Kraujotakos sutrikimai kamuoja daugelį žmonių. Dėl prastos kraujo cirkuliacijos, į tam tikras kūno dalis nepatenka reikiamas kiekis kraujo. Gera kraujo cirkuliacija yra gyvybiškai svarbi visam žmogaus organizmui. Kraujagyslėmis keliauja deguonies ir kitų svarbių medžiagų prisotintas kraujas, kuriuo aprūpinamos visos kūno dalys. Bet kokie kraujotakos „mechanizmo“ sutrikimai daro įtaką visam organizmui arba tam tikroms jo dalims, dėl to atsiranda sveikatos problemos, nemalonūs fiziologiniai pojūčiai.
Žmogaus Kraujotakos Sistema ir Jos Funkcijos
Kraujotakos sistema - viena iš žmogaus organų sistemų, lemianti normalų organizmo funkcionavimą ir medžiagų apykaitą. Kraujotakos sistemą sudaro:
- Širdis - centrinis kraujo apytakos organas.
- Kraujagyslės - venos, arterijos ir kapiliarai.
- Kraujas - jungiamasis audinys, kuris padeda palaikyti įvairių organizmo audinių fizikinių ir cheminių savybių pusiausvyrą, pavyzdžiui, pastovią kūno temperatūrą.
Per kraujotakos sistemą į ląsteles išnešiojami hormonai ir biologiškai aktyvios medžiagos, mineralai, reikalingos ląstelių veiklai reguliuoti.
Kraujotakos sistemos funkcijos:
- Perneša limfą.
- Perneša anglies dvideginį iš audinių tarpų į plaučius.
- Gamina antikūnus.
- Perneša deguonį iš plaučių į audinius.
- Padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą.
- Aprūpina audinius maisto medžiagomis.
- Išnešioja hormonus iš liaukų į kitas kūno dalis.
- Perneša į inkstus medžiagų apykaitos produktus.
Kraujotakos Sutrikimai Nėštumo Metu
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija, sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė, todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu.
Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.
Laboratoriniai Tyrimai Nėštumo Metu
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai:
- Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą).
- Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR).
- Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL).
- Fibrinogenas.
- D-dimerai.
- Antitrombinas, baltymas C, baltymas S.
- Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti.
Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu.
Kaip Sumažinti Trombozės Riziką Nėštumo Metu?
Ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, tačiau yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką:
- Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką.
- Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką.
- Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai.
- Svarbu laikytis nėštumą prižiūrinčio gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis apžiūrose.
Nėštumo Sukelta Edema ir Proteinurija
Nėštumo metu moters organizmas patiria reikšmingus fiziologinius pokyčius, kad prisitaikytų prie augančio vaisiaus poreikių. Edema dažniausiai pasireiškia dėl skysčių susilaikymo organizme, o proteinurija rodo, kad inkstai gali būti paveikti, nes jie praranda baltymus, kurie normaliai turėtų likti kraujyje. Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti hormoniniai pokyčiai nėštumo metu, kurie padidina kapiliarų pralaidumą ir skysčių kaupimąsi audiniuose. Taip pat gali būti genetiniai veiksniai, kurie lemia individualią organizmo reakciją į nėštumą. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus, įskaitant vaistus, mitybos koregavimą ir fizinę veiklą.
Nėščiųjų Hipertenzija
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštesnis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu.
Preeklampsija ir Eklampsija
Preeklampsija - tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu. Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje.
Venų Varikozė Nėštumo Metu
Ši būklė, pasireiškianti išsiplėtusiomis, matomomis venomis, užklumpa maždaug trečdalį visų nėščiųjų. Padidėjęs kraujo tūris, hormoniniai svyravimai ir augančios gimdos spaudimas yra pagrindiniai varikozės atsiradimo faktoriai. Venų varikozė atsiranda, kai venose esantys vožtuvėliai, kurie turėtų užtikrinti vienpusį kraujo tekėjimą į širdį, nustoja veikti efektyviai. Tuomet kraujas ima kauptis venose, jos išsiplečia, praranda elastingumą ir tampa matomos.
Svarbu žinoti, kad giliųjų venų trombozės rizika nėštumo metu yra padidėjusi apie 4-5 kartus, palyginti su ne nėščiomis moterimis, ir ši rizika išlieka dar apie 6 savaites po gimdymo.
Rizikos Veiksniai
Riziką didina paveldimumas, ankstesni nėštumai, greitas svorio augimas, lėtinės ginekologinės ligos, buvusi hormoninė kontracepcija, sėdimas ar stovimas darbas bei mažas fizinis aktyvumas.
Gydymo Galimybės Nėštumo Metu
Nėštumo metu moterys dažnai susiduria su venų varikozės simptomais - kojų sunkumu, tempimu ar patinimu. Šiuo laikotarpiu taikomas specialus, konservatyvus gydymo požiūris, užtikrinantis maksimalų saugumą tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Operacinis varikozinių venų gydymas nėštumo metu nerekomenduojamas, nes galimos rizikos dažnai viršija naudą. Vis dėlto gera žinia yra ta, kad daugeliu atvejų varikozės simptomai sumažėja ar net visiškai išnyksta per 3-6 mėnesius po gimdymo.
Viena iš pagrindinių rekomenduojamų priemonių - kompresinės kojinės, kurios sumažina kojų venų diametrą ir pagerina kraujo nutekėjimą, taip mažindamos simptomus: sunkumą, tempimą ar skausmą.
Kiti Veiksmingi Įpročiai
- Ilsintis patariama kelti kojas aukščiau širdies lygio.
- Vengti sėdėti sukryžiavus koją ant kojos.
- Venkite nešioti sunkesnius svorius.
- Rekomenduojamas lengvas fizinis aktyvumas, toks kaip kasdieniai pasivaikščiojimai ar plaukimas.
- Būtinai venkite ilgai stovėti ar sėdėti nejudant, reguliariai keiskite pozas.
- Venkite vidurių užkietėjimo ir gerkite pakankamai skysčių.
Vulvos Varikozė
Retesnė, bet itin nemaloni būklė - vulvos varikozė - venų išsiplėtimas lytinių organų srityje. Ją patiria apie 4-10 proc. nėščiųjų. Nors ji gali sukelti skausmą ir diskomfortą, jos gydymas taip pat konservatyvus - rekomenduojamos specialios kompresinės priemonės ir šalti kompresai. Vulvos varikozė pati savaime nėra kliūtis natūraliam gimdymui.
Pulsas Nėštumo Metu
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Neįtikėtina Naujagimio Viršutinės Pasaito Arterijos Kraujotakos Paslaptis Atvira!
- Neįtikėtini kraujotakos sistemos ypatumai kūdikiams, kurių nežinojote!
- Neįtikėtini kraujotakos pokyčiai naujagimiui prisitaikant prie naujos aplinkos!
- Prolaktino Lygis Nėštumo Pradžioje: Ką Reikia Žinoti ir Kaip Tai Gali Paveikti Tavo Sveikatą
- Kaip Efektyviai Valdyti Pykčio Priepuolius Vaikams: Pagrindinės Priežastys ir Veiksmingos Strategijos