Šiame straipsnyje analizuojamos žmogaus teisės į gyvybės apsaugą garantijos žvelgiant iš Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės ir Romos Katalikų Bažnyčios kanonų teisės perspektyvų.
Tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas negimusio žmogaus teisės į gyvybę apsaugos problematikai.
Teisinis reglamentavimas ir konstitucinis aspektas
Straipsnyje konstatuojama, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. Įsakymo Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ pakeitimo“ neturi tinkamo įstatyminio pagrindo, o Baudžiamojo kodekso normos, numatančios atsakomybę už neteisėtą abortą ar privertimą darytis neteisėtą abortą, visiškai nesaugo negimusio žmogaus gyvybės.
Tyrime plačiau atskleidžiama, kodėl toks reguliavimas negali būti laikytinas atitinkančiu Konstituciją, kuri numato privalomas sąlygas įstatymų leidėjui ir valstybės institucijoms dėl žmogaus gyvybės apsaugos reglamentavimo.
Kanonų teisės perspektyva
Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad kanoninė teisė įtvirtina papildomą atsakomybės rūšį už žmogaus, inter alia negimusio žmogaus, nužudymą.
Ši atsakomybė konstitucinėje doktrinoje priskirtina religijų normų, saugančių žmogaus teisę į gyvybę, grupei.
Naujausios diskusijos Seime dėl abortų liberalizavimo
Pastarosiomis dienomis internete pasirodė straipsniai apie naująjį projektą Seime, kuriuo bandoma liberalizuoti abortus.
Kaip praneša LRT, „Grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų siūlo įteisinti abortus įstatymu, numatant, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai.
Už Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą per pateikimą balsavo 56 parlamentarai, prieš buvo 44, 10 Seimo narių balsuodami susilaikė.
Valdančiųjų socialdemokratų ir demokratų gretose nuomonės dėl pataisų išsiskyrė, valdantieji „aušriečiai“ vieningai jų nepalaikė.
Tuo metu opozicijoje balsai pasiskirstė taip: liberalai balsavo už projektą, konservatorių gretose nuomonės pasidalijo, o Seimo Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai pataisoms nepritarė.
Dabar Reprodukcinės sveikatos įstatymo pataisas svarstys pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas ir papildomas Žmogaus teisių komitetas, pataisos į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti birželio 17 dieną.
Išvadą dėl projekto turėtų pateikti ir Vyriausybė.
Argumentai už ir prieš
Pataisų iniciatorei socialdemokratei Birutei Vėsaitei jas pristatinėjant, Seime kilo karšta diskusija.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Seime atstovė Rita Tamašunienė oponavo siūlomiems pakeitimams.
Ji piktinosi, kad nėštumo nutraukimas pristatomas kaip šeimos planavimo priemonė, ir klausė, kodėl žmonės neturėtų būti atsakingi už pasekmes ir susimokėti už jas, o valstybė turėtų išleisti lėšas abortams, kai nevaisingos šeimos patiria daug išlaidų norėdamos susilaukti vaikų.
Atsakydama į tai, B. Vėsaitė vertino, jog nėštumo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir teigė, kad nemokamos kontracepcijos užtikrinimas sumažintų nėštumo nutraukimo skaičių.
Ji taip pat paminėjo, kad nemokama kontracepcija garantuojama kitose Vakarų šalyse.
Pataisoms oponavo ir Nacionalinio susivienijimo Seime atstovas Vytautas Sinica, kuris vertino, jog B. Vėsaitė „judina laivą bereikalingoje vietoje“, nes nėštumo nutraukimas jau seniai yra įtvirtintas ministro įsakymu.
Radikalu, jo matymu, yra tai, kad nėštumo nutraukimą siūloma kompensuoti mokesčių mokėtojų lėšomis.
Atsakydama į tai B. Vėsaitė pažymėjo, kad ministrai keičiasi, ministras, jos teigimu, gali ateiti iš „radikalios terpės“ ir pakeisti įsakymą dėl nėštumo nutraukimo.
B. Vėsaitė akcentavo, jog tai - medicininė procedūra, o juk daugelis medicininių procedūrų yra kompensuojamos iš sveikatos biudžeto.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasisakė, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas nėra apie nėštumo nutraukimą, bet apie teisę į reprodukcinę sveikatą, kaip vieną iš sudedamųjų žmogaus teisių.
Planuojami pakeitimai
Jei Seimas priimtų Reprodukcinės sveikatos įstatymo pataisas, ir kontraceptinės priemonės (hormoninės ar barjerinės), ir nėštumo nutraukimo moteriai paslauga, ir skubios kontracepcijos priemonės bei lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos, gydymo paslaugos lytinio smurto aukoms taptų nemokamos.
Įstatymo pataisose numatoma, kad nėštumas moters apsisprendimu galėtų būti nutrauktas:
- nesant medicininių indikacijų - iki 12 nėštumo savaičių (11 sav.+ 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir ( arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis;
- esant medicininių indikacijų - iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. + 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir ( arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis;
- po išžaginimo - iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. + 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis;
- esant kraujomaišai (incestui) - iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. + 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.
Pažymima, jog nėštumo nutraukimas (abortas) galėtų būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu.
Vyskupų konferencijos pozicija
Lietuvos vyskupų konferencija jau išsakė skeptišką požiūrį apie Reprodukcinės sveikatos įstatymo pataisas.
Pasak jų, vaiko gyvybės pradėjimo ar nutraukimo įteisinimas ne dėl paties vaiko, bet dėl kitų asmenų interesų neišvengiamai instrumentalizuoja žmogaus gyvybę.
Ir tai esą iš esmės prieštarauja pamatiniam pagarbos žmogaus orumui principui.
Abortas: kas tai?
Taigi, kas yra abortas? Ir kada prasideda žmogaus gyvybė?
Šie klausimai yra esminės problemos ginčuose apie abortus.
Juk, galų gale, jei gemalas tėra ląstelių gniužulas, tuomet abortas nėra problema - tai tėra moters kūne susidariusio darinio pašalinimas.
Tačiau jei gemalas jau yra gyvas žmogus, tuomet negalime į tai neatsižvelgti - yra daugybė straipsnių, kurie palaiko teisę į abortą, tačiau gemalo žmogiškumo klausimą visiškai ignoruoja, bet juk dėl to ir širsta teisės į abortus oponentai.
O šie, savo ruožtu, gali neretai pamiršti, kad nors jų manymu gemalas yra žmogus, kurį būtina saugoti ir kuriuo būtina rūpintis, moteris - su savo jausmais, skausmu, nerimu - juk taip pat.
O ką šiuo klausimu sako mokslas?
Juk sakoma, kad reikia pasitikėti mokslu.
Tačiau mokslas šią poziciją palaiko.
2021 metais pasirodė publikacija apie mokslininkų sutarimą, kada prasideda žmogaus gyvybė.
Joje rašoma, kad buvo apklausti biologai iš 1058 akademinių institucijų iš įvairių pasaulio vietų, ir 96% (5337 iš 5577) teigė, kad žmogaus gyvybė prasideda ties apvaisinimu (t. y. kai vyriškos ir moteriškos gametos - t. y. spermatozoidas ir kiaušialąstė - susijungia ir sudaro zigotą - naują ląstelę su nauju žmogaus genetiniu kodu, kuri laikui bėgant išsivysto į kūdikį).
Žmogaus teisės ir abortas
Dažnai teisės į abortus rėmėjai teigia, kad abortas yra žmogaus teisė.
Visgi, jei remiame žmogaus teises, pasitikime mokslu bei sveiku protu ir pripažįstame, kad gemalas jau yra žmogus, argi neturime pripažinti ir jam priklausančių prigimtinių žmogaus teisių?
Pasak Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 6-to straipsnio, „kiekvienas žmogus, kad ir kur jis būtų turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu", pasak 3-čio - „kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę", ir pasak 7-to - „visi lygūs prieš įstatymą ir turi teisę, be jokio skirtumo, į lygią įstatymo apsaugą“.
Akivaizdu, abortas yra gyvo ir augančio žmogaus organizmo nužudymas, taigi ir prigimtinių žmogaus teisių pažeidimas.
Abortas išprievartavimo atveju
Tačiau net ir žmonės, kurie pritaria šiam požiūriui, yra neretai linkę palaikyti teisę į abortus išprievartavimo atveju - ypač, jei šią siaubingą žalą yra patyrusi nepilnametė.
Esą suprantama, kad abortas yra tikrai vengtinas blogis, tačiau koks sveiko proto žmogus galėtų tokią neteisybę patyrusiam vaikui liepti devynis mėnesius savyje nešioti apie tą bjaurų nusikaltimą primenantį vaisių?
Tokia argumentacijos linija tikrai yra paveiki - vaisiaus gyvybę palaikantys žmonės netikėtai retoriniu požiūriu atsiduria mergaitės skriaudiko pusėje.
Deja, abortų šalininkų nenaudai, minėtasis argumentas iš tiesų tesugeba sukurti netikrą dilemą.
Yra duodama suprasti, jog egzistuoja binarinis pasirinkimas.
Arba reikia padėti mergaitei atliekant abortą, arba gilinti jos patirtą traumą leidžiant gimdyti.
Tačiau šis dvipusis pasirinkimas tėra apgaulė, nes neatsižvelgia į problemos visumą.
Žala, kad ir kaip tai būtų neteisinga, jau yra padaryta.
Ir mergaitė, ir joje egzistuojantis naujas bei pilną asmens orumą turintis žmogus abu yra žiauraus nusikaltimo aukos.
Juk ne tik mergaitė turės visą gyvenimą nešioti šio neįsivaizduojamai sunkaus patyrimo žaizdas, bet jos vaikas taip pat, tikėtina, turės augti be savo tėvo, žinodamas, kad jo pradėjimas yra susijęs ne su meilės aktu, bet su neteisingo smurto proveržiu.
Tačiau dėl šios priežasties nužudyti nekaltą vaisių reiškia išprievartautojo kaltę perleisti aukai, taip iš esmės atsisakant bet kokio teisingumo.
Papildoma neteisybė negali sukurti teisybės.
Vaisius nepasirinko savo mamos nelaimingo likimo, todėl jam, kaip ir mergaitei, turi būti suteikta visa įmanoma parama.
Be to, pats abortas tikrai nėra psichologiniu požiūriu neutrali procedūra.
Nors „reprodukcinių teisių“ šalininkai mėgsta neigiamas abortų pasekmes menkinti ir joms priešpastatyti pagimdžiusių moterų patiriamus sunkumus, tačiau toks bandymas tėra nesėkmingas mėginimas ignoruoti realias kūdikio žudymo pasekmes motinai.
Iškalbingų duomenų pateikia didžiausia kada nors abortų klausimu atlikta metaanalizė, 2011 metais išleista Britų psichiatrijos žurnale.
Jos duomenimis moterys, atlikusios abortą, įgyja 81% didesnę psichologinių problemų riziką.
Akivaizdu, kad abortas nėra tik paprasta medicininė operacija, kaip, pavyzdžiui, naviko išoperavimas.
Kažin ar būtų studijų, rodančių, jog žmonės po sėkmingos vėžinio naviko operacijos patiria reikšmingai padidėjusią psichologinių problemų riziką.
O štai sėkmingas abortas, kuris, anot jo proponentų, tėra „reprodukcinė sveikata“, būtent tokią riziką ir didina.
Tad kyla labai didelė abejonė ar minėtajai mergaitei abortas išvis galėtų kažkokiu būdu padidinti psichologinę gerovę, net neminint vaisiaus, kuris yra nužudomas.
Gutmacherio instituto duomenimis moterys, kurioms atliekami abortai dėl išprievartavimo, sudaro vos 1% visų tokio tipo procedūrų.
Dažniausios abortų priežastys
Jeigu norime veiksmingai sumažinti abortų skaičių, tai, visų pirma, reikia apžvelgti dažniausias tokio moterų pasirinkimo priežastis.
Dažniausios priežastys yra tai, kad naujas vaikas bus kliuvinys jau egzistuojančioms atsakomybėms (74%), finansiniai sunkumai (73%), santykių problemos (48%), moteris mano, kad yra per sena gimdyti (40%), taip pat kiek mažiau nei trečdalis mano, jog gimdymui yra per jaunos.
Minėtosios priežastys kiekvienos atskiros moters atveju persidengia, todėl svarbu suprasti, jog abortą svarstančioms mamoms yra reikalinga visapusiška psichologinė ir materialinė pagalba.
Būtent šiuo aspektu abortų priešininkams įvairiose diskusijose yra neretai prieštaraujama.
Už gyvybę pasisakantys žmonės yra pristatomi kaip nesirūpinantys moterimi.
Metamas kaltinimas, esą vaiko gyvybės gynimo vardan yra atmetami mamų interesai.
Ir tikrai, galbūt dalis polemikos iš vaiko gyvybę pripažįstančios pusės kartais per daug apsiriboja tik vaiko apsaugos propagavimu, tokiu būdu užmirštant mamą.
Ši vienpusiško žvilgsnio rizika tikrai egzistuoja.
Krizinio nėštumo centras
Lietuvos nevyriausybininių organizacijų padangėje atsiskleidžia tam tikras paradoksas.
Vienintelė organizacija, sistemingai padedanti moterims išgyventi sudėtingus nėštumus yra Krizinio Nėštumo Centras.
Kodėl tai paradoksalu?
Nes ši organizacija taip pat pasisako ir už vaikelio gyvybės išsaugojimą.
Kaip taip gali būt?
Ir visgi, tai dar ne paradokso pabaiga.
Negana to, kad padeda moterims, Krizinio nėštumo centras (toliau „KNC“) už savo dosnią veiklą iš valstybinės žiniasklaidos gauna dar ir netikėtą puolimą.
Praėjusį rudenį LRT išleido žurnalistės Jurgos Bakaitės straipsnį pavadinimu „Poliklinikoje - dozė pramanų: gąsdina, kad po aborto susipyks su vyru, įniks į alkoholį“.
Užsipultas ir Antakalnio poliklinikoje platintas centro lankstinukas, kuriame įspėjama apie neigiamas fizines ir psichologines abortų pasekmes.
Būtent už šių pasekmių įvardijimą centras buvo negailestingai užpultas, o šio „žurnalistinio tyrimo“ paskatinta Antakalnio poliklinikos vadovybė buvo priversta persvarstyti savo bendradarbiavimą su KNC.
Straipsnyje atsispindi keturių asmenų nuomonės, tačiau savo požiūrį plačiai leista išdėstyti tik trims moterims, kurios priešinasi centro veiklai, o KNC vadovės Zitos Tomilinienės atsakui buvo skirta vos viena paskutinė pastraipa.
Kodėl KNC yra puolamas dėl savo pagalbos moterims?
Atsakymą randame pamatiniuose kiekvienos šio konflikto pusės įsitikinimuose.
KNC pripažįsta negimusio žmogaus gyvybės vertę, o abortų šalininkai arba neigia negimusio žmogaus žmogiškumą, arba bando ieškoti kitų žmogaus vertės atsparos taškų nei pati žmogiška prigimtis (sąmoningumas, galimybė išgyventi už gimdos ribų).
Atmetus besąlygišką žmogaus vertę kaip moralinį orientyrą, pastarasis KNC ginčas su „reprodukcinės sveikatos“ šalininkais tampa aiškesnis.
Iš tiesų aiškesnė tampa visa polemika tarp abortų oponentų ir šalininkų.
Jeigu gemalas nėra pilną asmens orumą turintis žmogus, tuomet abortas yra tik medicininė procedūra ir jos prieinamumas yra moterų gerovės klausimas.
Tokiu požiūriu KNC yra paprasčiausi moterų teisių priešai.
Kita vertus, jeigu gemalas yra tikras žmogus, tai atsikratymas juo yra tikrų tikriausia žmogžudystė, todėl įstatymas ją turėtų drausti.
Šiuo požiūriu KNC yra išsamią pagalbą kūdikiui ir moteriai teikianti nevyriausybinė organizacija.
Psichologinė pagalba po aborto
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai.
Kai kada yra jaučiamas palengvėjimas, tačiau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu.
Šios būsenos yra normalus reiškinys, tačiau svarbu, kad šias būsenas išgyventumėte ne viena.
Jei neturite pakankamai palaikymo iš artimos aplinkos, tikslinga kreiptis dėl emocinės paramos.
Tai padaryti galima kreipiantis į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą (PSC) ir gaunant psichologo konsultaciją.
Nėštumo nutraukimo būdai
Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų.
Vaistinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95,0-97,0 proc.) neplanuoto irnepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą.
Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. + 6 d.) nėštumą.
Krizinis nėštumas: pagalba ir sprendimai
Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan.
Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių.
Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų.
Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti nėštumo nutraukimą dėl pavojaus mamos sveikatai ar vaisiaus ligų.
Jei visgi kamuoja abejonės, nesate tikra ar nėštumą norite nutraukti, rekomenduojame konsultaciją su psichikos/emocinės sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali palaikyti šiuo sunkiu metu ir galbūt padėti atsakyti sau į klausimą ar esate pasirengusi tapti mama, ar visgi norite rinktis nėštumo nutraukimą.
Psichologo konsultaciją galite gauti savo poliklinikos Psichikos sveikatos centre (PSC).
Jei konsultacijos laukti tektų ilgai, taip pat galite kreiptis į specialistus dirbančius jūsų savivaldybės Visuomenės sveikatos biuruose (VSB).
Pasaulinė perspektyva
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu.
Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiantį į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius.
Išvados
Abortai nenori nei palaikantys teisę į abortus, nei jų oponentai - vieniems tai yra žmogžudystė, kitiems - netobula priemonė išsilaisvinti iš dar labiau nenorimos situacijos.
Abortų nenori dauguma žmonių, todėl visuomeninės organizacijos ir valstybė privalo remti ir palaikyti moteris finansiškai, psichologiškai, o iš vyrų turi būti reikalaujama atsakomybės ir dorybių ugdymo.
Abortai yra simptomas visuomenės, kurioje užmirštos dorybės, bijoma įsipareigoti, vengiama atsakomybės, o aukščiau visko iškeliama asmeninė laisvė ir malonumas.
Visgi, nors aplinkybės gali būti ir labai sunkios, abortai niekada negali būti priemonė iš jų išsilaisvinti - tai nepaneigia prigimtinių žmogaus teisių, bet būtent jas ir išsaugo.
Sveikatos priežiūra užtikrinnati žmogaus teises reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų.
Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.
Nėštumo nutraukimas yra paprasta ir įprasta sveikatos priežiūros procedūra.
žymės:
Panašus:
- Geriausios Daržovės Kūdikiams Nuo 6 Mėnesių – Sveikas Ir Skanus Pradžia!
- Atraskite Geriausias Vaikų Globos Namų Paslaugas Lietuvoje – Visas Reikalingas Informacijas Vienoje Vietoje!
- Geriausios Sauskelnės Naujagimiui: Patikimi Atsiliepimai ir Ekspertų Patarimai
- Gimus Vaikui Airijoje: Visas Vadovas – Svarbiausios Sąlygos ir Naudinga Informacija
- Kada Kūdikis Pradeda Reaguoti Į Savo Vardą? Kalbos Raidos Paslaptys Pirmaisiais Gyvenimo Metais