaikas apsinuodijo chemine medžiaga ar vaistais.
- Vaikas nusidegino: nusiplikė karštu skysčiu, cheminių medžiagų pateko ant odos arba į akis.
Dažniausios ligos kūdikiams:
- Odos ligos (egzema, sauskelnių bėrimas, galvos pleiskanų luobas).
- Bronchiolitas (smulkiųjų kvėpavimo takų uždegimas).
- Burnos pienligė (grybelinė infekcija).
- Laringitas (gerklų uždegimas).
- Ausų infekcijos (virusinės arba bakterinės).
- Vidurių užkietėjimas.
- Viduriavimas.
- Plaučių uždegimas.
- Gripas.
- Virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas).
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Mįslės vaikams apie žiemą: smagios ir lavinančios užduotys
- Ar Vaiko Pinigai Išmokami Neveikliems Vaikams? Sužinokite Svarbiausią Informaciją!