Kaip elgtis, jei vaikas darželyje "kitoks": patarimai tėvams

Situacija, kai vaikas darželyje išsiskiria iš kitų, gali sukelti daug streso tiek jam pačiam, tiek tėvams. Jei susidūrėte su sunkumais dėl vaiko elgesio darželyje, svarbu žinoti, kaip elgtis toliau ir kaip padėti savo vaikui bei sau.

Kaip reaguoti į neigiamą aplinkinių požiūrį

Visų pirma, priminkite darželio direktorei, kad visi darželiai yra pritaikyti taip, kad juos galėtų lankyti visi vaikai, tame tarpe ir tie, kurių raida yra sutrikus. Direktorė yra "kiemo šeimininkė" ir turi žinoti, kas vyksta "jos kieme". Pasakykite, kad jūs darželio nepaliksite ir viešinsite šitą reikalą.

Vaiko raidos įvertinimas

Įklausykite į kitą nuomonę ir paprašykite daktarės siuntimo į Pedagoginę Psichologinę Tarnybą (PPT). Ten nustatys, ar vaikas turi raidos ar psichinių sutrikimų. Taip, vaikas gali turėti sutrikimų, bet jei jų yra, tai geriau apie juos sužinoti anksčiau ir kaip galima padėti jam. O galbūt Jūsų vaikas tiesiog yra aktyvus ir judrus. Leiskite šitą nustatyti specialistams, savo darbo žinovams.

Labai gaila, kad neparašėte vaiko amžiaus, bet stenkitės keisti pati vaiko elgesį, kokiais būdais tai padaryti, geriausiai Jums ir patars PPT arba darželio psichologė.

Surinkite visą teisinę informaciją, bet ne iš kaimynų, o iš savo darbą dirbančių ir išmanančių žmonių teisininkų (dalis jų tikrai tokiu klausimu prakonsultuos nemokamai), pasiskambinkit tiesiai į Švietimo ministeriją, taip pat galite kreiptis į žmogaus teisių gynėjų asociaciją.

Emocinis pasiruošimas darželiui

Dažnai ruošdamiesi tėvai darželiui galvoja apie tai, kaip paruošti vaikutį, kokius daiktus nupirkti ir sudėti, vis rečiau - kokius atsisveikinimo ritualus suformuoti ir kaip dar būnant namuose pasiruošti jam, kad pradžia būtų kuo sklandesnė. Rečiau mamos ar tėčiai ruošiasi galvoja ir domisi apie tai, kas vyks šiame etape su jais, kai įžengs į darželį, kokie jų jausmai pastiprins vaiko poziciją, kuri suteiks pasitikėjimo ir drąsos vaikučiui ir kokios emocijos užplūs, kokie jausmai kils išsiskyrus.

Dažnai ši situacija būna jautri mamoms. Visais atvejais emocijos būna. Jei vaikučiai lengvai atsiskiria, mamos galvoja, kad kažkas ne taip ir galbūt manęs nereikia, aš jau nereikalinga ir pan. Kitu atveju, kai atsiskyrimas sunkus - galvoja, kad irgi kažkas ne taip, ne visą padariau ir pan. Pirmaisiais kartais užplūsta jausmų ir emocijų mišiniai, kurias atnarplioti be žinių ir sąmoningumo, darželio komandos - būna sudėtinga ir ilgiau trunkantis procesas.

Vaiko pradėjimas lankyti darželį yra didelis pokytis visai šeimai. Psichologine prasme - tai didelis virsmas šeimoje, tai atsiskyrimo procesas, kuris tėvams kelia stiprias emocijas. Kyla nerimas, liūdesys, baimė. Tėvai dažniausiai nerimauja, kad vaikui nutiks kas nors tokio, ko nenutiktų būnant su jais. Iš esmės tėvai nebegali vaiko apsaugoti nuo išorinio pasaulio ir tai sukelia nemažai išgyvenimų.

Nerimas dėl naujos patirties darželyje yra visiškai natūralus dalykas, svarbiausia iš anksto ruoštis šiam įvykiui, atkreipti dėmesį ir savo, kaip tėvų, emocinę būseną. Kartais tėvai turi užsilikusių asmeninių skaudžių patirčių, susijusių su darželio lankymu, tuomet kylantys jausmai yra ne tik apie dabartinę situaciją, bet ir apie neišspręstus vidinius skaudulius.

Taip jau nutinka, kad dažnai tėvai ima bandyti apsaugoti vaiką nuo savo išgyventų patirčių ir tarsi praranda realybės matymą, kad vaiko patirtis gali būti visai kitokia. Taigi ypač svarbu atskirti savo patirtis nuo vaiko, pasirūpinti savo psichologine būsena, pasidalinti ja vienas su kitu šeimoje, išsakyti garsiai, kas labiausiai kelia nerimą ar baimę ir pagalvoti, su kuo tai susiję, kiek tai atitinka dabartinę realybę.

Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje:

Tėvai turi ruoštis darželiui kaip ir bet kokiam didesniam gyvenimo įvykiui. Todėl svarbu tėvams apgalvoti ruošiantis darželiui ir tam daugiau skirti laiko:

• Vienas svarbiausių dalykų - domėtis vaiko raidos etapais, neskubinti savęs ir vaiko eiti į darželį, jeigu nei jūs, nei vaikas tam nesate pasiruošę.
• Svarbu žinoti ir vaiko psichologinės raidos etapus ir neskubinti darželio lankymo, jei vaikas išgyvena stiprų atsiskyrimo nerimą.
• Adaptaciją bendrai palengvina ir pasitikėjimas savo vaiku, jo adaptaciniais gebėjimais, tikėjimas galimybe mokytis ir išmokti, kaip komunikuoti apie savo poreikius kitiems, kaip prisitaikyti, kaip megzti santykius su kitais vaikais ir suaugusiais.
• Palengvinti atsiskyrimo sukeltą nerimą gali tinkamas susipažinimas su darželiu, auklėtojomis, vidinėmis taisyklėmis, kad atsirastų pasitikėjimo jausmas.
• Vaiką palikti darželyje lengviau, kai darželis matoma kaip saugi ir patikima vaikui vieta, o šie jausmai dažniausiai atsiranda su laiku.
• Dalijimasis informacija, kalbėjimasis, žinių suteikimas sukuria pasitikėjimu grįstus santykius su auklėtojomis, kurie palengvins tėvų ir vaiko savijautą adaptacijos laikotarpiu.
• Svarbiausia neignoruoti savo kaip tėvų jausmų, nebijoti pasidalinti savo patirtimis su pedagogais, klausti ir domėtis.
• Atsakymai į rūpimus klausimai padės išsklaidyti baimes ir nerimą. Net ir paprasčiausi atsakymai į rūpimus klausimai gali padėti palengvinti tėvų adaptacijos procesą.
• Svarbu reflektuoti savo atsiskyrimo patirtis. Prisiminę savo darželio ar mokyklos pradžios patirtis galite atrasti nemažai užsilikusių neišspręstų skaudulių, nuo kurių dabar bandote apsaugoti savo vaikus.
• Todėl atsiverdami ir pripažindami sau skaudžius dalykus galite iš jų išsilaisvinti ir lengviau priimti naujas patirtis.
• Ašaros atsisveikinant yra visiškai normalu ir „legalu“. Kaip ir faktas, kad adaptacija - tiek rutinos kaitos prasme, tiek ir emociniu lygmeniu - vyksta tiek vaikams, tiek ir jų tėvams.

Kiekvienas vaikas, tėvai, situacija yra be galo skirtinga, tad nei universalių laiko rėmų, nei taisyklių, deja, nėra. Suprantama, kad labai sunku ir skaudu matyti verkiantį vaiką, tačiau labai natūralu, kad vaikas verkia, nenori eiti ar likti. Praktikoje dažnai pastebiu tokius du adaptacijos variantus. Pirmu atveju, vaikui nuo pat pradžių sunku atsiskirti, vaikas liūdi, verkia, nenori. Nuosekliai pratinant, ilginant laiką darželyje, vaikas palaipsniui adaptuojasi.

Antru atveju vaikas pirmosiomis dienomis noriai ir be jokių sunkumų pasilieka darželyje, tyrinėja žaislus, atrodo, kad jam labai smagu, tačiau po kelių tokių „lengvų“ dienų ar savaitės staiga ima verkti, nebenorėti eiti, atsiskirti ar pan. Tuomet nuosekliai laikomės namų ir darželio rutinos ir, kaip ir pirmuoju atveju, adaptacija vyksta.

Žinoma, gali būti ir dar daug kitokių adaptacijos kelių, juos ypač pakoreguoja netikėtos ligos, atostogos ar kiti įvykiai. Visi variantai yra labai natūralūs, vaiko ir jo tėvų jausmai adaptacijos metu - taip pat.

Kitas svarbus momentas yra tai, kad mes klaidingai manome, jog adaptacija skirta tik vaikui. Deja, adaptacija vyksta visai šeimai. Tėvams taip pat iškyla įvairių jausmų, tarkim, tenka atsiskirti nuo mažylio ilgesniam laikui, pasikeičia rutina, tenka pradėti derinti jau iki tol buvusius aiškius dienos ar savaitės planus su nuvykimai į bei iš darželio, galbūt grįžtama į profesinius darbus. Su pokyčiais gali susidurti ir broliai bei seserys - vyresnieji gali imti jaustis atsakingi už jaunesniuosius toje pačioje mokymosi įstaigoje.

Pasirengimo darželiui planas:

• Suvienodinti namų ir darželio rutiną. Pavyzdžiui, jeigu vaikas vis dar miega dienos miegą du kartus, o darželyje tik vieną - naudinga jau namuose pereiti prie miegojimo vieną kartą per dieną (ir, idealu, panašiu metu, kaip ir darželyje). Taip pat galima pradėti pratintis keltis tuo metu, kai teks keltis į darželį, valgyti panašiu metu, eiti į lauką.
• Apie darželį kalbėtis iš anksto. Su vyresniais vaikais (apie 3 m.) pokalbių apie būsimą ėjimą į darželį gali būti daugiau nei su mažaisiais, nes jiems jau patiems gali kilti įvairių klausimų, baimių ar pan. Labai svarbu į visus tuos klausimus pasistengti atsakyti, jų nenuvertinti. Net jeigu vaikas to paties klausia daugybę kartų, svarbu ramiai atsakyti.
• Susidėlioti adaptacijos planą. Paprastai vaiko adaptacijos planą pateikia pati ugdymo įstaiga ir kiekvienoje įstaigoje šis planas gali būti skirtingas. Svarbu, kad tėvai žinotų, koks tas planas: kiek trunka, ar jie bus įleidžiami į klasę, kaip vis ilginamas vaiko pasilikimo laikas darželyje ir pan. Svarbu, kad tėvams jis tiktų ir jie jaustųsi kiek įmanoma ramesni tuo laikotarpiu.
• Tėvams paruošti save, kad jiems taip pat tai bus adaptacija. Tėvams taip pat reikės adaptuotis prie to, kad jų vaiką visą ar pusę dienos prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad į dabartinę dienotvarkę įsitraukia kelionės į ir iš darželio, galimos vaiko ligos ir kiti niuansai. Neretai nutinka taip, kad vos pradėję lankyti darželį vaikai suserga.

Sėkmingas adaptacijos procesas įmanomas

Chaotiškas šeimos rytas namuose arba ugdymo įstaigos „papeikimas“ vaikui girdint gali suaugusiajam atrodyti kaip nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių vėliau kils nuostaba, kodėl vaikas nenori važiuoti į darželį. Taip apsunkinamas adaptacijos procesas. Ir atvirkščiai - tėvų ramybė ir nuoseklumas, pozityvus nuteikimas ir kai kurios kitos „smulkmenos“ gali iš esmės padėti tiek vaikui, tiek tėvams adaptacijos procese.

Kartais adaptacija darželyje sutampa su kitais svarbiais pokyčiais ar įvykiais vaiko gyvenime, net jeigu ir rekomenduojama jų vengti: persikraustymu, brolio ar sesės gimimu, tėvų skyrybomis ir panašiai. Net tokie pokyčiai kaip atpratinimas nuo sauskelnių ar žinduko, nustojimas vaiką maitinti krūtimi, vaikui taip pat yra svarbūs pokyčiai. Jeigu vienu metu yra pernelyg daug pokyčių, galime susidurti su stipresnėmis vaiko emocijomis, labiau iššūkį keliančiu elgesiu, miego sunkumais ar kt. Per daug pokyčių sukelia nepastovumą, neaiškumą, o tai kelia vaikui nesaugumo jausmą, kas pasireiškia liūdesiu, pykčiu. Visa tai, žinoma, sunkina adaptaciją.

Konstruktyvus atsisveikinimas

Atsisveikinimas - tai viena skaudžiausių ir sunkiausių akimirkų adaptacijos metu. Tiek tėvai, tiek vaikai šiame momente gali išgyventi „puokštę“ įvairiausių emocijų. Pasak tėvus ir vaikus konsultuojančios K. Kančiauskytės-Beigės, konstruktyvus atsisveikinimas - vienas esminių sėkmingos adaptacijos elementų.

Koks turėtų būti atsisveikinimas prie durų?

• Trumpas ir struktūruotas. Pavyzdžiui, mama arba tėtis nupiešia širdutę vaiko delne, spusteli apsikabindamas, palinki geros dienos ir nusišypso atsisveikindamas. Svarbu, kad po šio „ritualo“ vaikas ir vaiką atvedęs suaugęs atsiskiria, išeina, o vaikas lieka su jį pasitikusia auklėtoja. Natūralu ir suprantama, kad be galo skaudu palikti vaiką verkiantį, tačiau struktūra vaikui suteikia saugumo, o saugumas ramina. Tad kelissyk atlaikius liūdesį, kaskart atsisveikinimas tampa emociškai vis ramesnis.
• Atveda tas pats žmogus. Kai atsisveikinimai emocionalūs, rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuriam suaugusiajam pačiam yra kiek ramiau. Kartais girdžiu, kad atsisveikinant ir patys tėvai ašaroja arba vos sulaiko ašaras, tad vaikui lengviau būtų atsiskirti su tuo, kuris rodo, kad darželyje saugu ir viskas yra gerai. Kol įsitvirtina atsisveikinimo procesas, rekomenduojama, kad kaskart ir būtų vis tas pats žmogus.
• Panašiu metu ir ne piko metu. Kartais būna, kad vaiką trikdo kitų atsisveikinimai prie durų, ima graudintis dar prieš atsiskiriant, gali jautriai reaguoti į kitų vaikų verksmą ar bendrą triukšmą ir pan. Rekomenduojama tokiu atveju pasitarti su auklėtoja, kada atvedamų vaikų srautas yra mažesnis, ir tėvai galėtų ramiau atsisveikinti.
• Komunikuoti su auklėtoja. Jeigu neramu, kaip laikosi vaikas darželyje, rekomenduojama apie tai kalbėtis su auklėtoja. Įstaigos turi savų būdų, kaip komunikuoja su tėveliais. Dažnai būna taip, kad vaikas nustoja verkti vos tik tėvai išeina ir jis lieka su auklėtoja bei kitais vaikais, tuomet įsitraukia į žaidimus ir t .t. Nepasiteiravęs tėvas to nežino ir jaudinasi, ar vaikas nustojo verkti.

Pažadų laikymasis

Specialistės teigimu, vaikams gerokai jautresnis nei suaugusiems yra tėvų duotų pažadų laikymasis, ypač tokiu jautriu jiems metu, kai adaptuojamasi darželyje: jog vaikai tikrai bus pasiimami iš darželio ir tuo metu, kai buvo sutarta.

Kaip ir kada pasiimti?

• Rekomenduojama laiką darželyje ilginti palaipsniui. Tarkim, iš pradžių vaikas tik pabūna su vaikais ir mokytoja lauke, vėliau jau eina ir valandėlei į vidų. Dar vėliau buvimo laikas ilginamas iki kelių valandų, tada pridedamas pavalgymas, o tada miegojimas.
• Kaskart vaiką informuoti, kada pasiimsite jį. Darželinukai dar negeba suprasti laiko, tad atvykimo laiką jiems nurodome pagal veiklą, pavyzdžiui, kai visi vaikai eis miegoti, kai pavalgysi vakarienę, po pasakos laiko ir t. t. Galite priminti vaikui ir praėjusią dieną, kad atvykote tuo metu, kaip tarėtės. Taip raminate vaiką ir mokote dienos rutinos.
• Atvykti pasiimti tuo metu, kai planuojate. Jeigu sutarta, kad atvyksite pasiimti, kai vaikai eis iš lauko į klasę - tada ir pasiimkite. Jeigu yra vėluojama pasiimti vaiko, tai kelia vaikui nesaugumą. Kitąkart vaikui pasilikti gali būti sudėtingiau.

Iki galo įvykusi adaptacija laikoma tokia, kai vaikas jau gali ramiai atsiskirti nuo mamos ar tėčio, yra užmezgęs ryšį su bent vienu suaugusiuoju darželio grupėje, gali ramiai dalyvauti veiklose (nebekyla liūdesys, tėvų ilgesys), yra perpratęs ir priėmęs dienos rutiną, žino, kokios taisyklės ir lūkesčiai yra darželyje.

Labai svarbu adaptacijos metu suteikti vaikui daug kokybiško dėmesio, laiko kartu, empatiškai priimti jo išgyvenimus. Labai natūralu, jeigu namuose vaikas adaptacijos metu yra irzlesnis, piktesnis, prasčiau miega. Dažniausiai tai kyla dėl daugybės išgyvenimų darželyje, o emocijas vaikas „išleidžia“ ten, kur jaučiasi saugiausiai - namuose.

Kada kreiptis į specialistus?

Specialistės teigimu, kai kuriais atvejais gali prireikti ir specialisto konsultacijų. Tai labai rekomenduojama, kai vaiko elgesys ir emocijos itin suintensyvėjusios, kai atsirado vaikui visiškai nebūdingas elgesys ar nuotaikos ir tai nesikoreguoja jau keletą savaičių. Kartais rūpestį dėl tam tikrų raidos, elgesio, emocijų ar ugdymo aspektų išreiškia ir auklėtojos. Pasikalbėti su specialistu geriau ir tuomet, kai tėvams neramu, trūksta informacijos.

Svarbiausia adaptacijos laikotarpiui ruoštis iš anksto ir daryti viską, kad naujas gyvenimo etapas vaikui sukeltų kuo mažiau streso, nes tai yra vienas iš pagrindinių ligos sukėlėjų.

Planuojant pradėti lankyti darželį dar vienas svarbus dalykas yra dienotvarkė, nes rutina užtikrina vaikui saugumo jausmą.

• Tuo pačiu laiku kėlimasis, miegų pietas, valgymas, pakankamas laikas lauke ir ruošimasis laiku miegoti, kad vaikas naktį pailsėtų ir nebūtų ryte pavargęs.
• Labai svarbu išmokyti vaiką tinkamų higienos įpročių. Net 60-70 proc. infekcijų sukėlėjų patenka į vaiko kūną per nešvarias rankas. Privaloma vaikus išmokyti tinkamo rankų plovimo, kosulio ir čiaudulio etiketo, nosies valymo.
• Taip pat nepamirškite „grūdinti“ vaiko imuninę sistemą - pamažu pratinti vaiko kūną per stipriai nereaguoti į staiga pakitusias aplinkos sąlygas.

Vaikų klinikos direktorė ir vaikų ligų daktarė I. Plėštytė - Būtienė teigia, kad bet kuriuo atveju, vaikai eidami į darželį vis vien sirgs. Kitaip būti negali. Tai natūralu. Taip vaiko imuninė sistema išmoksta atpažinti ir sunaikinti ligų sukėlėjus. Tinkamas tėvų pasiruošimas naujam šeimos gyvenimo etapui, padės sumažinti vaiko ligos tikimybę darželyje.

Didelę reikšmę turi ir patiriamas vaiko stresas todėl edukologė pataria prie darželio pratinti vaiką per žaidimus ar kitas ugdomąsias veiklas.

Būtina ruoštis darželiui šeimoje išžaidžiant visas situacijas, kuriose gali būti sunku tiek jums, tiek vaikučiui. Pradėkite nuo ruošimosi darželiui ir pradžiai veiklos - darželio žaidimas, nuvykimas pažiūrėti, kur ir kas yra darželis, galbūt pasivaikščiojimas aplink ar susipažinimas su auklėtojomis, vaikais lauko metu. Namuose svarbūs imitaciniai darželio atsisveikinimo, daiktų dėjimosi žaidimai. Visas situacijas, kurios žinote, kad gali būti tiek Jums, tiek vaikui sunkios - išžaiskite. Atsisveikinkite daug kartų, įtvirtinkite reikalingus atsisveikinimui žodžius, kuriuos naudosite išties atsisveikindami.

Patarimai ruošiantis darželio adaptacijos periodui:

1. Pradėkite gyventi darželio dienotvarkės režimu, kad staigus pasikeitus nesuteiktų vaikui streso ir nerimo. Vaikai gyvena pagal savo vidinį laikrodį, tad jį reikia naujai sureguliuoti, o tam reikia nemažai laiko.
2. Grūdinkite, pasirūpinkite tinkama vaiko mityba, kad jam netrūktų jokių maistinių medžiagų.
3. Išmokykite vaiką tinkamų higienos įgūdžių. Įtraukite ir jau namuose mokykitės tinkamo rankų plovimo, kosulio ir čiaudulio etiketo, nosies valymo ir t.t. įtraukdami tai į kasdienes veiklas ir žaidimus.
4. Daugelį vaikui stresą keliančių situacijų - išžaiskite namuose, lauke įtraukiant ir kuriant atsisveikinimo ir pasiėmimo iš darželio ritualus, tai suteiks vaikui saugumo jausmą.
5. Eidami į darželį, vaikai vis tiek sirgs. Vieni daugiau, kiti rečiau. Tad kad šeimai būtų kuo mažiau streso, iš anksto apsvarstykite visus variantus, kas mažylį slaugys jam susirgus - tėtis, mama, seneliai ar auklė. Viską suplanavus, mažiau būna streso tėvams, tad mažiau ir vaikui.

Inkliuzinis ugdymas:

Kai visi esame tokie skirtingi, labai sunku pasakyti, koks vaikas yra labiau „kitoks” nei visi. Paprasčiausiai apibūdinant - čia nekeliami visiems vienodi reikalavimai ir tikima, kad kiekvienas vaikas gali ir turi patirti sėkmę.

Inkliuzija - tai bet kokio „kitokio” vaiko priėmimas. Paramos gali prireikti ir migrantų vaikams, kalbantiems kita kalba, taip pat tiems, kurie auga nepalankioje socialinėje aplinkoje, patiria prievartą, emocinių išgyvenimų. Inkliuzija - tai ir kito tikėjimo vaikų įtraukimas. Mes patys patys dažnai esame nusprendę, kas yra norma ir kokios tos normos ribos. Iš tiesų dažnai tos normos ribos būna daug platesnės.

Net jo tėvai negalėjo tuo patikėti! Berniukas nuo tos dienos dalyvauja veiklose. Tai buvo lūžio taškas, kai jis tapo visuomenės dalimi, ko mes visi ir siekiame. Integruoti specialių poreikių vaikus reikia kuo anksčiau. Iš dalies ir dėl to, kad mažiausieji dar neturi jokių išankstinių nusistatymų.

Išmoktos pamokos auginant "kitokį" vaiką:

• Dažnai vaiko „sunkumus” lemia ne sutrikęs gebėjimas mokytis, o pedagogo požiūris - „aš nenoriu vargti su „kitokiu” vaiku”. Išankstinė nuostata jau garantuota, dėl to tėvai ir slepia diagnozes.

• Apie vaiko bėdas turėtų žinoti ne tik tėvai, bet ir ugdantys asmenys - visi, kurie su tuo kitonišku vaiku susidurs. Tai nepaprastai sunku motinai - kalbėti su vaiko tėvu, su savo tėvais, giminėmis, draugais, o svarbiausia, su kitais savo vaikais, nes jiems kitoniškas brolis ar sesė irgi labai didelis skaudulys.

• Jeigu problemos neįvardysi, jos ir neišspręsi.Aš vis stebiuosi, negi auklėtojui, mokytojui neįdomu paimti kitonišką vaiką ir iš jo kažką padaryti, jeigu ne iš žmogiškumo, tai bent vedamam profesinio smalsumo.

Neįmanoma dėmesio ir meilės visiems vaikams skirti vienodai: natūralu, kad tam tikrais laikotarpiais kažkuriam vaikui tėvų dėmesio reikia daugiau (pvz., susirgus, išgyvenant adaptaciją prie darželio ar mokyklos).

Kaip užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų pakankamai dėmesio?

• Skatinkite vaikus bendradarbiauti, o ne konkuruoti.
• Mokykite vaikus, kaip jiems bendrauti tarpusavyje ir gauti dėmesio vienam iš kito.
• Suplanuokite tokias veiklas, į kurias galėtumėte įsitraukti kartu visa šeima ir kurios visiems būtų smagios.
• Užtikrinkite, kad kiekvienas vaikas turėtų pakankamai laiko ir erdvės pabūti pats sau vienas.
• Jei tik galite, skirkite laiko kiekvienam vaikui individualiai. Tai reiškia, kad ir tėtis, ir mama turėtų pabendrauti atskirai su kiekvienu vaiku, geriausia - kiekvieną dieną bent po keliolika minučių.
• Stenkitės į vaikų konfliktus nesikišti. Pabandykite įžvelgti, ar vaikai pajėgūs patys išspręsti savo nesutarimus; jei vaikai yra mažesni, jiems gali prireikti jūsų pagalbos, kad jie nenukentėtų fiziškai, tačiau kitais atvejais leiskite jiems patiems išmokti rasti išeitį.
• Stenkitės nestoti į kurio nors vaiko pusę. Galbūt jūs matote, kad vienas vaikas stumia kitą, tačiau juk nežinote, kas buvo prieš tai - gal tokį poelgį išprovokavo neatsargus žodis ar įžeidimas. Nesvarbu, kas pradėjo konfliktą, nes kartais nėra lengva tai aiškiai nustatyti.
• Aptarkite, kas bus, jei taisyklės bus laužomos (pvz., reikės pabūti atskirai tol, kol aprims pyktis, ir dėl savo elgesio atsiprašyti šeimos narių).

žymės: #Vaika #Darzelyje

Panašus:

• Kitoks Teatras Vaikams: Įtraukiantys Spektakliai ir Nepamirštamos Emocijos
• Nepraleiskite! Tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui KITOKS – įspūdinga programa ir nepamirštami įspūdžiai
• Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
• 30 Milijonų Žodžių Tyrimas Atskleidžia Neįtikėtiną Kalbos Įtaką Vaikų Smegenų Vystymuisi!
• Darbo Kodekso Lengvatos Tėvams: Kaip Gauti Lengvatas Užaugindami Vaikus Iki 12 Metų!