Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Žmogaus kasdienybė neatsiejama nuo skaičių. Kartais skaičiai tampa ne tik paprasta statistika, bet ir įsimintinomis istorijomis.

Asmens kodų paslaptys

Dabar berniukų asmens kodai prasideda skaičiumi 5, o mergaičių - 6. Tėveliai sunerimo, ar čia nėra klaidos, ar ateityje vaikas neturės dėl to problemų. Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė patikino, jog tai ne klaida ir dėl asmens kodo jokių problemų nekils.

Naujieji skaičiai, atsiradę asmens koduose, pasak vedėjos, žymi ne tik žmogaus lytį, bet ir prieš beveik septynerius metus prasidėjusį kitą šimtmetį. G.Misevičienė sakė, jog iki 1900 - ųjų metų gimusiųjų vyrų asmens kodas prasideda skaičiumi 1, o moters - skaičiumi 2. Nuo 1900 - ųjų iki 2000 - ųjų metų gimusių vyrų asmens kodo pradžiai buvo suteikiamas skaičius 3, o moterų - 4. Nuo 2000-ųjų berniukų asmens kodas prasideda skaičiumi 5, o mergaičių - skaičiumi 6.

G.Misevičienė prisiminė, kaip pradžioje žmonės stebėdavosi dėl neįprastų skaičių asmens koduose, kurie suteikiami jų vaikams. Vedėja prisimena sulaukdavusi skambučių ir iš sveikatos priežiūros įstaigų. „Jūs suklydote“, - sakydavo jie Civilinės metrikacijos biuro darbuotojams. Šiandien nauji asmens kodų skaičiai stebina retą.

Kiti, po 5 - eto ar 6 - eto einantys asmens kodo skaičiai rašomi pagal iki šiol galiojusį principą: paskutiniai gimimo metų skaitmenys, gimimo mėnuo ir diena. Paskutinius keturis skaičius parenka Gyventojų registro tarnyba. Ji atsiunčia Civilinės metrikacijos skyriui žiniaraščius, pagal kuriuos žmogui ir suteikiamas indentifikacijos numeris.

5000-asis vaikas Elektrėnuose

1978 metų liepos 23-iąją, Audroniaus ir Tamaros Antanaičių šeimoje gimęs antrasis sūnus Vilius į miesto istoriją įėjo kaip 5000-asis Elektrėnų gimdymo skyriuje gimęs vaikas. Įvykis sulaukė dėmesio Trakų rajono spaudoje, tų metų rugpjūtį laikraštyje „Spartuolis“ buvo išspausdinta publikacija „Į pasaulį atėjo žmogus“.

Šiandien V. 5000-ojo Elektrėnų vaiko tema gimė dar spalio mėnesį, kai užsukus­ į Liudmilos Felčinskajos darbovie­tę į akis krito ant stalo gulinti nuo­trauka. Iš jos meiliai žvelgė mama, laikanti ant rankų kūdikį, ant stalo - gimimo džiaugsmą liudijančios gėlės. Šalia stovi gydytojas ir seselė. Gražu kaip atviruke. Su jai būdingu užsidegimu Liudmila pradeda pasakoti, kad tai elektrėniškė Tamara Antanaitienė, o jos rankose 5000-asis Elektrėnuose gimęs vaikas.

Apie tai buvo rašyta spaudoje, bet kur ir kada, neaišku. O taip norėtųsi surasti! Viską išklausius ir atidžiau pa­žvelgus į nuotrauką suvokiu, kad tai pažįstamas veidas. Tamara ir Audronius ilgamečiai mūsų laikraščio prenumeratoriai. Prieš šventes Liudmila užsuka į redakciją ir vėl grįžtame prie šios temos. Redaktorė operatyviai skambina A. Antanaičiui, papasakoja, kas domina ir išgirstame puikią žinią - sūnus dvi savaites svečiuosis jo namuose.

Be kliūčių suderiname laiką ir paskutinę metų dieną sėdame pokalbiui. A. Antanaitis su būsima žmona Tamara susipažino studijų metu. Abu studijavo Maskvos institute, kur buvo ruošiami grūdų malimo specialistai. Po studijų A. Antanaitis grįžo į Klaipėdą ir atsivežė čia žmoną. Po kelerių metų abu gavo paskyrimą dirbti Vievyje, kur veikė didžiausias malūnas Lietuvoje.

Tuo metu malūnininkų stigo. Audronius malūne ėjo vyr. inžinieriaus, Tamara - vyr. technologės pareigas. Šeima apsigyveno Sodų g. 11 name. 1969 m. jiems gimė pirmasis sūnus Algis, o po devynerių metų - Vilius. A. Antanaitis sako, kad sūnus į pasaulį atėjo paprastai kaip visose šeimose, niekas neteikė reikšmės laikraštyje paskelbtai publikacijai. Tačiau lai­kraštį šeima išsaugojo.

Augdami broliai buvo reti svečiai namuose, dienos buvo leidžiamos lauke. Vilius pamena, kad maži namai visada buvo pilni žmonių ir niekas niekam netrukdė. „Gyvendamas Lietuvoje gal susigyventum ir nepastebėtum šito, bet grįžęs iš Prancūzijos visada pajaučiu, kad čia šeimos nebėra bendras vienetas, visi šeimos nariai labai individualūs. ­Atmintyje įstrigo, kad vaikystėje ­nebuvo tiek individualumo.

Augau dviejų kambarių bute, kuriame gyveno močiutė ir mes su broliu, tėtis, mama ir šuo. Visų buvo daug, visi tilpo, visiems užteko vietos ir buvo gera. Niekas neturėjo savo daiktų, kažkur sudėtų. Brolis turėjo lentynėlę knygoms, sėsdavom abu prie stalo, valgydavome visi prie bendro stalo, o po stalu šuo Alfa. Turėjome juo­dai baltą televizorių, bet prie jo laiko negaišdavome. Pamenu, kad per šventes visada ateidavo daug svečių.

Mūsų šeimos geriausi draugai buvo Marytė ir Voitechas Lavrukaičiai. Jie mano krikšto tėvai, labai artimi ir mieli žmonės. Jei prireikdavo, visada mane prižiūrėdavo, Voitechas veždavosi žvejoti, į sodą Geibonyse. Visos šventės būdavo kartu, erdvė užpildyta, bendravimas, pajuokavimai, kandesni pašmaikštavimai. Bet pokalbiai visada būdavo apie situaciją, neįžeidžiant žmogaus“, - vaikystės prisiminimais dalijosi Vilius.

Kiek paaugę vaikai jau turėjo dviračius, vėliau ir mopedus. Kiemo draugai buvo žingeidūs, vis sugalvodavo, ką nuveikti. Nuotykių beieškant išvaikščiotos ir gerai pažintos visos Elektrėnų apylinkės. Dvyliktą klasę V. Antanaitis baigė JAV.

Toks spontaniškas sprendimas priimtas po pažinties su Amerikoje gyvenančia teta Helen Middleton, senelio dukra iš pirmos santuokos. Būdama garbaus amžiaus ji nutarė nuvykti į tėvo gimtinę, aplankyti tėvo kapą, susipažinti su giminaičiais. Teta mielai sutiko priimti sūnėną, kuris panoro vykti į Ameriką ir išmokti anglų kalbos. Pirmasis mėnuo Amerikoje buvo sunkesnis, tačiau po metų tikslas buvo pasiektas.

V. Antanaitis studijavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Su žmona Inga užaugino du sūnus. Trečius metus Vilius gyvena Prancūzijoje ir dirba Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie Europos bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos. Organizacija veikia Lietuvos ambasados Prancūzijoje teritorijoje. Vilius - šioje organizacijoje vairuotojas.

Be abejonės, tokiam darbui reikalinga prancūzų kalba. Dar dirbdamas Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje jis pradėjo šios kalbos mokytis, tačiau neturėjo progos kalbėti ir naują kalbą girdėti. Vilius sako, kad į Prancūziją vyko su tikslu išmokti kalbą, todėl to tikslo atkakliai siekia, kasdien skiria laiko skaitymui, klausymui, vakare vaikšto į kalbos kursus.

Viliaus šeimos namai yra Vilniuje, tačiau sostinė pačiam pašnekovui nėra artima. Žmona turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, todėl dažnai svečiuojasi Paryžiuje. Kadangi lėktuvų bilietai yra įkandami, Vilius dažnai grįžta į Lietuvą, savaitgaliais lankosi tėvų namuose, sve­čiuojasi draugo sodyboje, kur laiko savo bičių avilius.

Viliui patinka gyventi ir Paryžiuje, pažinti naują kultūrą, žmones ir požiūrius. Jis ­pastebi, kad prancūzai moka gyventi ir džiaugtis paprastais dalykais. Nepaisant to, Vilius neplanuoja visą gyvenimą dirbti svetur. O Viliaus tėtis Audronius ragina lietuvius vykti mokytis į Prancūziją, kur aukštasis mokslas visiems yra ­nemokamas. Vienintelis reikalavimas užsieniečiams - mokėti prancūzų kalbą.

Vilius pastebi, kad grįžus į Lietuvą būna šiek tiek niūroka, atrodo, kad gyvenimas sustoja. Gatvėse mažai žmonių, nes dauguma važiuo­ja automobiliais, o pėstieji vaikšto tik parduotuvėse. Paklaustas, kaip jam šiandien atrodo gimtasis miestas, Vilius sako, kad jis pasikeitė labai nedaug. Atsirado tik pora naujų daugiabučių, dalis senųjų renovuoti, praplėstos mašinų aikštelės, pastatyta naujų prekybos centrų. Labiausiai į akis krenta tai, kad sumažėjo gyventojų: „Iš vaikystės prisimenu, kad Elektrėnuose gyveno 21 tūkst.

„Spartuolyje“ apie mąžąjį žmogutį rašyta buvo nedaug. Pa­minėta, kad gimė sveikas. Ir šiandien Vilius Antanaitis propaguo­ja sveiką gyvenimo būdą: bėgioja, maudosi šaltame vandenyje, daro kvėpavimo pratimus. Pašnekovui itin svarbu laiką leisti gryname ore, gyventi darnoje su savimi ir gamta. Vilius yra bitininkas, dalį savo avilių laiko tėčio kieme, dalį draugo sodyboje Labanoro girioje.

Gilų ryšį su gamta ir gebėjimą džiaugtis akimirkomis iliustruoja šis pasakojimas: „Vieni važiuoja prie jūros, ieško kurortų, o man patinka procesas, kai vykstu į Labanoro girią. Pravažiuoju nemažą dalį Lietuvos ir man tai kaip terapija. Didžioji dalis kelio mišku ar pro dirbamus laukus. Niekada kelionė nebūna tokia pati. Vis naujas vaizdas. Man tai terapija, energijos pasikrovimas.

Važiuo­ju mišku, neskubu, atsidarau langus, sustoju, pavaikštau, pagrybauju, pauogauju. „Elektrėnuose bitėms nebuvo ­gerai, jos buvo piktos - kaimynai ir šeima bijojo į lauką eiti, nektaro buvo nedaug, jos spietėsi. Pikčiausius avilius išvežus į Labanoro girią, jie ten tapo patys geriausi. Net bitės skrydis pasikeitė.

Kaip minėjome, Antanaičių šeima išsaugojo laikraštį, kuriame buvo paminėtas Viliaus gimimas bei publikuota nuotrauka. Tačiau po T. Antanaitienės mirties šeimos nariai laikraščio dar nerado. Nuoširdžiai dėkojame Trakų bibliotekai, kuri maloniai priėmė pagalbos prašymą ir operatyviai surado bei atsiuntė straipsnio kopiją.

Publikacija parašyta su sovietmečiui būdingu patosu, tačiau atsklei­džia įdomių faktų ir akcentų, kurie kuria mūsų miesto istoriją. Viliaus gimdymą priėmė gimdymo skyriaus vedėjas Algis Urbonas bei akušerė Salomėja Strasevičienė. Kai gimė 5000-asis vaikas, gimdymo skyrius Elektrėnuose veikė jau 13-us metus, o uždarytas buvo 2004 m. balandžio 27 d. (1978-08-22, „Spartuolis“, Nr. Elektrėnų ligoninės gimdymo sky­riuje į pasaulį atėjo 5 000-asis naujagimis - Vievio grūdų produktų kombinato inžinierė-technologė Tamara Antanaitienė pagimdė sūnų.

Mažąjį žmogutį sutiko patyrusi akušerė Salomėja Strasevičienė ir gydytojas ginekologas Algis Urbonas. Vaikutis sveikas, motinos savijauta gera, abu jau iškeliavo į namus. Penki tūkstančiai naujagimių gimė per trylika metų, kai veikia gimdymo skyrius.

Gimdymo skyrius tarsi už sep­tynių užraktų slepia uždarą, paslaptingą gyvenimą. Tiktai šio sky­riaus medicinos personalas akuše­rės, gydytojai, ginekologai, medicinos seserys, sanitarės ir moterys, kurios­ čia tampa mamomis, turi teisę į jį ateiti. Visiems kitiems įeiti nevalia: nei kitų ligoninės skyrių personalui, nei giminėms, nei pažįstamiems, kurie neturi trikdyti gimdyvių ir naujagimių tylos ir ramybės.

Žmogus gimsta kančiose, sako liaudies išmintis. Bet tik gimdymo skyriaus personalas, šias kančias matydamas ir girdėdamas, jas lengvina, kol į pasauļį ateina naujas žmogus. Senovėje sakydavo: „Kiekviena moteris gimdymo metu turi viena nusileisti į mirties slėnį.“ Ir tai buvo tiesa, nes daug moterų dėl blogos medicininės priežiūros negrįždavo iš šio slėnio.

Šiuolaikinė medicina padarė viską, kad būsimosios mamos iš mirties slėnio grižtų gyvos, sveiki gimtų jų vaikučiai. Gimdymo skyriuje - ideali švara ir sterilumas, jo darbuotojai vilki specialiais drabužiais ir specialia avalyne. Juk net menkiausia infekcija gali pakenkti kūdikiui. O kas, jei gimdyvei pakyla temperatūra? Ją iš karto perkelia į izoliatorių, kuo greičiau ieško negalavimų priežasties, jei reikia, iškviečia konsultantus.

Naujagimius prižiūri specialiai apmokyta med. sesuo, nes jos ir gydytojo pediatro globoje - vos kelių dienų vaikelių sveikata. Kai tik būsimoji mama patenka į gimdymo skyrių, tuoj pat prasideda skambučiai: „Kaip savijauta, ar jau pagimdė?“, „Kas berniukas ar mergaite?“ t. t. Kantriai ir mandagiai personalas atsakinėja į klausimus. Savaime aišku, kad niekada neišgirsi: „Ar gyva gimdyvė?“. Visi žino, jog jei reikės, bet kurią minutę, dieną ar naktį į pagalbą atskubės gydytojai, atliks sudėtingą manipuliaciją arba operaciją.

Gamta apdovanojo moterį neišsenkančiomis jėgomis, kad taptų motina. O koks brangus pirmasis naujagimio riksmas, kuris persmelkia džiaugsmu kiekvieną pervargusio motinos kūno ląstelę. Ir tada dingteli pirma mintis, pirmas klausimas - kas jis? Berniukas, mergaitė, bet ne tai svarbiausia - gyvas? Po keleto valandų šis mažas žmogus guli šalia mamos. Ir nuo to momento jie abu tampa vientisu, nedalomu pasauliu, tarsi gėlė pražysta motinos meilė. Meilė, kuri suteikia jėgų bemiegėms naktims, begaliniams rūpesčiams ir vargams dėl savo šeimos židinio. Nuo tos dienos prasideda motinystė ir vaikys­tė.

Mūsų miesto ligoninėje gimė penkitūkstantasis žmogus. Z.

Populiariausios gimimo datos

Nuo 1990 metų Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 1,2 mln. vaikų gimimų. O trys populiariausios gimtadienių datos būtent yra liepos mėnesį.

Iki šiol daugiausiai gimimų įregistruota liepos 11-ąją - artėjantį sekmadienį savo gimtadienius švęs net 3 634 asmenys. Nuo šios datos nedaug atsilieka ir šios savaitės ketvirtadienį buvusi liepos 8-oji, kuomet savo gimimo dienas minėjo 3 630 gyventojų. Gausiu jubiliatų skaičiumi pasižymės ir paskutinioji liepos savaitė - tuomet gimimo dienas švęs 3 620 gyventojų.

Šiomis dienomis gimusių berniukų ir mergaičių skaičius pasidalina beveik po lygiai. Analizuojant populiariausius minėtomis datomis gimusių vaikų vardus turbūt nieko nenustebins tai, kad mergaitėms dažniausiai suteikiamas būtent Liepos vardas. Tarp populiariausių mergaičių vardų taip pat yra Emilija, Goda, Amelija, Lėja ir Ema. Populiariausią gimimo dieną gimę berniukai dažniausiai pavadinti Jokūbo, Dominyko, Jorio, Luko, Dovydo ar Igno vardais.

Gimstamumo tendencijos

Nors sveikinti daugelis turi ką, bet, kas laukia ateityje - neaišku. Dvejus metus džiugino nemažėjantis Lietuvos gyventojų skaičiumi, šių metų tendencijos byloja visai priešinai - nuo sausio 12 tūkst. sumažėjo.

Didelę įtaką turi mažėjantis gimstamumas - šių metų pirmąjį pusmetį gimė 11 tūkst. kūdikių, tai yra net 9 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Numerologija ir skaičių reikšmė

Skaičiai, skaitmenys tyrinėtojų laikomi "universalių visatos vibracijų žemiškąja projekcija". Kitaip tariant, skaičiai yra susiję su Kosmosu, kuris tam tikru būdu lemia mūsų likimus. Galintys iššifruoti skaičius gali tikslai numatyti ateitį... Asmeniškai man tai panašu į eilutę iš "Matricos" scenarijaus. Tyrėjai dar pateikia įvairiausių pavyzdžių.

Štai paprasčiausiai pasirenkami keli žodžiai, turintys panašią prasmę - "saugumas", "apsauga", "milicija", "policija", "operatyvinė veikla", net "security" (angl. Norite patys paeksperimentuoti su skaičiais ir žodžiais? Sudedant bet kokius skaičius, jie redukuojami iki vienaženklių. Skaičių, kuriais remiasi numerologija, yra 9, o žodžių - begalės!

Numerologai žmonėms jų ateitį aiškina keliais būdais: pagal jų gimimo datą, pagal vardą, pavardę ar pravardes. Numerologų teigimu, skaičiai rodo absoliučiai visas charakterio savybes. Numerologija remiasi "Gyvenimo kelio", arba Dao, filosofija.

Paprasčiausią numerologinę interpretaciją galite pasidaryti ir patys. Pagal čia pateiktą lentelę paverskite savo vardą į skaičių.

  1. Esate nuo nieko nepriklausomi, linkę pirmieji imtis veiksmų ir bet kuria kaina siekiate užsibrėžto tikslo. Jums nesvetimas individualizmas, labai (kartais net per daug) pasitikite savimi.
  2. Jums būdingas bendradarbiavimas, prisitaikymas prie bet kurios situacijos. Paisote kitų nuomonės, stengiatės rasti veiklos partnerį.
  3. Jūs konservatyvūs, linkę visur palaikyti tvarką, esate paslaugūs.
  4. Esate veržlūs, nepailstamai ieškote nuotykių, naujų potyrių.
  5. Jūs atsakingi, stengiatės apsaugoti sau brangius žmones. Tuo pateisinate savo polinkį į auklėjimą.
  6. Pasižymite analitiko savybėmis ir nepaprastu imlumu naujoms žinioms. Mėgstate studijuoti.
  7. Visa, ką sužinote, stengiatės kuo greičiau pritaikyti praktiškai. Visur siekiate tam tikro tikslo. Dažniausiai tas tikslas - turėti valdžią.
  8. Jūs ypač intuityvūs, todėl pasitikėkite savo jausmais.

Numerologinėje interpretacijoje pamatėte itin neigiamas savo savybes?

Akušerijos skyriaus paskaitos nėščiosioms

Akušerijos skyriuje organizuojamos paskaitos, skirtos nėščiosioms ir jų artimiesiems. Paskaitų tikslas yra padėti pasiruošti gimdymui, pogimdyminiam laikotarpiui ir naujagimio žindymui bei priežiūrai. Šiuo metu paskaitos bus organizuojamos nuotoliniu būdu per Microsoft Teams platformą.

Būtina išankstinė registracija į paskaitas. Galite pasirinkti Jus dominančią temą ir dieną. Paskaitos dieną registracija nevyksta. Registracija kitam mėnesiui prasideda einamojo mėnesio pabaigoje.

žymės: #Gimimo

Panašus: