Kūdikio gimimas - didžiulis džiaugsmas jo laukiantiems tėvams ir artimiesiems. Visgi vos grįžus iš ligoninės prasideda naujas ir dažnai daugiau klausimų nei pats nėštumas keliantis gyvenimo etapas. Jis kupinas naujų potyrių ir nors džiaugsmų būna daugiau nei vargų, visgi ir jų pasitaiko, ypač tada, kai mažyliui tenka susidurti su pirmaisiais gydytojais.
Klubo sąnario displazija - tai įgimtas klubo sąnario vystymosi sutrikimas, kai sąnarys (šlaunikaulio galvutė ir/arba gūžduobė) yra nepakankamai išsivystęs, nestabilus ar net išniręs. Tai reiškia, kad šlaunikaulio galvutė nėra tinkamai centruota dubenkaulio gūžduobėje, o tai gali trukdyti normaliam sąnario vystymuisi ir funkcijai ateityje. Tai vienas dažniausių naujagimių ortopedinių sutrikimų (Willams et al., 2016). Dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių, yra klubų displazija, o vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais.
Nors tokios diagnozės nenorėtų išgirsti nė vienas tėvas, visgi svarbu žinoti, kas yra klubų displazija, kokie mitai su ja susiję ir kuo apskritai svarbi pirmoji kūdikio apžiūra gydytojos ortopedo-traumatologo kabinete?
Pirmojo gydytojo rekomendacijos svarba
Vos tik gimus kūdikiui ir atslūgus pirmosioms emocijoms, jį apžiūri gydytojas neonatologas. Ši apžiūra be galo svarbi, nes gydytojas gali pastebėti itin reikšmingus ir svarbius dalykus, tokius kaip pėdų ar kitos įgimtos deformacijos, klubų nestabilumas. Tad jei išrašant iš gimdymo namų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą, delsti nereikėtų.
„Pastebėjus tokius ar panašius pakitimus, naujagimio gydymą reikia pradėti kaip galima anksčiau. Būna ir taip, kad pėdų deformacijas pastebima dar prieš gimstant vaikeliui, echoskopijos metu. Tokiu atveju galima iš anksto registruotis į gydytojo ortopedo-traumatologo konsultaciją. Jeigu vaikutis gimė su pėdų deformacijomis, gydytojui pasirodyti reikia per pirmąsias dvi savaites, jeigu įtariamas klubų nestabilumas - per pirmąjį mėnesį po gimimo. Apsilankius pas gydytoją ortopedą-traumatologą, vertinamas kūdikio raumenų ir skeleto sistemos susiformavimas. Paprasčiau kalbant, apžiūrimos pėdutės, kojos, rankos, krūtinė, nugara, kaklas, galvytė. Įvertinama jų forma, proporcijos, sąnarių judesiai“, - teigia gydytoja ortopedė-traumatologė J. Ravinskienė.
Visgi gydytoja linkusi pradėti nuo klausimo, ar tikrai visus kūdikius turi konsultuoti ortopedas-traumatologas. Pasak jos, visų mažylių konsultuoti nereikia, bet pasitaiko situacijų, kai ortopedo-traumatologo apžiūra būtina. Vienas tokių atvejų - klubų displazija.
Kas yra klubų displazija?
Gydytoja J. Ravinskienė teigia: „Klubų displazija - tai įvairaus laipsnio klubo sąnario nestabilumas dėl nepakankamo ar sutrikusio sąnario vystymosi. Šiuo terminu apibrėžiamas labai platus patologijos spektras - nuo nedidelio laipsnio anatominio nepakankamumo iki visiško klubo sąnario išnirimo. Tai dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių. Vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais.“
Klubų displaziją diagnozuoja gydytojas ortopedas-traumatologas ir iškart rekomenduoja optimalų gydymo būdą, kuris priklauso nuo displazijos laipsnio ir kūdikio amžiaus. Pasak gydytojos J. Ravinskienės, laiku pradėjus gydymą ir griežtai laikantis visų rekomendacijų, klubų displazija beveik visada visiškai pagydoma.
Lietuvoje visi naujagimiai yra tikrinami dėl galimos klubo sąnario patologijos dar gimdymo namuose. Lietuvoje nėra privalomo visuotinio kūdikių tikrinimo dėl klubų displazijos. Visgi šeimos gydytojai, žinodami problemos aktualumą ir įtardami klubų displaziją, daug kūdikių atsiunčia į ortopedo-traumatologo apžiūrą. „Dėl šios priežasties anksti aptinkama ir išgydoma dauguma įgimtos klubų displazijos atvejų. Galime pasidžiaugti, kad kasmet matome vis mažiau užleistų, negydytų atvejų“, - džiaugiasi gydytoja J. Ravinskienė.
Kodėl atsiranda klubų displazija?
Visgi kaip ir kodėl atsiranda klubų displazija, iki galo nėra aišku, bet svarbu atkreipti dėmesį į kelis rizikos veiksnius, kai ši patologija pasireiškia dažniau. Pasak gydytojos, pagrindinis rizikos veiksnys yra sėdmeninė naujagimio pirmeiga. Jeigu vaikelis gimė sėdmenine pirmeiga, būtina pasirodyti gydytojui ortopedui per pirmąsias porą savaičių po gimimo. Kitas rizikos veiksnys - jei mama arba močiutė buvo gydyta dėl įgimto klubo sąnario išnirimo.
Taip pat įtakos turi ir vaisiaus padėtis gimdoje. Šiuo atveju vaisiaus dubuo remiasi į moters dubenį, dėl ko vaisiaus šlaunys būna ženkliai sulenktos, o tai riboja kojų judesius. 20 proc. naujagimių klubo sąnario displazija būna paveldima. Paprastai būdingas bendras raiščių laisvumas dėl padidėjusio estrogeno kiekio moters organizme nėštumo metu. Mergaitėms pasitaiko du kartus dažniau, nei berniukams.
„Sudarius nepalankias sąlygas, net ir sveiki klubai gali vystytis netaisyklingai. Dėl to labai svarbu vaikelį vystyti laisvai, negalima vystyti suglaustomis kojomis, kaip būdavo įprasta anksčiau“, - atkreipia dėmesį gydytoja J. Ravinskienė.
Moksliškai įrodyti klubų displazijos rizikos faktoriai:
- Kūdikis gimsta sėdmenine pirmeiga.
- Šeiminė anamnezė. Tai gali būti ir paveldima, 36 proc. tikimybė, jei mama ir ankstesnis vaikas turėjo klubų displaziją.
- Klubų displazija dažniau pasireiškia pirmagymiams.
- Dažniau su klubų displazija susiduria mergaitės.
- Per mažas vandenų kiekis nėštumo metu (oligohidramnionas).
- Klinikiniai klubo sąnario displazijos požymiai (ribotas klubų sąnarių atvedimas, traškesys, nevienodas kojų ilgis).
Klubų displazijos diagnostika
Klinikinė apžiūra:
- Gydytojas atlieka specialius testus (pvz., Ortolani, Barlow), kuriais tikrina sąnario stabilumą (galimą spragsėjimą ar „klikėjimą“ judesio metu). Atliekant klubo sąnario ištyrimą, dažnai būna teigiami Barlow ir Ortolani testai, kurie parodo klubo sąnario nestabilumą ar dislokaciją.
- Kojų atvedimo (abdukcijos) ribotumas: Sveiko kūdikio kojytes, sulenktas per klubus ir kelius, galima plačiai išskėsti į šonus (maždaug iki 65-90 laipsnių kampu, priklausomai nuo amžiaus).
- Raukšlių asimetrija: Šlaunų ar sėdmenų raukšlės gali būti nesimetriškos (vienoje pusėje jų daugiau, jos gilesnės ar kitoje vietoje). Sėdmenų, šlaunų raukšlių asimetrija.
Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Tai pagrindinis ir labai informatyvus tyrimo metodas kūdikiams iki 4-6 mėnesių amžiaus. Jo metu gerai matomos kremzlinės sąnario struktūros, galima tiksliai įvertinti gūžduobės išsivystymą ir šlaunikaulio galvutės padėtį. Šis tyrimas yra nekenksmingas ir neskausmingas.
Rentgenologinis tyrimas: Atliekamas vyresniems nei 4-6 mėnesių kūdikiams, kai šlaunikaulio galvutė pradeda kaulėti ir tampa geriau matoma rentgeno nuotraukose.
Įtarus displaziją, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją vaikų ortopedą-traumatologą, kuris atlieka išsamią apžiūrą, reikiamus tyrimus ir paskiria gydymą. Anksti diagnozavus displaziją, gydymas dažniausiai būna sėkmingas ir neinvazinis.
Moksliškai nustatyta, kad skenuojant visus gimusius kūdikius pasiekiama geriausių rezultatų. Pavyzdžiui, Austrijoje gimę kūdikiai echoskopuojami dėl klubų displazijos. Lietuvoje tokia praktika netaikoma, dažniausiai sprendžiama iš klinikinių požymių ir tik tada kūdikiai nukreipiami ortopedo-traumatologo konsultacijai. Įrodyta, kad taip įvertinama tik 18 procentų populiacijos.
Kada reikėtų patikrinti klubų sąnarius echoskopu?
Geriausiai klubų sąnarius echoskopu tikrinti kūdikiams 4-6 savaičių amžiuje. Jeigu po gimdymo pastebėti klinikiniai displazijos simptomai - pasitikrinti reikėtų nedelsiant.
Klubų displazijos gydymas
Gydytoja J. Ravinskienė atkreipia dėmesį, kad klubų displazija - išgydoma patologija, visgi tam reikia ir tėvų, ir gydytojų dėmesio. Sunkesnės klubų displazijos gydymas gali trukti vidutiniškai tris mėnesius ir ilgiau, kol pasiekiama normali anatomija. Išimtiniais atvejais kūdikius reikia operuoti.
„Gydymo tikslas - gera šlaunikaulio galvos centracija-repozicija į gūžduobę. Tai stimuliuoja taisyklingą tolesnį klubo sąnario vystymąsi. To pasiekti galime sulenkus ir išskėtus klubus. Tokiai padėčiai palaikyti naudojami specialūs įtvarai (Pavliko dirželiai, Freiko pagalvėlė), esant sunkesniems atvejams - gipso įtvarai“, - pastebi gydytoja J. Ravinskienė.
Gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, kada nustatoma diagnozė. Naujagimiams rekomenduojamas platus vystymas, taip pat Freiko pagalvėlė, Pavliko dirželiai, arba chirurginis gydymas. Diagnozavus displaziją, kūdikiui dedama ortopedinė Freiko pagalvėlė (liaudyje vadinama „balneliu“).
Anksti diagnozavus displaziją, gydymas dažniausiai būna sėkmingas ir neinvazinis.
- Freiko pagalvėlė: Tai speciali pagalvėlė, dedama tarp kūdikio kojų ir fiksuojanti jas reikiamoje padėtyje.
- Pavliko dirželiai (Pavlik harness): Tai petnešų sistema, kuri taip pat laiko kojytes sulenktas ir praskėstas, tačiau leidžia šiek tiek daugiau judėjimo laisvės kelių ir pėdų srityje. Tinka kūdikiams maždaug iki 6 mėnesių amžiaus.
Gydymo įtvarais trukmė priklauso nuo displazijos sunkumo ir paprastai trunka kelis mėnesius.
Pagrindinis kineziterapijos tikslas pagerinti klubo sąnario stabilumą, šlaunies judesių amplitudę, sustiprinti klubo sąnarį stabilizuojančius raumenis, lavinti motorinę raidą.
Vaikas, kuriam buvo nustatyta klubų displazija ir pradėtas gydymas, stebimas iki brendimo, daromos rentgenogramos, vertinama, kaip vystosi klubo sąnarys augant. Jeigu klubo sąnarys toliau gerai nesivysto iki 3-iojo gimtadienio, prireikia operacijos, vėliau dažniausiai skiriama ir reabilitacija po klubo sąnario operacijos.
Visgi labai svarbu nepamiršti, kad gydymo rezultatas priklauso nuo klubų displazijos laipsnio, amžiaus, kada pradedamas gydymas, ir ypač nuo tėvų bendradarbiavimo su gydytojais bei rekomendacijų laikymosi.
Ką dar svarbu žinoti?
- Venkite tiesinimo ir standaus vystymo: Negalima standžiai vystyti kūdikio ištiesus kojas ir suglaudus jas kartu.
- Taisyklingas nešiojimas: Nešiodami kūdikį (ypač nešioklėje ar vaikjuostėje), stenkitės, kad jo kojytės būtų plačiai išskėstos aplink jūsų liemenį, o keliai būtų aukščiau už klubus („M“ raidės forma).
- Neskubinkite raidos: Neverskite kūdikio per anksti sėdėti ar stovėti, jei jis tam dar nėra fiziškai pasirengęs.
- Mankšta: Švelnūs pratimai gali būti naudingi. Pavyzdžiui, paguldžius kūdikį ant nugaros, galima švelniai sulenkti kojytes per kelius ir klubus, tada lengvai praskėsti jas į šonus („varliuko“ poza) ir vėl suglausti.
Mitai ir tiesa apie klubų displaziją
Visuomenėje dažnai girdima, kad klubų displazija dažniau pasitaiko mergaitėms, o ne berniukams. Kaip pastebi gydytoja J. Ravinskienė, tai tiesa, nes dažniau nustatoma kairiojo klubo displazija pirmagimei mergaitei: „Net 6 iš 10 kūdikių, kuriems randama klubų displazija, yra pirmagimiai, ir 8 iš 10 yra mergaitės“, - dalinasi patirtimi gydytoja J. Ravinskienė.
Dar vienas dažnas teiginys apie klubų displaziją - jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, yra didelė tikimybė, kad tai nutiks ir antrajam. Kaip pastebi gydytoja J. Ravinskienė: „Jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, tikimybė, kad antras vaikas ją irgi turės, yra apie 6 proc. Jeigu klubų displazija buvo vienam iš tėvų, tikimybė padidėja iki 12 proc.
Ką reikėtų žinoti prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją ortopedą-traumatologą?
Mažyliai labai jautrūs tėvų emocijoms, jie puikiai jas jaučia ir perima. Tad, pasak gydytojos J. Ravinskienės, prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją gydytoją-traumatologą visų pirma reikėtų kuo mažiau jaudintis, nes tai mažyliui taip pat sukels papildomo nerimo.
„Taip pat būtų gerai, kad vaikelis nebūtų alkanas, pavargęs, verta pagalvoti ir apie aprangą, nes vaikutį reikės nurengti beveik nuogai. Įvairūs raišteliai, sagutės kaip tyčia pinasi susijaudinusių tėvų rankose, tada sunku susikoncentruoti ir girdėti, ką sako gydytojas“, - pataria J. Ravinskienė.
Dar vienas svarbus dalykas - prieš pirmąjį apsilankymą tėvai reikėtų atlikti namų darbus ir prisiminti savo bei savo šeimos istoriją. Jei tėvai, broliai, seserys ar seneliai vaikystėje sirgo ortopedinėmis ligomis, buvo gydyti arba operuoti, tai gali būti svarbus veiksnys, vertinant kūdikio ortopedinę būklę.
Atminkite, kad svarbiausia yra reguliarios gydytojo apžiūros ir ankstyva diagnostika. Jei turite kokių nors abejonių dėl kūdikio klubų sąnarių būklės, nedvejodami kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar vaikų ortopedą-traumatologą.
Klubo sąnario displazija yra viena dažniausių įgimtų kūdikių raumenų ir skeleto sistemos patologijų. Laiku ją diagnozavus ir pradėjus gydymą, daugeliu atvejų galima pasiekti puikių rezultatų ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Ortopedai-traumatologai teigia, kad jei liga bus nepastebėta ir negydoma, yra rizika, kad užaugęs vaikas kęs skausmą visą gyvenimą.
Panašus:
- Klubo Sąnario Uždegimas Vaikui: Simptomai, Priežastys Ir Gydymas
- Klubo sąnario displazija kūdikiams: priežastys, simptomai ir gydymas
- Klubo sąnarių skausmas nėštumo metu: sužinokite priežastis ir efektyviausius palengvinimo būdus
- Neįtikėtinos Kūdikio Gimimo Metrikos ir Kalendoriai – Tobulos Dovanos Naujagimiams ir Tėvams!
- Neįtikėtini desertai su pienu ir kiaušiniais – nustebink svečius gardžiausiais receptais!