Šiuo straipsniu siekiama supažindinti su islamo apaštalu Mahometu, islamo Dievu - Alla, islamo šventąja Knyga - Koranu, islamo istorine kilme, tikėjimo tiesomis bei religine praktika.
Islamo ištakos ir pranašas Mahometas
Musulmonai tiki, kad Mahometas gavo apreiškimą iš Dievo, kuris ne tik visiškai pakeitė jo gyvenimo kryptį, bet ir įsakmiai palietė visą žmoniją. Tai įvyko, teigia islamas, Hiros (Hira) kalno oloje prie Mekos (Makkah) miesto Arabijos pusiasalyje 610 m.
Apie Mahometo išgyvenimą yra daug pasakojimų ir spalvingų legendų. Istoriškai patikimiausias yra pasakojimas, kurį užrašė Mahometo biografas Ibn Ishaąas VIII a.
Tą lemtingą dieną, rašo Ibn Ishaąas, Mahometas su šeima buvojo Hiros kalno oloje. Nakties metu jam apsireiškė angelas. "Jis atėjo pas mane", biografas cituoja Mahometą, "nešinas brokatine antklode su kažkokiu įrašu ir liepė: 'Skaityk!' Aš atsakiau: 'Ką aš turiu skaityti?' Jis mane taip prislėgė antklode, kad pamaniau, jog tuojau pat mirsiu.
Mahometas pabudo iš miego baisiame išgąstyje, pasakoja biografas. Jam rodėsi, kad jį apsėdo demonas. Išgąsčio vedamas, metėsi lipti kalno viršūnėn, norėdamas nusižudyti. Staiga, tęsia Ibn Ishaųas, Mahometas išgirdo balsą iš Dangaus. Pakėlęs akis, pamatė "vyro pavidalą su kojomis ant akiračio. Jis kreipėsi į Mahometą: 'O Mahometai! Tu esi Dievo apaštalas, aš - Gabrielius!'"
Mahometas - Dievo apaštalas pradėjo skelbti islamą - atsidavimą Dievui. Islamo Alla - Dievas, skelbė Mahometas, yra vienas ir amžinas visatos Viešpats, o ne vienas tarp daugelio dievų. Visa žmonija privalo dėkoti jam už būtį ir tik jį garbinti.
Musulmonai - atsidavusieji Dievui yra lygūs prieš Dievą; turtingieji privalo dalintis savo turtu su vargšais. Pirmoji musulmonė - konvertite buvo Kadidža (Khadijah), Mahometo žmona. Kiti trys ją netrukus pasekė: Alis (Ali), už Mahometą jaunesnis jo pusbrolis, Zaidas (Zayd), išlaisvintas krikščionis Mahometo vergas, ir Abu Bakras (Abu Bakr) - vienas Mekos turtuolis.
Islamo esmė
Islamas yra atsidavimas Dievui visu gyvenimu. Jame susilieja ir neatskiriamai sutampa trys pagrindinės žmogaus gyvenimo sritys: religija, politika, kultūra bei civilizacija.
Arabai yra semitų kilmės tauta. VII pokristinio amžiaus arabų pasaulis buvo beribis, sausas, maždaug 3.000.000 km2 Arabijos pusiasalis. Tai didžiausias pusiasalis žemėje. Arabų kalba yra artima hebrajų, asirų, finikiečių ir babiloniečių kalboms.
VII pokristiniame amžiuje Arabijos pusiasalis nebuvo pajungtas nė vienai tuometinei imperijai, - nei Rytinei Romos - Bizantijai, nei Persijai. Ekonominis ir bendruomeninis arabų gyvenimas buvo sąlygojamas dykumos poreikių. Arabai daugiausia buvo beduinai - pusiau klajokliai. Politiniu ir visuomeniniu požiūriu arabai buvo susieti genčių - išplėstos šeimos - ryšiais. Centrinės, visas gentis jungiančios valdžios nebuvo. Tačiau genčių ryšiai buvo labai reiklūs.
Priešislamiškieji arabai garbino dvasias medžiuose, akmenyse, olose, žvaigždėse ir didįjį kūrėją - Dievą, kurį jie vadino AlLah ("Al" yra skirtis, o "Lah" reiškia "Dievas"). AlLah vardas yra tolygus "Tam, kuris yra Dievybė".
Mahometas kaip žmogus
Istorija liudija žymūnus, kurie paliko neišdildomus pėdsakus, pasakoja apie pranašus, kurie kreipėsi į savo bendruomenes Dievo žodžiu, valstybininkus, kurie pasižymėjo savo tautų tarnyboje, autorius, kurie praturtino žmoniją savo raštais, užkariautojus, kurie vedė savuosius į pergalę, asmenis, kurie savo įsakmia asmenybe ar pašaukimu davė visiškai naują savimonę ir poslinkį bendruomenėms, kuriose buvo gimę.
Mozė, Konfucijus, Zaratustra paliko neišdildomus pėdsakus istorijoje, tačiau jie patys liko apgaubti stora legendų skraiste. Kas kita su Mahometu. Jis gyveno istorikams lengvai prieinamame laikotarpyje. Apie jį žinoma kur kas daugiau duomenų negu apie prieškristinių amžių žymūnus.
Mahometas gimė apie 570 m. po Kristaus vargingoje Ibn Abdullah ir Aminah šeimoje, Banu Hašimo (Banuy Hašim) klane, kuris priklausė Kureišo (Quraysh) genčiai. Būsimasis pranašas atėjo į pasaulį pusiau našlaitis. Jo tėvas mirė karavane pakeliui į Siriją prieš sūnaus gimimą.
Našlė motina, sekdama vietos papročiu, atidavė savo kūdikį auginti vienai beduinei dykumoje. Dykumos oras buvo tyresnis ir sveikesnis negu tvanki Mekos slėnio oazė. Buvo tikima, kad miesto vaikai, augdami dykumoje, užsigrūdina gyvenimui. Tačiau po dvejų ar trejų metų mažylis buvo sugrąžintas į Meką. Čia jo laukė skaudus išgyvenimas. Esant šešeto metukų amžiaus, mirė jo motina. Dabar Mahometukas buvo visiškas našlaitis.
Senelis Abd al-Mutalib(as) paėmė savo globon našlaitį. Ir vėl skaudus išgyvenimas: senelis mirė už poros metų. Banu Hašimo klano šeimos buvo Mekos vargdieniai, - Kureišo genties gerovė joms nebuvo prieinama. Paauglys Mahometas turėjo susiimti, kad užsidirbtų pragyvenimą. Jam teko dirbti atsitiktinius darbus, ganyti kitų avis, būti smulkmenų vertelga Mekos turgavietėje.
Ilgainiui turtinga Mekos prekybininkė Kadidža nusamdė jį kaip savo reikalų įgaliotinį. Arabijos pusiasalis tuomet buvo šalis, kurioje reiškėsi stiprus, iš kitų kraštų besiveržiantis religinis poslinkis. Sirija ir Palestina šiaurėje, o Etiopija čia pat į vakarus už Raudonosios jūros buvo krikščioniški kraštai. Ir kai kurios arabų gentys jau buvo tapusios krikščioniškomis. Be to, keletas dykumos oazių turėjo ir gausias žydų kolonijas.
Krikščionys iš Etiopijos, prekybos poreikių vedami, buvo sukūrę savo bendruomenę pačioje Mekoje. Nėra abejonės, kad jaunasis Mahometas žinojo apie Jėzų bei pranašus ir apie Dievą, kurį garbino žydai ir krikščionys. Mat žydų ir krikščionių salelės įtaigavo arabų gyvenimą.
Arabijoje gyvenusieji žydai buvo ir žemdirbiai, ir amatininkai, ir verslininkai. Jie buvo perdėm suarabėję. Tai liudija vaikams duoti arabiški vardai ir arabiškas šeimų gyvenimo būdas bei papročiai. Žydų bendruomenėse buvo ir konvertitų arabų, priėmusių monoteistinį tikėjimą. Nuoseklu prileisti, kad Mahometas, susidurdamas su krikščionių ir žydų tikėjimu, išgyveno stoką bendro tikėjimo, kuris viršytų genčių kraujo giminystę tarp arabų.
Be to, sunki našlaičio dalia ir reikalas savo prakaitu užsidirbti duoną kreipė jo dėmesį į Kureišo genties turtuolių ir didžiūnų akiplėšiškumą. Mahometas, kaip jau užsiminta, tapo turtingos Mekos prekybininkės Kadidžos įgaliotiniu.
Būdamas santūrus iš prigimties, oriu ir doru elgesiu jis užsitarnavo tarp kaimynų ir Kadidžos tarnų Al-Amin - "Patikimo žmogaus" pravardę. Nors ir santūrus, tačiau, pasakoja Ibn Ishaąas, Mahometas buvo ir įsakmi asmenybė: vidutinio ūgio, gražiai nuaugęs ir stipraus sudėjimo, plačių pečių, ilgarankis ir ilgakojis, su aukšta kakta virš juodų, tamsių blakstienų ir gilių, juodų akių.
Pati Mahometo eisena darė jį įsakmų; reiklus linkimas priekin ir platūs žingsniai einant rodė jo veržlumą. Užšnekintas, Mahometas ne tik veidu, bet visu kūnu atsisukdavo į užšnekinusįjį. Kadidžai Mahometas patiko ir kaip žmogus, ir kaip tarnautojas. Ji ir pasipiršo Mahometui už žmoną.
Kadidža jau buvo dusyk tekėjusi ir maždaug penkiolika metų senesnė negu jis. Mahometas Kadidžos pasipiršimą priėmė ir buvo jai ištikimas perjos likusius 25 gyvenimo metus. Kadidža pagimdė Mahometui tris sūnus, - visi numirė dar vaikystėje, - ir keturias dukras.
Visos dukros užaugo, bet tik viena - Fatima gyveno ilgiau už Mahometą. Ji davė Mahometui du anūkus: Hasaną ir Huseiną.
Mahometas kaip islamo pranašas
Mahometo vedybos su Kadidža buvo jam naudingos. Gyvenimas dabar buvo užtikrintas, atsirado daug atliekamo laiko sau pačiam. Mahometas laikėsi tėvų religijos. Kadangi labai mėgo vienatvę, dažnai pasitraukdavo iš kasdienos triukšmo į nuošalias vietas pamąstyti.
Kaip jau matėme, 610 m. po Kristaus, Hiros kalno oloje, jis išgyveno apreiškimą, - girdėjo balsą ir turėjo regėjimą, kuris vispusiškai pakeitė jo gyvenimą ir padarė jį islamo pranašu. Pradžioje šis regėjimas sukėlė jam nerimą, baimę ir neviltį.
Kadidža, sužinojusi apie Mahometo regėjimą, jį guodė ir drąsino. Be to, ji skubiai kreipėsi į vieną savo giminaitį - hanifą, norėdama sužinoti jo nuomonę. Hanifas jai užtikrino, kad Mahometas gavo apreiškimą iš to paties šaltinio kaip ir žydų Mozė.
Apreiškimo Mahometui turinys
Ilgą laiką po pirmojo regėjimo Hiros oloje Mahometas naujų apreiškimų neturėjo. Tik po antrojo regėjimo 613 m., kuriuo jam buvo liepta "keltis ir įspėti" Mekos gyventojus, Mahometas pradėjo savo misiją. Dievas yra vienas, vienintelis ir amžinas visatos Viešpats ir Kūrėjas, prisikėlimo Viešpats, - tas, kuris Teismo dieną teis visus žmones; žmonės privalo būti dėkingi Dievui ir tik jį noriai garbinti.
Mahometas davė arabams naują savipratą. Pagonys arabai tikėjo, kad mirtis yra gyvenimo pabaiga. Dabar gi, pagal Mahometą, kiekvienas žmogus po mirties turės atsakyti už savo darbus prieš mirtį žemėje. Tai buvo stulbinanti tiesa, nes buvo tikima, kad sėkmės matiklis gyvenime yra susikrauti turtai.
Musulmonams - atsidavusiems tikėjimu Dievui, skelbė Mahometas, bus teisumas šiame pasaulyje ir garbingas gyvenimas anapus po mirties. Dievas neteis pagal genčių giminystės ryšius, bet pagal tikėjimą atsidavimu - islamu Dievui.
Islamo umma augimas
Umma yra musulmonų bendruomenė. Pradžioje dauguma musulmonų buvo iš vargdienių ir užguitųjų tarpo. Jie drąsiai atsidavė Alla - Dievui, nes jame rado viltį šiame pasaulyje ir atlyginimą anapus mirties. Kadidža buvo pirmoji musulmonė. Be to, pusbrolis Alis, vergas Zaidas, turtingas bičiulis Abu Bakras.
Tačiau bemaž visi Kureišo genties kilmingieji ne tik atsisakė priimti Mahometą Dievo pranašu, bet ir sutiko jį su nuožmiu pasipriešinimu. Mat naujasis tikėjimas - islamas buvo jų savimonės ir gyvenimo būdo priešprieša - ne žmogaus užimama vieta bei turtas yra gyvenimo matiklis, bet dėkingas ir dosnus atsidavimas Dievui.
Jie bijojo, kad ilgainiui Mahometas, laimėjęs daugiau sekėjų, nesitenkins religija, bet perims ir politinę Mekos vadovybę. Be to, Mahometo išpuoliai prieš pagoniškųjų dievų garbinimą atitraukė nuo stabų žmones ir mažino šventovės pajamas. Kureišo genties kilmingieji Mahometą išjuokė, pavadindami jį melagiu ir "poetu". Jie teigė, kad Mahometo apreiškimai buvo tik vaizduotės padariniai.
Praėjus penketui metų po pirmojo apreiškimo (maždaug 615 m.), persekiojimas privertė Mahometo sekėjus bėgti iš Mekos. Šimtinė musulmonų, nepakeldami persekiojimo, pasitraukė į krikščioniškąją Etiopiją Afrikoje. Cia jie buvo priimti svetingai.
Bet Kureišo pasiuntiniai pasivijo musulmonus ir Etiopijoje, primygtinai reikalaudami, kad negusas musulmonus išvytų iš savo krašto, nes jie, pasiuntinių teigimu, yra žmonės, kurie šmeižia krikščionių religiją. Negusas pakvietė musulmonų vadus paneigti Kureišo pasiuntinių kaltinimus.
Norėdami parodyti, kad islamas nešmeižia krikščionių tikėjimo, musulmonai panaudojo Korano skaitinį apie Mariją (žr. surą 19,16-34). Koranas rodo didelę pagarbą Jėzui ir Marijai (žr. surą 3,35-37; 3,42-51; 21,91). Tačiau Koranas laiko Jėzų tik pranašu, o ne Dievo Sūnumi. Negusas, pasiklausęs skaitinio, leido musulmonams gyventi Etiopijoje, nes jų mokymas apie Jėzų ir Mariją neatrodė jam užgaulus.
Islamas - naujos religijos vardas
Islamas buvo vardas, kuriuo Koranas vadino Mahometo ir jo sekėjų religiją. Pradžioje šis vardas nebuvo laikomas tinkamu, nes Mahometas nelaikė savęs naujos religijos steigėju.
Mahometas mokė, kad jis yra Alla - Dievo pranašas - apaštalas (arabiškai Rasul), siunčiamas skelbti arabų kalba tą patį apreiškimą, kuris buvo duotas praeityje Abraomui, Mozei ir Jėzui. Tikėjimas į šį apreiškimą amžių būvyje, mokė Mahometas, buvo sudarkytas ir pasidarė neaiškus.
Mahometas laikė save pašauktu grąžinti žydų ir krikščionių tikėjimui pirmykštį tyrumą, iš pradžių paskelbiant jį arabiškai kalbantiems žmonėms, o po to ir visai žmonijai. Pirmykščio tikėjimo esmė, anot Mahometo, yra atsidavimas - paklusnumas visagalio Dievo valiai, galiai ir valdžiai.
Arabiškas žodis islam-islamas ilgainiui prigijo ir tapo atsidavimo religijos aptartimi. Užtat nėra tikslu islamo religijos sekėjus vadinti mahometonais, o jų religiją mahometonizmu. Asmenys, priklausantieji islamo religijai, yra vadinami musulmonais, t. y.
Mahometo persekiojimas Mekoje
Po 619 a. Mahometo ir jo sekėjų padėtis Mekoje darėsi vis sunkesnė. Islamo priešai naudojo ekonominį ir visuomeninį boikotą. Asmeniškame gyvenime Mahometui teko pakelti dvi mirtis, - savo mylimos žmonos Kadidžos ir gerojo dėdės Abu Talibo. Sekėjai neaugo skaičiumi.
Islamas Lietuvoje
Lietuvoje musulmonai atsirado XIV a. pabaigoje, Vytautui čia atsigabenus, - atsikėlus daliai Aukso ordos totorių. Jie buvo įkurdinti Trakuose, Alytuje, Semeliškėje, Butrimonyse. Musulmonai Lietuvoje gyveno uždaromis bendruomenėmis.
Mūsų amžiaus 4-ajame dešimtmetyje buvo trys musulmonų bendruomenės - Kaune, Raižiuose (prie Alytaus) įr Vinkšninkuose. Raižių bendruomenė buvo didžiausia. Didysis Lietuvos kunigaikštis Jonas Sobieskis mūšyje prie Vienos 1683 m.
Islamas ir krikščionija
Musulmonai save laiko jauniausia monoteistine, su Abraomu susijusia, religija. Kitos dvi yra judaizmas ir krikščionija. Visos trys laiko Abraomą savo tikėjimo protėviu.
[ Katalikų Bendrija] ...su pagarba žvelgia į musulmonus, '"garbinančius vieną Dievą - gyvą ir esantį iš savęs, gailestingą ir visagalį dangaus bei žemės Kūrėją, kalbėjusį žmonėms. jie stengiasi visa širdimi paklusti net slaptiems to Dievo nuosprendžiams kaip jų klausė Abraomas, su kuriuo islamo tikėjimas taip mielai save sieja. Nors Jėzaus jie ir nepripažįsta Dievu, bet garbino jį kaip pranašą ir gerbia mergele likusią jo motiną Mariją bei kartais net pamaldžiai jos šaukiasi. Be to, jie laukia Teismo dienos, kada Dievas atlygins visiems prikeltiesiems žmonėms. Todėl jie vertina dorą gyvenimą ir garbina Dievą ypač malda, išmalda ir pasninku...
Musulmonai - islamo religija įsirikiuoja į lemtingą žmonijos susitikimo su Dievu istorine panoramą.
Nūdieniame pasaulyje yra maždaug 850.000.000 musulmonų. Trys tautos - arabai, persai ir turkai - sudaro istorinį islamo branduolį.
žymės:
Panašus:
- Knygos apie ryšį su vaiku: kaip stiprinti ir puoselėti santykius
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Toskanos Vaikas Knyga: Istorija, Įkvėpta Italijos Saulės
- Motinystės Išmokų Įstatymo Pakeitimai Lietuvoje: Viskas, Ką Privalote Žinoti Dabar!
- Neįtikėtini Rugpjūčio Mėnesį Gimusių Vaikų Charakterio Bruožai, Kurių Niekada Nesitikėjote!