Kristupas Kolumbas (it. Cristoforo Colombo, isp. Cristóbal Colón; 1451 m. spalio 31 d. - 1506 m. gegužės 20 d.) - garsus italų jūrininkas ir tyrinėtojas, kurio kelionės atvėrė duris Europos kolonizacijai Amerikos žemyne. Kolumbas dažnai minimas kaip didysis atradėjas, tačiau jo veikla sukėlė ir daug kritikos dėl smurto prieš vietinius gyventojus ir kolonizacijos pasekmių.
Ankstyvasis gyvenimas ir kelionės
Kolumbas gimė Genujoje, Italijoje, ir jau nuo jaunystės domėjosi jūrininkystės ir geografijos mokslais. Šiuolaikiniai tyrimai linksta prie versijos, kad K. Kolumbas gimė 1451 m. metais neturtingoje šeimoje, Genujoje. Pats K. Kolumbas savo testamente rašė, kad buvo gimęs Genujoje („siendo yo nacido en Genoba“). Jo kilmę iš Genujos respublikos patvirtina ir keli to meto kronikininkai. 1491 m. karališkajame protokole jo gimimo vieta minima Savona. Ilgainiui tiek K. Kolumbo gimimo vieta, tiek data tapo įvairių kontroversiškų diskusijų objektu. Net 6 Italijos ir Ispanijos miestai skelbėsi esą Kolumbo gimtinėmis.
Kristupas buvo vyriausias iš 5 vaikų. 1470 metais šeima persikėlė į Savonos miestą į vakarus nuo Genujos, kur Kolumbas dirbo tėvo vilnos perdirbimo versle, o laisvalaikiu su broliu mokėsi kartografijos. Iki 1472 m. K. Kolumbas gyveno Genujoje, o nuo 1472 m. Savonoje. XV a. septintajame dešimtmetyje dalyvavo jūrų ekspedicijose.
Dėl nepalankios finansinės situacijos jis persikėlė į Portugaliją, kur dalyvavo keliose jūrų ekspedicijose, o vėliau 1485 m. Egzistuoja prielaida, kad dar 1474 m. astronomas ir geografas Paolo Toskanelis laiške jam pranešė, kad Indiją galima pasiekti daug trumpesniu keliu, plaukiant į vakarus. Gali būti, kad jau tada Kolumbas galvojo pasiekti Indiją vakarų keliu. 1476 m. Kolumbas persikraustė į Portugaliją, kur gyveno 10 metų. Per tą laiką jis spėjo pabuvoti Anglijoje ir Gvinėjoje.
1485 m. Kolumbas su sūnumi Diegu pervažiuoja į Ispaniją. Jis dar kartą pasiūlo savo projektą, tik šį kartą Ispanijos karalienei. Tuo pačiu metu jis užmezga ryšius su karalienės patarėjais finansų reikalams, pirkliais ir bankininkais. Kolumbo pasiūlymą tyrė šventikai, kosmografai, juristai, vienuoliai, dvariškiai. Jo siūlymai atmesti tačiau sprendimas pakeistas paskutiniu momentu, kai jis vyko į Prancūziją. 1492 m. balandžio 30 d. karališkoji šeima suteikė Kolumbui ir jo palikuonims titulą „donas“ (tai yra, jis tampa dvariškiu) ir pažadėjo, kad sėkmės atveju jis taps visų salų ir kontinentų, kuriuos atras ar nusipirks, admirolu, o titulas bus paveldimas.
Pirmoji ekspedicija
1492 m. gegužės 22 d. Kolumbas atvyko į Paloso miestą, kuriame pagal karaliaus įsakymą turėjo gauti dvi karaveles. Miestas jam atidavė karaveles Niña ir Pinta. Tai buvo apie 20 metrų ilgio ir 7 metrų pločio laivai. 1492 m. rugpjūčio 3 d. Kolumbas išplaukė iš Paloso uosto su trimis laivais: Santa María, Niña ir Pinta. 1492 m. rugsėjo 3 d. karaka „Santa María“ (280 tonų) kartu su dviem karavelėmis - „Pinta“ (240 tonų) ir „Niña“ (100 tonų), kuriomis iš viso plaukė 90 žmonių, pakėlė bures. Kelionė truko du mėnesius.
1492 m. rugpjūčio 3 d. rugsėjo 6 d. rugsėjo 16 d. - ekspedicijos kelyje pradėjo pasitaikyti žalių augalų gumulai. Palaipsniui jų atsirado vis daugiau. Per tokią keistą vietą laivai plaukė tris savaites. spalio 7 d.
Spalio 12 d. jis pasiekė Bahamų salas, kurias pavadino San Salvadoru. Spalio 13 d. - Kolumbas išsilaipino krante, iškėlė Kastilijos vėliavą ir formaliai sudaręs notarinį aktą tapo salos valdytoju. Salą pavadino San Salvadoru (dabar tai Votlingo sala, viena iš Bahamų salų, į šiaurę nuo Haičio. Jos koordinatės - 24º š. pl. ir 74º 30′ v. ilg.
Išsikėlę į krantą, ispanai pastebėjo, kad vietiniai gyventojai turi auksinių daiktų. Saloje ispanai pamatė vietinius gyventojus. Tai buvo аravakai - tauta, kuri per 20-30 metų bus pilnai sunaikinta salyne. Aravakai vaikščiojo visiškai nuogi, ant kūno išsipaišę ritualinius ženklius. Geležinių ginklų jie neturėjo. Jūra plaukiojo irkluojamomis valtimis, į kurias tilpo po 40 žmonių. Čia vietiniai padovanojo Kolumbui „sausus lapus“ - tabaką. Kolumbas iš to padarė išvadą, kad yra šiaurėje nuo pagrindinės žemės ir nuplaukęs į pietryčius spalio 28 d. atrado Kubą, gruodžio 6 d. Pamatęs pas juos aukso gabaliukus, paėmė 6 aravakus į nelaisvę ir privertė parodyti kelią toliau. Dvi savaites Kolombas plaukė į pietus, atrasdamas naujas Bahamų salas. Čia vietiniai gyventojai nešiojo medvilninius drabužius. Jų namuose ispanai pirmą kartą pamatė hamakus. Spalio 28 d. - Kolumbas išsilaipino Barielio įlankoje, šiaurės rytų Kuboje, 76º v. i. Pagal vietinius gyventojus Kolumbas nusprendė, kad yra viename iš Rytų Azijos pusiasalių, bet čia nerado nei aukso, nei prieskonių, nei didelių miestų. Jų namai buvo pastatyti iš šakų, nendrių, augino medvilnę, bulves, tabaką ir kukurūzus.
Lapkričio 13 d. lapkričio 20 d. - prapuolė „Pinta“. Gruodžio 6 d. - atradęs Haičio salą, Kolumbas ją pavadino Espanjola, todėl, kad jos toliai pasirodė panašus į Kastilijos žemes. Sudužus flagmanui „Santa María“, per audrą praradęs ryšį su „Pinta“, Kolumbas nusprendžia asmeniškai vykti „Niña“ ir pranešti apie naujo kelio į Aziją atradimą Ispanijos dvarui. Gruodžio 16 d. palikęs dalį įgulos Navidado forte Espanjoloje, su 43 savanoriais išplaukė atgal. Gruodžio 25 d. - Santa María užplaukė ant rifų. Su vietinių gyventojų pagalba iš laivo pavyko nuimti patrankas, atsargas ir brangų krovinį. Iš laivo likučių buvo pastatytas fortas, pavadintas Navidadu. Kolumbas įkurdino forte 39 jūreivius, apginklavo jį patrankomis, nuimtomis iš „Santa María“ ir paliko atsargų metams, o pats 1493 m.
1493 m. sausio 6 d. sausio 16 d. vasario 12 d. vasario 15 d. - kai vėjas truputi nutilo, jūreiviai pamatė žemę ir vasario 18 d. kovo 15 d. - „Niña“ pasiekė Ispaniją. Tą pačią dieną atplaukė ir „Pinta“.
1493 m. kovo 21 d. Kolumbas, atplaukęs į kontinentą, plačiai išreklamavo savo sėkmę. Keletą dienų prieš savo kelionę į Barseloną jis išsiuntė pasiuntinius su auksu ir spalvingomis aromis (papūgomis), kurie skelbė apie jo pergalingą grįžimą. Susitikęs su karališkąja pora - Ferdinandu II ir Izabela I - Kolumbas papasakojo, kokie turtai jų laukia naujosiose žemėse.
Antroji ekspedicija
Kristupo Kolumbo grįžimas iš pirmos kelionės ir žinios apie tai, kad jis atrado „Vakarų Indiją“, sujudino Portugaliją - šitas atradimas panaikino jai suteiktas teritorines teises. Kastilija nesutiko su popiežiaus leidimu, siekdama įteisinti atradimo pirmumą. 1493 m. gegužės 3 d. popiežius Aleksandras VI paskelbė, kad visos žemės, kurias Kastilija atrado ar atras vakariau meridiano, esančio 100 lygų į vakarus nuo Žaliojo Kyšulio, turi priklausyti Ispanijai, o ryčiau - Portugalijai. Popiežiaus sprendimas tapo Ispanijos - Portugalijos derybų pagrindu, kurios po metų 1494 m. birželio 7 d.
Jei 1492 m. vasarą Kolumbui teko keletą mėnesių rinkti 90 žmonių įgulą pirmai kelionei, tai norinčių vykti į antrą kelionę žmonių kiekis buvo toks, kad reikėjo daryti atranką ir žmonių apriboti kiekį iki 1500-2500, laivų kiekį iki 15-17 (dėl tikslaus laivų skaičiaus iki šiol diskutuojama). Į kelionė buvo paimti arkliai, kiaulės, pėdsekiai šunys. Vėliau Kolumbas sakė, kad net siuvėjai buvo pasiruošę keliauti, kad tik galėtų greitai praturtėti. Kelionė prasidėjo 1493 m. rugsėjo 25 d. Šį kartą Kolumbas pasirinko labiau pietinę trasą ir atrado Mažuosius Antilus, Dominiką, Mari Galante, Gvadelupą, Antigvą ir Puerto Riką.
1493 m. rugsėjo 25 d. - ekspedicija išplaukė iš Kadiso. Kanarų salose paėmė cukranendres ir šunis, išmokytus medžioti žmones. Plaukė maždaug 10º piečiau, negu pirmą kartą. Pučiant pakeleivingam vėjui (Atlanto vandenyno ekvatoriaus zonoje vėjai pastoviai pučia į vakarus) kelionė truko tiktai 20 dienų. Lapkričio 3 d. lapkričio 4 d. - ekspedicija atplaukė į pačią didžiausią salą, pavadinta Gvadelupa. Atrastose salose gyveno karibai, didelėmis valtimis rengiantys žygius į taikių aravakų apgyvendintas salas. lapkričio 11 d. lapkričio 13 d. lapkričio 15 d. - į šiaurę nuo Santa Kruso atrastas salynas, kurį Kolumbas pavadino „Vienuolikos tūkstančių merginų salomis“ dabar jos vadinamos Mergelių salomis. lapkričio 19 d. - ispanai išlipo didelės salos vakarinėje dalyje, kurią Kolumbas pavadino San Chuan Batista. Nuo XVI a. lapkričio 22 d. Kolumbas dar kartą atplaukė į Haičio salą.
Išaiškėjo, kad viso įgula žuvo kovose su vietiniais indėnais. Palikęs didžiąją dalį žmonių ieškoti aukso ir kurtis saloje, Kolumbas su 150 žmonių įgula nuplaukė palei Kubos pietinę pakrantę ir atrado Jamaiką. Daug atvykėlių buvo nepatenkinti darbu, o neradę legendinių turtų patys pradėjo paieškas. Kiti grįžo į Ispaniją, kritikuodami Kolumbą. Įtakingi Kolumbo priešai siekė, kad į jo vietą būtu pastatytas karališkas vietininkas. Susidarius tokiai situacijai kovo 19 d. Kolumbas iškeliavo į Ispaniją, kuri pasiekė birželio 11 d. Dvare jam teko gintis nuo jam mestų kaltinimų.
1494 m. sausio mėnesį - į rytus nuo sudeginto forto pastatytas miestas, pavadintas Isabele. Daugelis ispanų apsirgo geltonąją karštinę. 1494 kovo mėnesį - Kolumbas surengė žygį į salos vidurį. Tuo tarpu Isabelėje nuo karščio sugedo didžioji dalis maisto atsargų. Kolumbas nusprendė palikti tik 5 laivus ir apie 500 žmonių, likusius išsiųsti atgal į Ispaniją. 1494 m. balandžio 24 d. gegužės 1 d. - rado siaurą ir gilią įlanką (dabartinis miestas su įlanka Guantanamas). Toliau į vakarus - kalnus - Siera Maestro. gegužės 5 d. gegužės 14 d. - perėjęs šiaurinius Jamaikos krantus ir neradęs aukso, Kolumbas grįžo prie Kubos. birželio 12 d. - nuplaukęs 1700 km palei pietinį Kubos krantą ir nepriplaukęs tik 100 km iki jo pabaigos, Kolumbas nusprendė pasukti, nes jūra pasidarė labai sekli, jūreiviai pradėjo nerimauti, o maisto atsargos ėjo į pabaigą. Tam, kad Ispanijoje nebūtų apkaltintas paviršutiniškumu, iš komandos pareikalavo prisiekti, kad Kuba - dalis kontinento, ir toliau plaukti nėra prasmės. Pasukus atgal ekspedicija atrado Evangelistos salą (vėliau pavadinta Pinosu, o nuo 1979 m. birželio 25 d. - rugsėjo 29 d. - grįžtant atgal Kolumbas iš pietvakarių aplenkė Jamaiką ir, praplaukęs pietinius Espanjolos krantus, grįžo į Isabelę.
Per paskutinius penkis mėnesius antras Kolumbo brolis, Bartolomėjus, atvedė tris laivus su kariuomene ir atsargomis. Ispanų grupė užgrobė juos ir pabėgo namo. Likusieji išsibėgiojo per salą, plėšdami ir prievartaudami vietinius. Vietiniai pradėjo priešintis ir nužudė dalį ispanų. Grįžęs Kolumbas penkis mėnesius praleido ligos patale. Pasveikęs, 1495 m. kovo mėnesį, organizavo Espanjolos užkariavimą su 200 kareivių. Vietiniai buvo beveik beginkliai, Kolumbas prieš juos naudojo kavaleriją (raitelius) ir specialiai apmokytus šunis. Po 9 mėnesių sala buvo nukariauta. Indėnai buvo apdėti mokesčiais, padaryti vergais darbui aukso kasyklose ir plantacijose. Indėnai bėgo iš gyvenviečių į kalnus, mirė nuo nežinomų ligų, kolonistų atvežtų iš Europos. Tuo tarpu kolonistai persikėlė gyventi į pietinę salos dalį, kur 1496 m.
1496 m. birželio 11 d. Kristupas Kolumbas grįžo į Ispaniją ginti prieš tai jam suteiktų teisių. Jis pateikė dokumentą, pagal kurį jis pasiekė Azijos kontinentą, (iš tikro tai buvo Kubos sala). Taip pat jis pareiškė, kad atrado nuostabią šalį Ofirą, kur buvo kasamas biblinio karaliaus Saliamono auksas. Galiausiai jis pasiūlė į naujas žemes nusiųsti ne laisvus gyventojus, o kriminalinius nusikaltėlius, trumpinant jų bausmės laką per pusę.
Trečioji ekspedicija
Nežiūrint to, kad Kolumbas išsaugojo visas savo privilegijas, ankstesnis pasitikėjimas buvo prarastas. Trečiosios ekspedicijos teko laukti net iki 1498 m. gegužės 30 d. išplaukė šešiais laivais su 300 žmonių, kurių tarpe buvo ir nusikaltėlių. Dabar jis laikėsi kurso labiau į pietus (9º 30′ š. p.). Tris laivus paprasčiausiai nusiuntė į Haitį, trys kiti išplaukė į pietryčius ieškoti išsvajotos Indijos. Liepos 31 d. atrado Trinidado salą. Po to pirmą kartą pasiekė Amerikos kontinentą prie Orinoko upės. Jos deltą tyrinėjo dvi savaites. Susirgęs išplaukė į šiaurės vakarus ir atvyko į Haitį, kur tuo tarpu buvo įkurta Santo Domingas, pirma Ispanijos kolonija. Rugsėjo 20 d. atplaukęs į Santo Domingą surado prieš jo brolį sukilusius kolonistus. Ispanų tarpusavio santykiai Santo Dominge nebuvo geri. Autokratinis Kolumbas kėlė savo žmones, konkrečiai savo sūnų Diegą. Dėl ekonominės naudos nebuvimo ir sunkumų su čiabuviais kilo nepasitenkinimas.
Kaip ir per pirmą kelionę, žinios apie problemas pasiekė karalių. Tada buvo nuspręsta veikti ryžtingiau. 1500 m. birželį į vakarus išsiųstas Fransiskas Bobadilja, kuris turėjo plačius įgalioimus. Sužinojęs apie situaciją Haityje jis liepė areštuoti Kolumbą ir jo sūnų. Abu su antrankiais išsiųsti į Ispaniją. Ispanijoje Kolumbas vėl apsigynė ir atgavo karaliaus pasitikėjimą.
Ketvirtoji ekspedicija
1502 m. gegužės 11 d. flotilė iš 4 laivų su 150 žmonių igula išplaukė į vakarus. Tuo tarpu Vasko da Gama atrado kelią į tikrą Indiją aplink Afrikos kontinentą. Kolumbas siekė įrodyti, kad jo kelias į Indiją yra trumpesnis, pelningesnis ir saugesnis. Kolumbas tikėjo, kad šis kelias plyti vakariau Kubos. Ten ir nuplaukė. Buvo pasiektas Hondūras ir Meksika, rytinė Nikaragvos pakrantė. Ten iš vietinių gyventojų buvo sužinota apie „turtingas karalystes“ (Majų civilizacija, o gali būti ir apie Inkų valstybę) ir „didžiąją jūrą“ (Ramųjį vandenyną), esantį toliau į vakarus. Praradus du iš keturių laivų, buvo nuspręsta grįžti į Kubą, o vėliau į Jamaiką. Ten teko likusius laivus užplukdyti ant smėlio. Sunaikintų laivų medžiagos buvo panaudotos stiprinant gyvenvietę.
Ispanija XV a.
1469 m. Kastilijos karalienė Izabelė I ištekėjo už Aragono sosto įpėdinio Ferdinando II. 1479 m. Ferdinandas paveldėjo sostą, ir pačios stambiausios Pirėnų pusiasalio valstybės susijungė į vieningą Ispaniją. 1480-1485 m. 1492 m. spaudžiant susivienijusiai Ispanijai, krito paskutinė Pirėnų pusiasalio musulmoniškoji valstybė - Granados emyratas. Išsprendusi vidines problemas, Ispanija pradėjo vykdyti išorinę ekspansiją.
Kolumbo kelionės
Kolumbo kelionės:
- 1492 m.
- 1493-1496 m.
- 1498-1500 m.
- 1502-1504 m.
Kolumbas ir Lietuva
Kadangi yra stipriai ginčijamasi kokia yra Kolumbo kilmė, vienas Portugalijos mokslininkas pateikė savo variantą. Jo variantas, jog Kristupas turi Lietuviško kraujo?! Šis mokslininkas yra pasiryžęs įrodyti, kad „atradėjas“ turi Lietuvos šaknis. Pasak jo, Kolumbas ne šiaip kokio valstiečio sūnus, jis yra pačio Lenkijos karalio ir Lietuvos kunigaikščio Jogailos anūkas! Kristupas Kolumbas yra Jogailos vaikaitis; kai 1492 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis žengė į Lietuvos sostą, tais pačiais metais jo pusbrolis Kristupas Kolumbas atrado Ameriką. Tokias išvadas savo knygoje „Kolumbas. Nežinota istorija“ padarė dvidešimt metų Kolumbo biografiją tyrinėjąs portugalų kilmės amerikietis Manuelis Rosa. Ši žinia prieš keletą metų sukėlė didelį ažiotažą tiek lietuviškoje, tiek lenkiškoje spaudoje ir buvo labai netikėta mūsų istorikams. Faktas, kad vieno žymiausių visų laikų keliautojų ir Amerikos atradėju laikomo Kolumbo šaknys yra Lietuvoje, buvo pasitiktas su didele nuostaba: ar tai gali būti tiesa?
Paskutinieji gyvenimo metai
Po ketvirtos kelionės Kolumbas grįžo į Ispaniją, kur jo reputacija buvo smarkiai pakenkta dėl kaltinimų netinkamu elgesiu su vietiniais gyventojais ir prastai valdoma kolonija. 1506 m. gegužės 20 d. Kristupas Kolumbas mirė Ispanijoje, Valjedolidės mieste.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Kristupas Žemaitis: Įkvepianti Karjera ir Neįtikėtini Pasiekimai Lietuvos Krepšinyje
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Neįtikėtinos Gimdymo Patirtys Mazylio Gimdymo Namuose su Akušere Reda – Ekspertų Atskleidžia!
- Pigios Lovos Vaikams – Atrask Geriausią ir Patogiausią Pasirinkimą Vaiko Kambariui!