Vaikystė ir Mokslai
K. Kazlauskaitė gimė 1953 metų vasario 13 dieną, Kaune „Inkaro“ gamyklos kultūros namų direktoriaus Napaleono ir buhalterės Irenos šeimoje. Baigus mokyklą, pačiai K.Kazlauskaitei nieko spręsti nereikėjo - už ją tai padarė tėtis. „Aš dar gimus nebuvau, o tėvelis jau pasakė - bus vardas Kristina ir bus aktorė. Viskas.
Vaikystėje mokslai K. Kazlauskaitei rūpėjo mažai. Kur kas įdomiau - pas tėtį darbe, kultūros namuose, kur pilna užsiėmimų. Anot jos, vaikystėje griežčiausiai auklėjo tėtis - iki šiol atsimena vieną jo auksinę elgesio taisyklę. „Tėtis man sakydavo, kad kas meluoja, tas ir vagia, o kas vagia, tai tas gali ir užmušti. Todėl net nesistengdavau meluoti - užtekdavo tėčiui pažiūrėti į akis ir tą pačią sekundę tiesa išaiškėdavo“, - tikina K. Kazlauskaitė.
Tuometinėje Lietuvos konservatorijoje prasidėjo stojamieji į aktorių kursą. Aplink šmėžavo meniškas jaunimas. Tarp jų - ir K. Kazlauskaitė, įsikibusi tėčiui į ranką. Sėkmingai išlaikiusi stojamuosius egzaminus, K. Kazlauskaitė pradėjo studijuoti režisierės Dalios Tamulevičiūtės vadovaujamame aktorių kurse - kartu su būsimomis žvaigždėmis Kostu Smoriginu, Remigijumi Vilkaičiu, Algirdu Latėnu, Violeta Podolskaite, Dalia Storyk ir kitais.
Nors gali pasirodyti, kad aktoriaus mokslai - romantiški ir bohemiški, tačiau realybė buvo kur kas tamsesnė. „Buvo pasiutusiai sunku. Viešpatie, mes iš specialybės paskaitų išeidavome 11 val., kituose kursuose ir po vidurnakčio. Kitą dieną 8 val. ryte jau sėdi paskaitoje arba prie šokio lazdos stovi, - sunkius studijų metus prisimena K. Kazlauskaitė.
1975 m. baigė Lietuvos konservatoriją (I kurso vadovas V. Čibiras, II-IV kurso vadovė D. Tamulevičiūtė, specialybės pedagogė I. Bučienė).
Karjera Teatre ir Kine
1975-2007 m. Jaunimo teatro Vilniuje aktorė, vėliau vaidino šiame ir kituose Vilniaus teatruose. Per 28 darbo teatre metus K.Kazlauskaitė sukūrė daugiau kaip pusšimtį vaidmenų I.Bučienės, E.Nekrošiaus, A.Latėno ir kt. spektakliuose.
Svarbesni komediniai vaidmenys:
- Šacė (Károly Szakonyi Televizijos trukdymai 1975, režisierė I. Bučienė)
- Petronėlė (Žemaitės Trys mylimos 1979, režisierius G. Padegimas)
- Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž (Colino Higginso, J.‑C. Carrière’o Haroldas ir Modė 1983, režisierė D. Tamulevičiūtė)
- Antanina (R. Blaumanio Siuvėjų dienos Silmačiuose 1993, režisierius P. Gaidys)
- Nadia (Perpetuum mobile 1998, pagal A. Čechovą, režisierius R. Vilkaitis).
Sukūrė vaidmenų kino (Mokytoja - Riešutų duona 1977, režisierius A. Žebriūnas, Palmyra - Jo žmonos išpažintis 1983, režisierius A. Grikevičius, Gydytoja - Žvėris, išeinantis iš jūros 1992, režisierius V. Žalakevičius, Vilma - Ir visi jų vyrai 2019, režisierius Donatas Ulvydas, Veronika - Šeima 2023, režisierius Ramūnas Cicėnas) ir televizijos (Nina - Dičiaus karjera 1980, pagal T. Tilvytį, režisierius B. Bratkauskas) filmuose, televizijos laidose (Dviračio šou, nuo 2002, nuo 2017 rodoma pavadinimu Dviračio žinios) ir serialuose.
2002 metais K. Kazlauskaitė gavo naują pasiūlymą, kuris patapo bene svarbiausiu posūkiu karjeroje - ji pradėjo vaidinti kultinėje televizijos laidoje „Dviračio šou”. Labai greitai K. Kazlauskaitė tapo ta, be kurios „dviratis” jau nebegalėtų važiuoti: „Atėjo Valinskas, mane išsikvietė ir pabandėme. Ir kai pabandėme, tai pabandėme - po šiai dienai vis bandome.“
Dar po metų, atšventusi penkiasdešimtmetį, K. Kazlauskaitė ryžosi drąsiam sprendimui - palikti teatrą. „Tiesiai šviesiai pasakiau, kad išeinu ir viskas. Pavargau nuo tos begalinės priklausomybės - kada juoktis, kada verkti, kada kur stovėti, kaip kvėpuoti. Supratau, kad tiesiog daugiau nebegaliu. Jaučiausi, kaip iš vergovės išėjusi - buvau tokia laiminga, atrodo kvėpuoti laisviau pradėjau. Man sakė - tu grįši, pamatysi, keliais paršliauši, negalėsi be teatro... Bet nė dienos tokios minties nebuvo.“
Asmeninis Gyvenimas
K. Kazlauskaitė buvo ištekėjusi du kartus. Pirmuoju vyru tapo studijų kurso draugas Vidas Petkevičius, antruoju - Sergėjus Kovaliovas, su kuriuo gimus sūnui pasuko skirtingais keliais. Po sūnaus gimimo K. Kazlauskaitei teko išgyventi didžiulę dramą - skyrybas su antruoju vyru dėl smurto šeimoje.
„Išmokau vieną dalyką - negalima taikstytis. Kad ir kaip besinorėtų išsaugoti šeimą, o vaikui - tėvą. Buvau tokios tragiškos būsenos, kad jau norėjosi šokti per langą. Tada sustojau ir pagalvojau - palauk, o kodėl aš? Daviau dar viena šansą, iki kol bent kartą pakels ranką. Ir jis pakėlė. Jei atvirai, aš puoliau taip atgal, kad mažai nepasirodė. Ir pasakiau - dabar jau viskas. Padėjau tašką. Ir jį reikia dėti, ir kuo greičiau, nes smurtas tave pradeda valdyti ir tu jo bijai“, - skaudžius išgyvenimus prisimena aktorė.
Buvusio vyro nuožmų būdą bei smurtą santuokoje net ir po skyrybų kentusi moteris su sutuoktiniu išsiskyrė vos gimus sūnui, daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus. Tačiau visą šį laiką garsi aktorė bendrauja su savo anyta Tatjana Suslova.
Retai interviu dalijanti K.Kazlauskaitė atsivėrė LRT televizijos laidoje „Gimę tą pačią dieną“. Būsima aktorė gimė 1953 metų vasario 13 dieną Kaune „Inkaro“ gamyklos kultūros namų direktoriaus Napaleono ir buhalterės Irenos šeimoje.
Ji mėgo ne tik bažnyčią, bet ir kino teatrą. Paauglystėje pirmoji meilė buvo vienas amerikiečių aktorius iš seno filmo apie Heraklį. 1975 metų birželį D.Tamulevičiūtės aktorių dešimtukas pradėjo savo diplominių spektaklių savaitę. Spektakliai sulaukė milžiniško atgarsio ir liaupsių. Prasidėjo auksinis dešimtuko laikas. Kristina su kurso draugais įsidarbino Jaunimo teatre.
Scenoje - premjeros ir liaupsės, o gyvenime - juodžiausios dienos. Gimus sūnui Kristina su jo tėvu Sergejumi, antruoju vyru, pasuko skirtingais keliais. Moteris rado stiprybės atsitiesti po sukrėtimų, kurių net baisiausiame košmare susapnuoti nelinkėtų nė vienai moteriai. Kristina kentė Sergejaus smurtą.
Po skyrybų nebuvo lengva, reikėjo daug dirbti ir vienai auginti mažą vaiką. Metai bėgo margindami gyvenimo puslapius vis naujomis istorijomis. 2002-aisiais TV žiūrovai Kristiną išvydo laidoje „Dviračio šou“. Greitai aktorė tapo ta, be kurios „Dviratis“ negalėjo važiuoti.
Atšventusi 50-metį moteris ryžosi drąsiam sprendimui - paliko teatrą. Šiuo metu Kristina mėgaujasi ramiomis popietėmis savo kiemelyje ir dalijasi patirtimi su studentais.
Interviu ir Atsivėrimai
Prieš jubiliejų kalbinta garsi aktorė Kristina Kazlauskaitė šypsojosi sakydama, kad apie savo gyvenimą galėtų parašyti tris storus knygos tomus, tik bėda, kad apie save kalbėti nemėgsta, o ir į viešumą jo nešti nenori.
Paklausta apie tai, kaip moka uždaryti duris ir palikti tai, kas nebeteikia laimės, K. Kazlauskaitė atsakė: „Savęs neapgausi - jei jau prisirpo tokia situacija, tas vaisius turi nukristi. Kol tik abejoji, dar gali tempti, bet aš to neapibrėžtumo ir tampymosi gyvenime labiausiai nemėgstu - vis tiek ateina diena, kai pajauti, kad daugiau nebegali, nenori ir reikia žengti kažkokį žingsnį. Kaip juokais sakau, ar aš ką užmušiau, kad turiu kankintis? (Juokiasi.) Taigi ir priimi tam tikrą sprendimą. Turbūt tiesiog moku įšokti į eketę, susitvarkyti ir plaukti toliau.“
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Vaikiškas dviratis Panther: apžvalga ir patarimai renkantis
- Neįtikėtinos idėjos vaiko gimtadieniui gamtoje, kurios pavers šventę nepamirštama!

