Kietas ir skausmingas pilvas nėštumo metu: priežastys ir ką daryti

Kai laukiantis kūdikio moters pilvas tampa kietas kaip akmuo, tai gali sukelti įvairių emocijų - nuo lengvo susierzinimo iki rimto nerimo. Ar tai normalu? Ar tai reiškia, kad prasideda sąrėmiai? O gal tai pavojinga kūdikiui? Tokie klausimai dažnai kyla būsimosioms mamoms, ypač pirmą kartą laukiančioms vaikelio.

Kietas pilvas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali atsirasti tiek ankstyvoje, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje. Kartais tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į gimdos augimą ar laikini fiziologiniai pokyčiai, tačiau kartais tai gali būti ir ženklas, jog organizmas ruošiasi gimdymui ar signalizuoja apie komplikacijas.

Kas laikoma „kietu pilvu“ nėštumo metu?

Terminas „kietas pilvas“ dažnai vartojamas apibūdinti pojūtį, kai gimda ir aplinkiniai audiniai įsitempia ir tampa kieti liečiant. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai praeina savaime.

Kartais pilvo sukietėjimas pasireiškia kaip epizodinis pojūtis, kartais - pasikartojantis ir lydimas kitų pojūčių, pavyzdžiui, spaudimo į apačią ar nedidelio skausmo nugaros srityje.

Ar tai visada yra nerimą keliantis ženklas?

Ne, kietas pilvas nėštumo metu ne visada reiškia pavojų. Daugeliu atvejų tai - natūrali reakcija į gimdos raumenų tempimą ar nedidelį susitraukimą. Pavyzdžiui, Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių susitraukimai) būdingi antrąjį ir trečiąjį trimestrą ir dažniausiai yra visiškai normalūs.

Visgi, jei kietumas kartojasi dažnai, tampa skausmingas arba pasireiškia kartu su kitais simptomais (kraujavimu, skysčio netekimu, spaudimu dubens srityje), tai gali būti ženklas, kad reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Dažniausios priežastys, kodėl nėštumo metu pilvas sukietėja

Pilvo kietėjimas nėštumo metu gali būti susijęs tiek su visiškai normaliais fiziologiniais procesais, tiek su tam tikromis organizmo reakcijomis, kurios reikalauja daugiau dėmesio. Žemiau pateikiame pagrindines priežastis, kodėl pilvas gali tapti kietas - nuo visiškai nekenksmingų iki potencialiai pavojingų situacijų.

Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių sąrėmiai)

Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių nėščiosios jaučia, kad jų pilvas tampa kietas. Braxton-Hicks sąrėmiai dar vadinami „netikrais“ arba „treniruotės“ sąrėmiais - tai gimdos raumenų susitraukimai, kuriuos organizmas naudoja pasiruošti artėjančiam gimdymui. Jie gali prasidėti jau nuo antrojo trimestro, bet dažniau jaučiami trečiame trimestre.

Braxton-Hicks sąrėmiai paprastai būna:

• Nereguliarūs
• Neskausmingi arba lengvai nemalonūs
• Trunkantys trumpai (iki minutės)
• Pranykstantys keičiant kūno padėtį ar pailsėjus

Nors jie gali sukelti nerimą, šie susitraukimai nėra pavojingi ir dažniausiai nekelia rizikos nei mamai, nei kūdikiui.

Gimdos augimas ir įtampa pilvo sienoje

Kai gimda auga ir tempia aplinkinius audinius bei raiščius, moteris gali jausti spaudimą ir įtampą pilve. Šis tempimas ypač pastebimas antrojo trimestro pradžioje, kai kūnas greitai keičiasi. Kartais šis spaudimas pasireiškia kietumu ar veržimo pojūčiu, ypač judant, stovint ilgą laiką ar greitai atsistojus iš sėdimos padėties.

Tokio pobūdžio kietumas nėra susijęs su sąrėmiais ir dažniausiai praeina savaime - jis atsiranda dėl mechaninių pokyčių, o ne dėl gimdos susitraukimų.

Virškinimo sistemos pokyčiai ir vidurių pūtimas

Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių sulėtėja virškinimo sistema. Progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir žarnyną, todėl dažniau kaupiasi dujos, atsiranda pilvo pūtimas ir net spazmai.

Tai gali sukelti trumpalaikį pilvo sukietėjimą, ypač po valgio ar esant vidurių užkietėjimui.

Skirtingai nuo gimdos sukietėjimo, šio tipo kietumas dažnai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje arba šonuose, ir gali būti lydimas „gurgimo“, tempimo ar spaudimo pojūčio. Gera naujiena - šią priežastį dažnai galima palengvinti sureguliavus mitybą ir judėjimą.

Įtempti raumenys ir laikysenos pokyčiai

Kai pilvas didėja, pasikeičia laikysena, o tai sukelia papildomą apkrovą raumenims - ypač pilvo sienai ir nugarai. Jei ilgai stovima ar vaikščiojama, pilvo raumenys gali pertempti ir sukelti kietumo pojūtį. Tai labiau būdinga antrame ir trečiame trimestre.

Nors tai nėra tikras gimdos susitraukimas, moteriai gali atrodyti, kad pilvas sukietėja. Dažnai padeda poilsis, šiluma ar specialūs nėščiųjų pratimai.

Priešlaikinio gimdymo rizika

Svarbiausia priežastis, dėl kurios būtina atkreipti dėmesį į kietą pilvą - tai galimas priešlaikinio gimdymo požymis. Jei sukietėjimai pasireiškia dažnai, tampa reguliarūs, stiprėja, lydimi skausmo ar kitų simptomų (kraujo, vandens netekimo, spaudimo į apačią) - tai gali būti ženklas, kad prasideda gimdymas, nors nėštumo terminas dar nėra pasiektas.

Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Geriau pasirodyti profilaktiškai, nei praleisti ankstyvus signalus.

Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 sav. + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas.

Labai svarbu sutarti su prižiūrinčiu gydytoju, kadangi tai žmogus, kuris pirmiausia rūpinasi Jumis (gydytojas akušeris) ir vaikeliu (gydytojas neonatologas).

Kada dėl sukietėjusio pilvo reikėtų sunerimti?

Nors dauguma pilvo sukietėjimo atvejų nėštumo metu yra nekenksmingi, kartais tai gali būti pirmasis signalas apie galimas komplikacijas. Labai svarbu atpažinti, kada situacija nebekeliauja į „normalios nėštumo eigos“ sritį ir reikia skubiai reaguoti. Kuo anksčiau pastebimi įtartini simptomai, tuo greičiau galima imtis veiksmų ir išvengti rimtesnių pasekmių.

Nerimą keliantys simptomai

Jei pilvas sukietėja dažnai ir tai lydi tam tikri simptomai, tai gali būti priešlaikinio gimdymo, infekcijos ar kitų sveikatos sutrikimų požymis. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei pasireiškia:

• Reguliarūs, dažnėjantys ir stiprėjantys pilvo sukietėjimai
• Pilvo kietumas, kuris nepraeina po poilsio ar pozos pakeitimo
• Skausmingas susitraukimas, jaučiamas ne tik pilve, bet ir nugaroje ar kryžkaulio srityje
• Kraujavimas iš makšties ar rudos/rožinės išskyros
• Vandeningų išskyrų pasirodymas (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas)
• Spaudimo jausmas į dubens sritį, tarsi vaisius stumtųsi žemyn
• Silpnumas, galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas

Jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų - tai signalas, kad reikia nedelsti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju arba kreiptis į nėščiųjų priėmimą, jei:

• Pilvas kietėja daugiau kaip 4-6 kartus per valandą prieš 37 nėštumo savaitę
• Sukietėjimas trunka daugiau kaip 1 minutę ir yra skausmingas
• Poilsis ir vandens vartojimas nesumažina sukietėjimų
• Pajuntamas neįprastas spaudimas į dubenį ar skausmas gimdos srityje
• Nėštumo judesiai sulėtėja ar tampa neįprasti

Net jei simptomai nėra labai ryškūs, tačiau moteris jaučia nerimą - verta pasirodyti gydytojui. Daugeliu atvejų galima greitai nuraminti situaciją arba laiku pradėti gydymą, jei to reikia. Geriau vienas papildomas vizitas per daug nei vienas per mažai.

Ką daryti, jei pilvas nėštumo metu dažnai sukietėja?

Sukietėjęs pilvas gali būti tiek laikinas nepatogumas, tiek rimtesnio proceso ženklas. Svarbiausia - mokėti reaguoti į savo kūno signalus ir imtis tinkamų veiksmų. Kartais pakanka tiesiog pailsėti, o kartais reikia iš karto kreiptis į gydytoją. Šiame skyriuje pateikiame aiškią dviejų krypčių strategiją - ką galite padaryti pati, ir kada būtina kreiptis pagalbos.

Namų priemonės ir savipagalba

Kai pilvo kietėjimas pasireiškia retai, neskausmingai ir nėra lydimas nerimą keliančių simptomų, galima pabandyti savarankiškai palengvinti būklę. Štai keletas dažniausiai veiksmingų priemonių:

• Pakeiskite kūno padėtį. Jei stovite - atsisėskite arba atsigulkite ant šono. Jei gulite - atsikelkite ir pasivaikščiokite. Kartais gimda tiesiog reaguoja į vienodą padėtį.
• Gerkite daugiau vandens. Dehidratacija - dažna treniruočių sąrėmių priežastis. Išgerkite stiklinę ar dvi vandens ir stebėkite, ar situacija pagerėja.
• Atlikite gilaus kvėpavimo pratimus. Lėtas, gilus kvėpavimas gali sumažinti raumenų įtampą ir padėti nusiraminti.
• Šilta vonia ar dušas (ne karšta!) dažnai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti gimdos tonusą.
• Išvenkite pervargimo ir streso. Ilgalaikis fizinis ar emocinis stresas gali sukelti raumenų įtampą, įskaitant gimdą.
• Reguliarus lengvas judėjimas - pavyzdžiui, trumpi pasivaikščiojimai - padeda virškinimui ir mažina pilvo pūtimą, kuris taip pat gali sukelti kietumo pojūtį.

Visada stebėkite, ar šios priemonės padeda. Jei poilsis ar pozos keitimas sušvelnina pojūtį - greičiausiai tai fiziologinis kietėjimas.

Medicininės pagalbos svarba

Jei pilvas sukietėja dažnai, nuolat, ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais (skausmas, kraujavimas, spaudimas į apačią, vaisiaus judesių pakitimai), nereikia eksperimentuoti namuose. Tokiu atveju:

• Kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą arba šeimos gydytoją
• Jei tai nutiko savaitgalį ar vakarais - važiuokite į nėščiųjų priėmimą
• Geriau pasitikrinti profilaktiškai ir būti nuramintai, nei rizikuoti savo ir kūdikio sveikata

Gydytojas gali atlikti gimdos tonuso vertinimą, vaisiaus širdies tonusų stebėjimą ar gimdos kaklelio ilgio matavimą, kad būtų aišku, ar nėra grėsmės priešlaikiniam gimdymui.

Svarbu prisiminti, kad tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose.

Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja.

Kitos pilvo skausmo priežastys nėštumo metu

Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu.

Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją.

1. Normali embriono implantacija gimdos gleivinėje gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu. Kraujavimas dažniausiai būna labai nestiprus, jis pasireiškia tarp 6 ir 12 dienos nuo numanomos pastojimo datos - dažniausiai tuo laiku, kai tikimasi kitų mėnesinių.
2. Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėštumų išsivysto kiaušintakyje. Dažniausiai pasitaikančios ektopinio nėštumo lokalizacijos. Ektopinis nėštumas įtariamas jei yra teigiamas nėštumo testas, padidėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino kiekis kraujyje, bet neatitinkantis amenorėjos laiko. Nustatytas ektopinis nėštumas - tai urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė. Kai echoskopuojant nustatomas ektopinio nėštumo dydis neviršija 3 cm, kiaušintakis nėra plyšęs ir moters hemodinamika stabili, vis plačiau taikomas konservatyvus medikamentinis gydymas metotreksatu.
3. Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Moterims savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu. Gydymo taktika priklauso nuo savaiminio persileidimo eigos. Jei įvyksta visiškas savaiminis abortas, papildomas gydymas gali būti ir nereikalingas. Kartais gali prireikti medikamentinio gydymo misoprostoliu, o labiau komplikuotais atvejais ir chirurginės intervencijos.
4. Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Jei diagnozuotos didelės (daugiau nei 6-8 cm) kiaušidžių cistos per keletą savaičių savaime nesumažėja, indikuotinas chirurginis gydymas. Tinkamiausias laikas operacijai - antras nėštumo trimestras, apie 14-16 nėštumo savaitę.
5. Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ir urgentinė ūmaus pilvo skausmo priežastis. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kiaušidės apsisukimas moterims kurkas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu. Sveika kiaušidė apsisuka retai - gerokai dažniau apsisuka patologiškai (dėl cistos) padidėjusi kiaušidė. Kairiosios kiaušidės mobilumas yra ribotas dėl šalia esančios riestinės žarnos, tad du trečdaliai visų kiaušidės apsisukimų pasitaiko dešinėje. Ši būklė pasireiškia ūmiu, labai stipriu ir nuolat progresuojančiu pilvo skausmu ir turi būti nedelsiant gydoma operaciniu būdu atkuriant normalią kiaušidės kraujotaką.
6. Gimdos lejomiomos, gerybiniai gimdos sienos augliai, nustatomos apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Dauguma gimdos miomų yra mažos bei asimptominės, tačiau didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą iš gimdos.
7. Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų.
8. Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo. Šios būklės diagnostikoje nepaprastai reikšmingas yra ultragarsinis tyrimas, kurio jautrumas siekia daugiau nei 95%.
9. Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Prasidėjus minėtiems simptomas ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais.
10. Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.

Kitos priežastys, kurios gali sukelti diskomfortą pilve

• Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV). Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 k. Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temparatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).
• Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav. Lengva preeklampsija. Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus). Eklampsija.
• Meteorizmas. Dirgliosios žarnos sindromas. Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėjė pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
• Gastritas. Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas, g. b.
• Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.

Ką dar svarbu žinoti?

Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka, net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei. Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą.

Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji. Tai itin svarbi grandis, nes mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Tokia yra asociacijos „Padedu augti“ teikiama pagalba. Asociacija sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai buvo ir yra vienintelė asociacija, kuri nedelsdama taiko krizių intervenciją, t. y. Parengta kartu su prof.

Kaip elgtis?

• Nuo 18-20 sav.
• Iki 30 sav.
• Nuo 30-31 sav.
• Per 12 val.

Norint skaičiuoti judesius reikia: patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinka turi būti rami, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 k.

• Iki 37 sav.

Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min.

• Nuo 32-33 sav.

Žagsėjimas - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas. Tai nėra judesys.

Kada vykti į ligoninę?

Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria).

Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.

• Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
• Susilpnėjo vaisiaus judesiai.

Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla.

Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Kietas maistas kūdikiui: kada ir kaip pradėti?
• 24 Nėštumo Savaitė: Kodėl Pilvas Kietėja ir Kaip Suvaldyti Šį Simptomą?
• Idealiai Kietai Virtų Kiaušinių Laikas – Atrask Paslaptį!
• Kietas pilvas nėštumo metu: svarbiausios priežastys ir kada būtina kreiptis į gydytoją
• Jurga Šeduikytė: Atraskite žinomą dainininkę – biografija ir kūrybos paslaptys
• Kiek laiko vaikui laikosi temperatūra? Priežastys, simptomai ir efektyvūs gydymo būdai