Knyga darželio auklėtojams: rekomendacijos dirbant su Beatričės Poter pasakomis

Šiame straipsnyje pateikiamos rekomendacijos darželio auklėtojams, kaip įdomiai ir naudingai dirbti su Beatričės Poter (Beatrix Potter) pasakomis.

Patarimai ir užduotys

1. Susipažinkite su autore

Paieškokite informacijos apie autorę - Beatrix Potter. Peržiūrėkite oficialų tinklalapį www.peterrabbit.com, kuriame rasite daug darbo su vaikais aprašymų ir žaidimų. Parodykite žemėlapyje Angliją ir Londoną. Pasakykite vaikams, kad štai ten 1866 m. gimė Beatrix Potter.

Lietuvos mokytojams siūloma pasinaudoti straipsniais, supažindinančiais su autorės biografija, kūryba, jos tekstų vertimo ypatumais: „Beatrix Potter ir jos gyvūnėliai“, Kęstutis Urba, Parašyta vaikams, Vilnius: Gimtasis žodis, 2009, p. 122-154; „Beatrix Potter paveikslėlių epas lietuviškai“, Rubinaitis, 2010, Nr. 4(56), p.

Lietuviškame pasakų leidime rasite informacijos, kaip atsirado kiekviena Potter knyga. Pasinaudokite ja. Verta pakalbėti ir apie Ežerų kraštą, parodyti jį žemėlapyje, papasakoti, kad šiuo metu autorės sodyba Hil Topas gausiai lankoma turistų, yra ir kitų su rašytoja susijusių vietų.

2. Apie laikmetį

Potter pasakos sukurtos daugiau kaip prieš šimtą metų. Pasikalbėkite su mokiniais apie tai, kaip smarkiai tada gyvenimas turėjo skirtis nuo dabartinio: nebuvo kompiuterių, ipodų, Xbox, Playstations… Ir buvo daug mažiau nei dabar vaikiškų knygų.

3. Autorės pomėgiai

Potter labai mėgo piešti (iliustruoti), ypač aplinkinį gamtos pasaulį - gyvūnus, augalus.

4. Įkvėpimo šaltiniai

Potter turėjo mylimą triušelį Benjaminą, kurį piešdama ji pradėjo savo karjerą - sukūrė kalėdinių atvirukų. Kitas jos mylimas triušelis buvo vardu Petriukas (angl. Peter). Vienam sergančiam berniukui ji parašė laišką, kuriame žodžiais ir piešinėliais papasakojo Petriuko istoriją. Vėliau šis laiškas virto pasaka - tokia, kokią šiandien žinome visi.

5. Moteris rašytoja anais laikais

Anais laikais moteris rašytoja buvo labai neįprastas dalykas. Aptarkite su mokiniais sunkumus, su kuriais susidūrė Potter, ir prieikite prie išvados, jog labai svarbu, kad vienas leidėjas vis dėlto įžvelgė jos talentą.

6. Knygų leidyba

Frederickas Warne’is (Frederikas Vornis) buvo pirmasis Potter knygų leidėjas. Jis paprašė, kad Beatrix savo iliustracijas nuspalvintų, mat norėjo išbandyti įsigytą naują spalvotos leidybos įrangą. Apžiūrėkite keletą Potter knygų, palyginkite nespalvotas ir spalvotas iliustracijas. Aptarkite vienų ir kitų knygų privalumus ir trūkumus.

Apskritai palyginkite keletą spalvotai ir nespalvotai iliustruotų knygų arba aptarkite pačios Potter iliustruotą Pasaką apie ponią Adatiną ir lietuvių dailininkės Laimos Skerstonaitės iliustruotą Puškutę, išleistą 1995 m. Tai pratins vaikus atkreipti dėmesį į iliustravimo meną. Ir dar svarbiau: būtinai susiraskite keturias 1998 m. Papasakokite, kad autorė manė, jog tokio dydžio knygos vaikams pačios tinkamiausios. Pasiteiraukite, ar jiems patinka tokio dydžio knygos. Kodėl?

7. Kalbos ypatumai

Potter pasakų kalba gerokai skiriasi nuo šiuolaikinės. Parinkite tai patvirtinančių pavyzdžių. Pasidomėkite, ar vaikai supranta iš konteksto, kas norėta pasakyti? Pavyzdžiui: „ir ragino nepasiduoti“ (p. 14), „ketindamas juo apvožti Petriuką“ (p. 14), „ateisiu tiksliai nurodytu laiku, brangioji“ (p. 103), „tokia poniška ir tokia elegantiška kalė“ (p. 106), „jausdamasi it paskutinė kvailė“ (p. 117) „Janinai tas ponas pasirodė gana mandagus ir patrauklus“ (p. 164).

Kai kurie autorės pavyzdžiai lietuviškai atrodo gana įprasti - juk vertimas naujas, šiuolaikiškas, jame nesistengta atkurti archajiškų konstrukcijų, vartoti archaizmų ar tarmybių. Todėl šią užduotį vertėtų papildyti kitais pavyzdžiais, kurie parodo lietuvių kalbos vaizdingumą, turtingumą arba tiesiog sunkiau suvokiami dėl nepažįstamų realijų: „blaškėsi kaip patrakęs“ (p. 13), „sagos įstrigo tarp tinklo akių“ (p. 13), „niurktelėjo į laistytuvą“ (p. 14), „gaudė kvapą“ (p. 16), „po kurio laiko atsitokėjo“ (p. 16), „kiek kojos neša“ (p. 18), „buvo nė motais“ (p. 18), „per pastarąsias dvi savaites“ (p. 19), „labai varganai atrodė“ (p. 56), „lysvę išpėdavo“ (p. 60), „klausėsi ausis ištempęs“ (p. 61), „cemento atskila“ (p. 65), „dėjo šuolį“ (p. 65), „išpėrė kailį“ (p. 65), „laukujų durų“ (p. 106), „knebinėjo po dubenį“ (p. 114), „užšaldyti kiaušinius“ (p. 161), „išsiristų ančiukai“ (p. 161), „plūsdama ašaromis“ (p. 171).

8. Laiškai

Pasakoje apie paštetą ir alavinį kaušelį dvi draugės rašo viena kitai laiškus. Kunigonė parašiusi „atidavė laišką laiškanešiui“ (p. 103). Aptarkite su mokiniais ar auklėtiniais, kaip mūsų laikais siunčiami ir pristatomi laiškai.

9. Panašumai su kitomis knygomis

Pasakoje apie triušelį Petriuką, vaizduojančioje veikėjo nuotykius pono Makgregoro darže, skaitome: „Pirmiausia jis paragavo salotų, paskui užkrimto pupelių ir galiausiai sugraužė keletą ridikėlių“ (p. 11). „Tada jam pasidarė bloga, todėl patraukė ieškoti petražolių“ (p. 12). Ši situacija labai primena Erico Carle’o knygą Labai alkanas vikšrelis [lietuvių kalba išleido „Alma littera“ 2011 m.].

10. Iliustracijos

Kartais knygos iliustracijos padeda suvokti kokio nors žodžio reikšmę. Sudarykite sunkiau suprantamų žodžių sąrašą (pavyzdžiui, „rėtis“, „kaliausė“, „škotiška beretė“, „šãlis“, „po kaklu surišama kepuraitė“). Parodykite šiuos daiktus nupieštus (žiūrėkite atitinkamai p. 14, 19, 60 ir 162).

Taip pat „pašiūrė“ (p. 14-15, 165), „mova“ (p. 56), „šerpė“ (p. 110), „kėdė su ranktūriais“ (p. 115, tokių kėdžių galima pamatyti ir p. 42, 112, 233), „suręsta iš žabų ir velėnų“ (p. 165), „perekšlė“ (p. 172).

11. Žodyno turtinimas

Turtinkite žodyną aptardami, aiškindamiesi įvairius žodžius ir posakius. Tai darant gali įsižiebti ir ilgesnis pokalbis. Pirmiausia aptarkite vaizdingus pasakymus, frazeologizmus: „jautėsi kaip namie“ (p. 61; ką reiškia šis pasakymas? kodėl jis atsirado mūsų kalboje?), „akys ant kaktos išvirto“ (p. 63), „įsmeigė žvilgsnius“ (p. 59), „mauti pro duris“ (p. 109), „kioksojo gražiai parudavęs paštetas“ (p. 116).

Pasiūlykite vaikams įsidėmėti žodžius, kurie nusako gyvūnų ir paukščių skleidžiamus garsus: kalė „ėmė vampasyti“ (p. 114); šunys „lojo, skalijo, urzgė ir staugė, cypė ir inkštė“ (p. 170), šarka sukregždavo, kreknojo (p. 115), iškriokštė (p. 116). Vengdami mokslinio termino „sinonimai“, pasiaiškinkite, kurie žodžiai reiškia iš esmės tą patį.

Šį pokalbį galima pratęsti mokinių paklausiant, kokius garsus skleidžia kiti gyvūnai: arkliai, karvės, gaidžiai, vištos, vilkai, liūtai… Pasakykite, kad kartais garsus perteikia ir garsažodžiai: „čikšt čekšt, čekšt čikšt“ (p. 18)‚ „klip klap, klip klap“ (p. 55), „tapu tapu, šlepu šlepu“ (p. 65). Tegul vaikai pasako daugiau garsažodžių pavyzdžių. Palyginkite garsus nusakančius žodžius „šlamštė“ ir „triauškė“ (p. 61 ir 62) ir aptarkite, kada jie vartojami.

Jei dirbate su mokiniais, pasiūlykite jiems įsidėmėti vieno kito žodžio rašybą: „pusseserė“ (p. 106), „kaipmat“ (p. 60) ir kt. Atkreipkite dėmesį į jaustuką „o jergau jergau!“ (p. 118), paprašykite pasakyti daugiau jausmus išreiškiančių žodžių (ak, oi…). Pasiaiškinkite, kuris iš žodžių „buveinė“, „ola“ ir „būstas“ (p. 14.

12. Judesiai

Paprašykite mokinių parodyti (suvaidinti) judesius, vaizdžiai išreikštus tekste: „iš lėto straksėdamas“ (p. 16), „šmurkštelėjo pro vartų apačią!“ (p. 11), „taip pavargęs, kad krito oloje ant puikaus minkšto smėlio“ (p. 19), „klip klap, klip klap“ (p. 55), „strykt pastrykt“ (p. 55), „tyliai sėlino“ (p. 170), „sunkiai tempė krepšį“ (p. 169), „[tūpdama Janina] dunkstelėjo į žemę“ (p. 163).

Pratęskite užduotį kitais lietuviškais pavyzdžiais: „pasimuistė ir išsinėrė iš švarkelio“ (p. 14), „pirmyn atgal šmirinėjo pelė“ (p. 17), „pamuistė galvą“ (p. 17), „uodegos galiukas retkarčiais viksteldavo“ (p. 17), „čiūžtelėjo“ (p. 55), „katė pasiraivė, apuostė pintinę“ (p. 64), „traukdamasi atatupsta“ (p. 116), „parbidzeno namo“ (p. 117), „kapnojo pašteto plutą“ (p. 117), „plaikstydama skarą“ (p. 163), „pasileido risčia“ (p.

13. Aliteracijos

Paieškokite aliteracijų pavyzdžių. Straipsnio autorė pateikia tokių pavyzdžių kaip „brass buttons, brown bread, best bonnet“, tačiau verčiant į lietuvių kalbą jie išnykę. Galbūt galima atkreipti dėmesį į garsažodžius „čikšt čekšt, čekšt čikšt“ (p. 18), o ypač - į katės Pranciškos Purkšės vardą. Paaiškinkite vaikams, kad smarkiai supykusi, įsižeidusi katė leidžia tokį savotišką garsą, kurį lietuviai nusako žodžiu „purškia“. Ar vaikai yra girdėję tokį garsą? Pasinaudodami Didžiuoju lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), parodykite kitas, įprastesnes šio žodžio reikšmes. Galima priminti, kad originalo kalba ši veikėja vadinosi Tabitha Twitchit, ir pasvarstyti, kodėl lietuviškame tekste tas vardas visai kitoks (angl.

14. Daržas

Pasakoje apie triušelį Petriuką ir Pasakoje apie triušiuką Benjaminą labai vaizdingai aprašytas daržas.

• Atsineškite į klasę įvairių knygose minimų daržovių (pavyzdžiui, agurką, salotų, vijoklinių pupelių, ridikėlių, petražolių, kopūstą, bulvių, žirnių, pupų, svogūną). Paragaukite jų.
• Visi kartu pasimokykite, kaip paruošti daržoves valgyti.
• Atsineškite uogų (juodųjų serbentų, agrastų), vaisių. Jeigu nėra galimybės parodyti tikrų daržovių ar vaisių, apžiūrėkite jų piešinius. Pakalbėkite, kaip jie auga. Kaip veda vaisius?
• Įsigykite keletą knygose minimų sodo įrankių (grėblį, kauptuką, rėtį, laistytuvą), vienratį vežimėlį, gėlių vazoną ir įsirenkite klasės daržą.
• Pasakose minimi ir įvairiausių žolių pavadinimai. Aptarkite, kurios žolės vartojamos kaip maistas, o kurios - kaip vaistas (šalavijai, čiobreliai, mėtos, petražolės, ramunėlės). Taip pat rozmarinai (p. 56), levandos (p.
• Kaip atsirado kaliausės?
• Padarykite klasės kaliausę - aptaisykite ją nebedėvimais drabužiais.

15. Apranga

Visose pasakose rasime minint kokią nors įdomią aprangą ar apavą. Raskite keletą pavyzdžių (škotiška beretė [p. 53, 60], šilkinė alyvų spalvos suknelė, siuvinėta muslino prijuostė [p. 110], skara ir surišama po kaklu kepuraitė [p. 162], puošniai apsirengęs ponas [p. 164], klumpės [p.

16. Paštetas

Pasakoje apie paštetą ir alavinį kaušelį ir Kunigonė, ir Rainuolė kepa paštetą. Kunigonė naudoja alavinį kaušelį, „kad pluta neįdubtų“ (p. 105). Iškepkite visi kartu paštetą ar pyragą. Arba atsineškite naminį pyragą, kuriam kepti naudojote alavinį kaušelį.

17. Nesusipratimai

Pasakoje apie paštetą ir alavinį kaušelį daug painiavos kelia Rainuolė ir Kunigonė. Paprašykite vaikų savais žodžiais paaiškinti, iš kur kyla šie nesusipratimai.

Pasakoje apie antį Janiną taip pat yra nesusipratimų: antis Janina per daug pasitiki klastinguoju džentelmenu. Lapės dažnai apibūdinamos kaip suktos, klastingos. Paskatinkite mokinius papasakoti apie pono Lapino suktybes, gudravimus.

18. Jausmai

Šiose pasakose minima nemažai įvairių jausmų. Petriukas drąsus ir nepaklusnus, jis nepaiso mamos įspėjimo ir lekia į daržą, o ten išsigąsta. Kitą dieną išsigąsta triušiukas Benjaminas. O Kunigonė labai nerimauja, kad galbūt suvalgė pelienos paštetą. Janina išgyvena ištisą emocijų gamą: ji parkeliavo namo „plūsdama ašaromis“, „labai išsigando“, „ir nustebo, ir susierzino“.

Taip pat „Petriukas kažko nerimastavo“ (p. 61).] Pasikalbėkite apie veikėjus ir jų jausmus, išgyvenimus. Paprašykite vaikų prisiminti, kada jie patys panašiai jautėsi. Pasidalykite prisiminimais.

19. Filmai

Pasižiūrėkite DVD Triušelio Petriuko ir jo draugų pasaulis, animacinių filmukų seriją. Kai ką galima rasti internete.] Taip pat yra filmas apie pačią rašytoją, kuris vadinasi Mis Poter. Jeigu turite galimybę, išsinuomokite tuos filmus, mokiniams jie turėtų patikti.

20. Spektaklis

Prieš eidami į spektaklį, pamėginkite įsivaizduoti, kaip Potter pasakos bus vaidinamos, pavyzdžiui, kaip bus apsirengęs vienas ar kitas veikėjas. Ar bus scenoje kaliausė? O daržas? Lapinas?

1. Ką reiškia pasakymas, kad „pasakas inscenizavo Timas Bray’us“?
2. Aptarkite visus pastebėtus spektaklio ir pasakų skirtumus. Palyginkite kitus filmus ar pjeses, pastatytas literatūros kūrinių pagrindu. Ar visada jie skiriasi? Kodėl?
3. Kunigonė ir Rainuolė viena kitai rašė laiškus (paprastus, o ne elektroninius).
4. Spektaklio pabaigoje aktoriai ateina nusilenkti.
5. Nusilenkę aktoriai rodo į kažką, sėdintį žiūrovams už nugarų. Kas tai galėtų būti? Turimas galvoje režisierius.
6. Pasinaudokite galimybe po spektaklio pabendrauti su aktoriais.
7. Elektroniniame laiške režisieriui papasakokite, kas jums patiko spektaklyje ir ką jame pastebėjote.

žymės: #Darzeli

Panašus:

• Knygos apie ryšį su vaiku: kaip stiprinti ir puoselėti santykius
• Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
• Toskanos Vaikas Knyga: Istorija, Įkvėpta Italijos Saulės
• BARTEK batai vaikams – tikri atsiliepimai ir išsamiausia apžvalga
• Atskleiskite, kaip vaikai gyvena ir mokosi Vilniaus lopšelyje-darželyje „Rūta“ – neįtikėtinos dienos akimirkos!