Biografija
- Gimė 1932 m. vasario 14 d. Kėdainių r. Slabados kaime.
- Studijavo Vilniaus universitete.
- 1965 m. birželio 15 d. jame apgynė chemijos mokslų disertaciją „Fluoro organinių junginių sintezės iš acetileno tyrimas“.
- Tame pačiame universitete dirbo iki 1992 m.
- Nuo 1991 m. ėjo Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkės pareigas.
- Mirė 2020 m. balandžio 3 d. Vilniuje.
Mokslinė veikla ir sveikatos propagavimas
Atrodytų, visi supranta, kad sveikata - brangiausias turtas, o liga - brangiausias nemalonumas. Tačiau kodėl toks atsainus žmonių požiūris į savo sveikatos tausojimą, kūrimą? Jau vėl kalbama apie gripą: kiaulinį, paprastą ar dar kokį. Ir, aišku, priemones: skiepai, vaistai arba brangūs papildai. O ar pirmiausia nereikia kalbėti apie esminę priemonę - imuniteto stiprinimą, užsigrūdinimą? Tikroji mūsų sveikatos apsaugos ministerija, tarnas yra imunitetas, tai - ne gydymo ir vaistų kompensavimo versle paskendusi Sveikatos apsaugos ministerija, kurią ne vienas jau siūlo vadinti tiesiog ligų ministerija.Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, mokantis žmones sistemingo sveikatos stiprinimo, sako, kad nenormalu, jog į Palangos sveikatos mokyklą atvyksta jau tokie žmonės, kuriuos gydytojai nurašo ir jiems kalba tik apie neįgalumą, o ne tie, kurių sveikata dar pakenčiama ir reikėtų tik dar labiau ją stiprinti. Jei valstybė finansuotų būtent sveikatinimo programas, tai sergamumo rodikliai tikrai būtų kitokie. Labai iškalbingi ir išskirtiniai pavyzdžiai.
Ksavera Vaištarienė, būdama 46 m., jau buvo prikaupusi visą puodynę ligų. Gydytojai padėjo kryželį ir pasakė, kad Ksaveros laukia vežimėlis, kad ji liks amžina valstybės išlaikytine. Tačiau moteris ėmėsi ypatingų priemonių, kurios Lietuvoje, ypač tada, dar buvo visiška eksperimentinė naujovė. Taip ji pati išsigydė reumatoidinį artritą ir Bechterevo ligą. Chemijos mokslų daktarė K.Vaištarienė griebėsi paskutinio šiaudo, nes prarasti jau nelabai ką teturėjo. Jau praėjo ne vienas dešimtmetis, kai ji įveikė šią siaubingą ligą. Greit moteris švęs 80 metų jubiliejų. Tokių pavyzdžių Lietuvoje tikrai nemažai, bet rimtai analizuoti jų nenorima. Neaišku, kokiai tada sričiai juos priskirti - fantazijų, fanatizmo, stebuklų ar atsitiktinumo? Ar ne tokius konkrečius atvejus ir reikia tirti moksliškai?
Kitas pavyzdys - Pranas Skersis. Jis į pensiją išėjo turėdamas II neįgalumo grupę, o ėmęsis sveiko gyvenimo būdo, pasveiko. Mirė Pranas sulaukęs 102 metų. Vyras sakydavo, kad valgo viską, bet labai saikingai. Su šypsena galime pasakyti, kad Dievas, kurdamas žmogų, jau numatė, jog pastarasis suvartos tam tikrus nuodų kiekius, todėl ir kepenis sukūrė. Daug kas mėgsta piktnaudžiauti pasakymu, kad po truputį galima visko, ko tariamai pageidauja organizmas. Tikrai taip. Tačiau tai gali reikšti, kad valgo žmogus, nors ir po truputį, bet skirtingų rūšių nuodų. Taigi, jei nedideles nuodų dozes išgersime iš skirtingų indų, tai nereikš, kad jų stiprumas bus mažesnis. Svarbu ir tai, kokiais saikais matuosime? Vieniems, pavyzdžiui, atrodo, kad alkoholį gerti galima litrais, kai kam - stiklinėmis, o kai kam - tik retkarčiais ir labai saikingai.
Vis dėlto pats didžiausias sveikatos ardytojas yra ne nesveikas maistas, judėjimo trūkumas, bet stresas, dvasinė nedarna, godumas, pavydas, pyktis. Nuo to pirmiausia ir reikia pradėti - tada pagerėja mitybos įpročiai, natūraliai norisi kuo daugiau pajudėti, saikingai maitintis, nelipti per galvas konkuruojant su kitais.Spalio 20 d. Seime organizuojama konferencija „Pasibaigė Lietuvos sveikatos programa: rezultatai ir perspektyvos. Nevyriausybinių organizacijų požiūris“, skirta aptarti sveikatos politikai, 2010 metais pasibaigusiai ir jau kuriamai naujai Lietuvos sveikatos programoms.
Kūrybos bruožai
K. Vaištarienės knygos kviečia skaitytojus atsakingai rinktis maisto produktus, kurie neterštų mūsų organizmo. Autorės metodus, naudingus patarimus ir gyvensenos modelį įkvėpė Rytų medicinos patirtis ir Vydūno dorovės bei sveikatos filosofija. Ji dalijasi žiniomis apie meditacijos, aktyvaus gyvenimo būdo, grūdinimosi šaltu vandeniu ir kitų praktikų svarbą organizmo stiprinimui, tiek fiziškai, tiek psichologiškai.Bibliografija
- 2006 m. pasirodė jos pirmoji knyga „Mitybos abėcėlė", kurioje autorė pasakoja apie maisto produktų sudėtį, jų derinimą ir pataria, kaip kiekvienas gali koreguoti savo mitybą.
- Kitame savo kūrinyje „Padėkime sau“ ji siūlo alternatyvą vaistams, pristatydama atskirus žmogaus organus, jų veiklą, bei pasiūlydama veiksmingus vaistažolių preparatus negalavimams įveikti.
- Vėlesnės jos knygos „Sveikatos šaltiniai“ ir „Valgykime, kad gyventume“ tęsia sveikos mitybos propagavimą bei platesnį sveikų maisto produktų pasirinkimą, jų derinimą ir kitas su tuo susijusias temas.
žymės:
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Įdomiausios STEAM veiklos darželyje: eksperimentai ir kūrybiškos idėjos vaikams
- Apsiaustas nuo lietaus vaikams: kaip išsirinkti geriausią?