Turbūt dar niekada neskyrėme tiek daug dėmesio vaiko ugdymui, kiek jo skiriame dabar. Įvairūs būreliai, mokyklėlės, programos, o darželis yra pirmoji mūsų mažylio stotelė didelių aukštumų link. Manau nesuklysiu sakydama, kad darželio vaidmuo ir mūsų, t. y. tėvų ankstyvajam ugdymui keliami reikalavimai per pastaruosius kelis dešimtmečius gan stipriai pasikeitė. Pradėjus kurtis darželiams svarbiausias akcentas buvo elementari vaiko priežiūra, kol tėvai dirba - kad šis būtų pamaitintas, aprengtas ir pan.
Visuomet sakau, kad darželį pradeda lankyti ne tik vaikas, darželį pradeda lankyti visa šeima. Juk tuomet keičiasi visų šeimos narių ritmas, o adaptacijos laikotarpiu nerimauti gali tiek tėvai, tiek vaikai. Tad pirmiausia visuomet patariu įvertinti, ar tėvai jau pasiruošę šiam žingsniui - atiduoti vaiko priežiūrą ir ugdymą darželiui.
Savaime aišku, jie tikisi, kad jis čia jausis puikiai vos ne nuo pirmos dienos. Daugybė tėvų supanikuoja susidūrę su pirmosiomis vaiko ašaromis ir pasipriešinimu. Pati žodis adaptacija reiškia prisitaikymą. Nepaisant to, kad tuo metu jau turėjote prisitaikymo naujoje vietoje patirties, žinojote, kam reikia pasiruošti ir ko tikėtis, į naują darbą atėjote tikėdamas savo jėgomis ir greičiausiai su analogiško darbo patirtimi - vis tiek jautėte stresą.
Štai kodėl neįmanoma paruošti vaiko brolio ar sesės gimimui, ėjimui į darželį - kaip kad neįmanoma paruošti bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime. Vaikas tiesiog nepajėgus įsivaizduoti tokios situacijos, to, ko dar nėra patyręs. Apsisprendimas vesti vaiką į darželį, vaiko palikimas jame kažkuo panašus į gimdymą. Ir vienu, ir kitu atveju tai labai skausminga patirtis. Tik gimdant ji skausminga fiziškai, o išleidžiant vaiką į daželį - emociškai.
Net jei vaikas į darželį ateina jau turėdamas atsiskyrimo nuo mamos patirties (pvz., jį iki darželio kelis mėnesius ar net metus namuose prižiūrėjo auklė ar jis dažnai būdavo paliekamas seneliams), išėjimas iš namų aplinkos ir patekimas į visiškai svetimą bei skirtingą aplinką jam yra didžiulis stresas. Net jei vaikas iš tiesų yra labai subrendęs socialiai ir turi didžiulę motyvaciją bendrauti su kitais vaikais, pirmomis dienomis jis jaučiasi labai sutrikęs ir nepuola iškart draugauti ar žaisti.
Praktika rodo, kad pusę vaiko adaptacijos sėkmės lemia, ar tinkamai patys tėvai buvo pasiruošę naujam jų gyvenimo etapui. Kuo labiau jie apsvarstę šį žingsnį, įsitikinę, kad jis būtinas jų vaiko raidai, kuo sąmoningiau renkasi darželį ir auklėtojas, tuo ramiau jie jaučiasi ir reaguoja į sunkias pirmąsias savaites darželyje. Kuo ramiau jaučiasi tėvai - tuo lengviau vaikui, tuo saugesnis jis jaučiasi sunkiu jam laikotarpiu.
Pagrindiniai žingsniai ruošiantis darželiui
Pirmas žingsnis. Kokie mano lūkesčiai dėl vaiko, ko aš tikiuosi? Čia svarbūs keli dalykai: jei jau apsisprendėte leisti vaiką į darželį, sprendimas turi būti tvirtas ir neatšaukiamas. Nusiteikimas „bandau-darau“ paprastai baigiasi tėvų fiasko po pirmų savaičių, susidūrus su vaiko pasipriešinimu. Vaiko adaptacija yra skausminga patirtis, ir jūsų vaiko labui tebūna ji vienkartinė ir kuo lengvesnė. Tada iš tiesų jau yra laikas į darželį, kur vaikas mokysis bendrauti, ugdys socialinę kompetenciją. Tokia ir yra pagrindinė darželio idėja, to negali duoti nei augimas tarp brolių-seserų, nei buvimas su močiute ar aukle. Tik susidorojęs su šiuo uždaviniu vaikas būna maksimaliai pasiruošęs kitam žingsniui - mokyklai bei išvystęs pagrindines savybes, reikalingas septynmečiui.
Antras žingsnis. Pats svarbiausias kriterijus, žinoma, yra ne darželis, o auklėtojai, kurie dirbs su Jūsų vaiku, tačiau pasidomėti darželiu vis dėlto verta. Sužinokite, koks bendras darželio požiūris į ugdymą, kokios pedagoginės vertybės, pagal kokią programą jis dirba. Jau kelerius metus kiekvienas darželis Lietuvoje turi paruošti savo individualią programą, pagal kurią vyksta ugdymas ir jūs turite pilną teisę prašyti susipažinti su ja iš anksto.
Trečias žingsnis. Auklėtojai yra patys svarbiausi žmonės, lemiantys Jūsų vaiko savijautą, ugdymosi kokybę, aplinką, kuri sups vaiką. Kaip jausis Jūsų vaikas darželyje ir kaip kokybiškai jis augs, labai mažai priklauso nuo darželio materialinės gerovės ar bazės - kokybę sukuria žmogus, kuris būna su vaiku: koks jis yra, su kokiu jausmu ir kaip dirba. Labai svarbi ne tik auklėtojo kompetencija, bet ir jo žmogiškosios savybės, gebėjimas jausti kitą žmogų, vaiką, gebėjimas priimti adekvačius situacijai sprendimus (emocinis intelektas), moralinės vertybės. Pokalbis su auklėtojomis prieš pradedant lankyti darželį yra tiesiog būtinas. Jei po pirmo susitikimo su auklėtojais jaučiate abejonę, geriau jau susipažinkite su kitomis grupėmis (jei tokia galimybė yra), kitu darželiu.
Ketvirtas žingsnis. Vaiko elgesys gali keistis, vaikas gali tapti sunkiai sukalbamas, pradėti ožiuotis. Darželio aplinkoje vaikas mobilizuojasi, tačiau namuose „iškrauna“ visas savo neigiamas emocijas. Adaptacijos laikotarpiu (ir apskritai - pirmaisiais metais) vaikai daug serga. Būdamas namuose vaikas atgauna tiek fizines, tiek emocines jėgas, todėl organizmas periodiškai „pasiprašo“ tokių pertraukėlių. Ir trečia, nuo vaiko patiriamo streso imuninė sistema apskritai tampa silpnesnė, todėl daug jautriau reaguoja į pačius menkiausius temperatūros ar virusinės-bakterinės terpės pokyčius. Pirmais metais dauguma vaikų serga periodiškai kas 4-6 savaites, tai yra gydytojų visai negluminanti įprasta statistika ir turite tam nusiteikti.
Penktas žingsnis. Pasiūkite maišelį vaiko pamaininiams vidaus drabužėliams - spintelėje palikite bent po kelias poras marškinėlių, kelnaičių, kelnių kojinių, kojinyčių, viršutinių kelnių/sijonų bei megztinių. Dar kartą pasikartosiu, kad verbalus vaiko ruošimas darželiui yra mažai veiksmingas. O vaiko agitavimas gali daryti net ir priešingą poveikį (pvz.: „darželyje tau labai patiks“, „ten bus labai geros tetos“ ir pan.). Rekomenduotina (jei tik turėsite tokią galimybę) bent kartą su vaiku ateiti į grupę, į svečius. Tegu jis po truputį pratinasi prie naujos jam aplinkos, suaugusių žmonių. Naujos perkamos basutės darželiui, Jūsų siuvamas ir galbūt išsiuvinėtas maišelis apatiniams drabužėliams į darželį - visa tai vaikui žymės naują etapą jo gyvenime. Nuostabu, kai mamos pačios pasiuva užvalkalus patalynei ar bent pagalvei. Juos išsiuvinėja, aplikuoja. Vaikai tai labai mėgsta, džiaugiasi kiekvieną kartą ruošdamiesi miegoti.
Darželį lankantiems vaikams kaskart užduodu šį klausimą ir dažnai paaiškėja, kad jie nelabai žino, kodėl eina į darželį. Vaikai girdi, ką ir kaip suaugusieji tarpusavyje šneka apie darželius (turėtumėme tai prisiminti ir ne viską aptarinėti vaikų akivaizdoje!), taip pat girdi ir palygina, ką jiems apie darželį ir jo lankymą paaiškina, pasako tėvai, seneliai, kiti artimi asmenys. Tai labai daug, ir gaila, kad ne kiekvienas net per visą gyvenimą tą išmoksta bendraudamas su žmonėmis. Vieni bijo arba nenori matyti kitų, kitiems labai sunku būti grupės, komandos nariu, jaučiančiu, kiek vadovauti, kiek prisiderinti, nusileisti, paklausyti, o dar kitiems labai trūksta vaizduotės, laisvumo, žaismingumo.
Vaikas gali žaisti namuose, gali žaisti su broliais, sesėmis, tėvais - tai kamerinė namų aplinka, kurioje kartais apsilanko svečių, kaimynų. O darželis vaikui yra pirmas socializacijos etapas, išėjimas į visuomenę, kurioje vis kas nors vyksta, apstu įvairių žmonių ir situacijų - šią įvairovę po truputį vaikas ir pradeda pažinti. Visų aplink esančių suaugusiųjų atsakomybė yra pasirūpinti, kad ta pirmoji socializacijos aplinka, t. y.
Darželyje labai svarbu išmokti žaisti. Tai svarbiausias „mokslas” šiame amžiuje. Vaikai pasižymi lakia vaizduote, magišku, simboliniu mąstymu, linkę fantazuoti, stebėti, tyrinėti, kurti, „išžaisti” įvairias situacijas, kartu ir modeliuoti, eksperimentuoti, repetuoti įvairius vaidmenis. Tai, be abejo, puiki galimybė pratintis pažinti kitą asmenį, „pastovėti kito batuose”. Tegul tik kuria, stato, žaidžia, nes vaizduotė ir kūrybingumas yra nuostabūs mums duoti dalykai, kurie formuoja kiekvieno žmogaus savitumą, individualumą, toliau plėtoja kūrybingumą ir išradingumą.
Ikimokykliniame amžiuje vaikai ima žaisti žaidimus pagal taisykles: tiek judriuosius (diena-naktis, aukščiau žemės, slėpynės, akla višta ir kt.), tiek stalo žaidimus. Tai labai daug mokantys ir duodantys žaidimai, juos iš esmės galėtume vadinti psichoterapiniais, nes žaidžiant juos mokomasi sulaukti savo eilės, suprasti taisykles ir visiems jų laikytis.
Būtų keista, jei vaikas per visą darželio lankymo laikotarpį niekada nebūtų ko nors užgavęs ar pats nebūtų nuskriaustas, vadovavęs ir klausęs vadovavimo, provokavęs ir išprovokuotas, teisus ir neteisus. Yra tekę matyti situacijų, kai tėvai labai jautriai reaguoja dėl kiekvieno vaiko poelgio darželyje, intensyviai kuria planus, kaip ir ko vaiką pamokyti, kad jis vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis vienaip ar kitaip pasielgtų, nors iš tiesų jokių sunkumų nėra, jie tik „numanomi”. Tokiais atvejais būtų konstruktyviausia kalbėtis ir svarstyti su auklėtojais apie tai, kad netinkamos situacijos daugiau nesikartotų, o ne be galo aiškintis aplinkybių smulkmenas ir ieškoti kaltų, kaltesnių ar kalčiausių ir ginčytis dėl šių dalykų.
Kadangi darželis yra pirmoji vaikų socializacijos įgūdžių formavimosi vieta, tad čia ir išryškėja, kurie vaikai turi sunkumų šioje srityje. Visiems būtina tą prisiminti ir suprasti, kantriai ir geranoriškai ieškoti būdų, kaip padėti vaikui mokytis būti tarp kitų vaikų, bendrauti ir žaisti - kiek įmanoma konstruktyviau, džiugiai ir kūrybingai, kartu atsižvelgiant į kiekvieno augančio žmogaus savitumą ir ypatumus.
Iš darželio pirmiausia tikimės atsakingai parengtos įdomios ir tinkamos ugdymo programos, profesionalių, švelnių auklyčių, saugios aplinkos ir turiningo laisvalaikio. Kiekviena mamytė turi savo lūkesčių ir savų prioritetų, tikisi kitų dalykų iš darželio. Kurdami darželį mąstome, kokias paslaugas galime teikti be pagrindinės - kokybiško vaikučių ugdymo.
Privatūs darželiai: ką reikia žinoti
Taip tikrai negalėčiau teigti, kad privačiuose darželiuose auklėtojos geresnės ir mielesnės nei valstybiniuose. Privačiuose darželiuose dirba labai daug jaunų ugdytojų, kurie, nors ir neturi daug patirties, turi daug pozityvumo, energijos, be to, jie gana lengvai užmezga pozityvius santykius su vaikais. Bet nemažai yra ir patyrusių pedagogų, juk privatūs darželiai gali pasiūlyti jiems geras darbo sąlygas, adekvatų atlygį ir galimybes tobulėti.
Pirmiausia patarčiau tėvams pasidomėti, ar privatus darželis yra oficiali švietimo įstaiga ir veikia turėdama leidimą vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą (tai rodantis dokumentas - higienos pasas-leidimas). Visi kiti pasirinkimo kriterijai priklauso nuo šeimos poreikius ir lūkesčius, tad patarčiau tėvams ir vadovautis sava nuožiūra.
Privatūs darželiai turi galimybę laisvai (be viešųjų pirkimų procedūrų) rinktis žaliavų tiekėjus ar maitinimo tiekėją, kuris atlieptų tiek tėvų poreikius ir lūkesčius, tiek teisės aktų reikalavimus. Bet kuriuo atveju maistas privalo būti kokybiškas, šviežias ir karštas. Atvežamas maistas vaikams turi būti ką tik pagamintas specialioje virtuvėje. Patiekalai vežami specialiuose induose, kad neprarastų nei kokybės, nei šilumos.
Nemažai jų sumažina ugdymo mokestį, jei vaikas praleidžia kažkiek dienų dėl ligos ar net atostogų. Kiti darželiai savo kainodarą grindžia nuolatiniu mokesčiu už ugdymą be jokių išlygų.
Nors prižiūrėti ir ugdyti skirtingo amžiaus vaikus iš pirmo žvilgsnio yra nepaprasta, tačiau būtent mišraus amžiaus grupėse vaikai daug greičiau įgyja socialinių kompetencijų nei vienodo amžiaus vaikų grupėse.
Ir privačiuose darželiuose yra praktikuojama, kad visi vaikai eitų pietų miego ar poilsio (jei neužmigs, tai bent valandėlę pagulės, pasakų paklausys). Tai priklauso ne tiek nuo to, ar darželis valstybinis, ar privatus, o nuo to, kaip vaikų grupei yra organizuojama diena, ar yra tinkamos sąlygos vaiką užimti kitoje patalpoje, jei jis nemiega.
Jei steigėjų tikslas vaiką ne ugdyti, o tiesiog išlaikyti kaip klientą, kurio buvimas pelningas, tai gali būti, kad jam bus nuolaidžiaujama. Bet jei vaikas elgiasi netinkamai (tarkim, mušasi, tyčiojasi, nepaiso ugdytojo prašymų elgtis saugiai ar pan.), tai, žinoma, viskas priklauso nuo to, kokią ugdymo aplinką yra sukūrę steigėjai ir koks santykis kuriamas su vaiko tėvais.
Valstybiniai darželiai turi ugdymo programas, kuriomis ir remiasi. Visos švietimo įstaigos Lietuvoje privalo vykdyti veiklą vadovaudamosi ugdymo programomis - ją įstaiga gali pasitvirtinti arba savo sukurtą, arba rekomenduojamą valstybės institucijų.
Tėvų prašymai apima įvairių sričių įpročius
Tėvai pamiršta, kad vaikai geriausias jų atspindys. Ir tai, kaip jie bendrauja bei elgiasi su vaikais namuose, ne tik matosi, bet ir būna vaikų papasakojama. Todėl pakeisti įpročius tik darželyje, o namuose elgiantis taip pat, yra ne tik sunku, bet ir beprasmiška.
Su 4-5 metų vaikais dirbanti mergina pasakoja, kad tėvai neslėpdami pasako, kaip nori, kad auklėtojai pakeistų vaikus. Todėl tėvai paprašė kaip nors pakeisti tokį elgesį. Bet tai nėra didžiausias tėvų įgeidis. Kai kurie jų, prasilenkia su logika.
„Vienas iš tokių nelabai realių norų, kad auklėtoja atpratintų nuo sauskelnių, kad vaikas išmoktų prašyti ant puoduko. Bet tėvai pamiršta ir negalvoja, kad įpročiui išugdyti, reikia daugiau laiko ir darbo su vaiku namuose. O jie elgiasi priešingai - namuose uždeda sauskelnes, kad viskas būtų paprasčiau. Atvedę kitą dieną, jie savo prašymą pakartoja, nors patys net neketina prie to prisidėti! Juolab, pas mus vaikai turi kelis drabužių komplektus skirtingiems orams. Be to, yra draudžiančių vaikams leisti piešti su vandeniais dažais statyti smėlio pilis, trypti per balas! Tokie norai ir įsivaizdavimas, kaip vaikai ugdomi namie, kelia siaubą. Tėvelius norisi pagirti už kūrybiškumą ir lakią vaizduotę, bet ne už logiką bei žmonišką supratimą.
„Mano manymu, dabartiniai tėveliai pasižymi tam tikrais principais. Jeigu pagalvotume, prisimintume, kad seniau, buvo negausios šeimos, dažniausiai turinčios vieną ar du vaikus. Todėl tėvai itin stengėsi dėl savo vaikų - ne tik duodami, bet ir padarydami už juos. Taigi, dabar tie vaikai patys yra tėvai. Jie buvo įpratinti gauti, o ne duoti, todėl nemoka ir savo vaikams duoti. Vaikams išrenka išskirtinį darželį ar prestižinę auklę, nes patys ne tik nemoka, bet ir nenori aukotis. Žinoma, darželis ir gauna užsakymą išmokyti kalbėti, protauti, reikšti emocijas“, - sakė dr. S. Burvytė.
Trūkumai ne visada egzistuoja tik vienoje pusėje, tai įrodo ir specialistai. Vaikų auklėjimas priklauso ne tik ugdymo įstaigos, bet pirmiausiai nuo šeimos. Tik radus bendrą sutarimą galima tikėtis geriausių rezultatų.
Ikimokyklinio ugdymo principai
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- žaismės principas.
- sociokultūrinio kryptingumo principas.
- integralumo principas.
- įtraukties principas.
- kontekstualumo principas.
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę.
Taip pat svarbu suprasti, kad darželiai, kaip ir mokyklos, skiriasi vieni nuo kitų. Kiekvienas turėtų turėti aiškią programą, kurią perskaitę suprastume, kokia yra darželio filosofija, kam čia skiriama daugiausia dėmesio, kokiais ugdymo principais vadovaujamasi. Na, o jau padarius sprendimą svarbu bendrauti su darželio kolektyvu, kuris gali padėti išspręsti kylančius nesklandumus.
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- 10 Dažniausiai Užduodamų Darbo Pokalbio Klausimų Darželio Auklėtojoms – Pasiruoškite Sėkmei!
- Pasakų Galia Naujagimiams: Nepakeičiama Įtaka Vaiko Raidos Stiprinimui
- 5 metų vaikas meluoja: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai tėvams