Sveiki dantys - sveiko organizmo, o dažnai ir laimingo gyvenimo atspindys, nepaisant amžiaus, lyties ar tautybės. Tačiau mažylio burnoje pasirodę pirmieji perlai užduoda daugybę klausimų rūpestingiems tėveliams: ar dantukų pakankamai? Ar jie sveiki? Kaip ir kada juos valyti?
Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis). Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų.
Dantis sudaro keli skirtingi sluoksniai: emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Po juo eina antrasis sluoksnis - dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu.
Dantų Tipai
Kiek dantų turi žmogus - tai ne tik statistinis skaičius, bet ir dantų tipų įvairovė. Žmogaus dantys skirstomi į pieninius ir nuolatinius dantis. Yra keletas veiksnių, kurie gali įtakoti, kiek dantų turi žmogus. Žmogaus dantų skaičius, ypatingai kiek dantų turi žmogus, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant amžių, genetiką ir bendrą dantų sveikatą.
- Kandžiai. Tai priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokšti ir turi ploną kraštą.
- Iltiniai. Ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 iltinius dantis kiekvienoje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus.
- Kapliai. Šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų.
- Krūminiai. Jie yra didžiausi iš visų dantų, turintys didelį plokščią paviršių su keteromis, kurios padeda galutinai sukramtyti maistą ir jį susmulkinti prieš nuryjant. Paprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis.
Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali visai neišdygti arba likti įstrigę kaule ir niekada nepasirodyti paviršiuje. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda.
Kūdikių Dantų Dygimas
Dažniausiai pirmieji kūdikio dantukai išdygsta apie 6 mėnesį. Tačiau yra atvejų, kad pieniniai dantys pradeda dygti 2 mėnesį, o kitiems gali nepasirodyti ir iki pirmojo gimtadienio. Jeigu iki 1 metų neišdygo nei vienas dantis, reikėtų nuvykti apžiūrai ir konsultacijai pas odontologą. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms.
Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko.
Kada dygsta kokie dantys?
Vaikų dantų dygimas pasireiškia labai skirtingai. Vieniems pieniniai dantys dygsta sparčiau, kitiems lėčiau. Bendrinės dantų dygimo gairės:
- 7-9 mėn. vaikai turi 4 centrinius dantis.
- 10-12 mėn. vaikai turi apie 8 dantis, išdygsta visi kandžiai apačioje ir viršuje.
- 12-16 mėn. vaikams išdygsta pirmieji krūminiai dantys.
- 16-20 mėn. vaikams išdygsta iltiniai dantys.
- 24-30 mėn. vaikams sudygsta paskutiniai krūminiai dantys pačiame gale.
- Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi pieniniai dantys (viso 20).
Dantų dygimo požymiai
Jeigu jaučiamas dantenų diskomfortas, praplatėjęs dantų lankas, padidėja seilėtekis, suaktyvėja kandžiojimas, pastebimas ausų ir žandų trynimas, susilpnėja imunitetas, tai gali reikšti, kad dygsta dantys.
Dantų dygimas vieniems vaikams nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ir ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Dantukų dygimas gali pasireikšti kartu su lengva temperatūra, lengva sloga, vidurių paleidimu, irzlumu, apetito stoka, nes dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas, tad pasireiškus tokiems požymiams, geriausia būtų pasikonsultuoti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris įvertins situaciją.
Dantų dygimo diskomforto palengvinimas
Dantukai, kurie paprastai gali sukelti didesnį diskomforto jausmą jiems dygstant - iltinis ir krūminis dantis. Diskomfortą palengvinti gali vėsus maistas (jeigu vaikas jau primaitinamas), šaltas kramtukas, dažnesnis žindymas, nuskausminamieji geliai dantenoms ar poreikiui esant gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai.
Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi - tai apatiniai priekiniai. Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys pradeda dygti apie 6 gyvenimo metus. Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys. Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus.
Pieninių Dantų Svarba
Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas.
Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo. Protinių dantų dygimas - labai individualus.
Dantų Priežiūra
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai.
Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi.
Vis dar vyrauja nuomonė, kad pieninių dantų priežiūrai nereikia skirti tiek dėmesio, kiek nuolatiniams dantims - juk vis vien visi iškris. Pasak vaikų odontologės, vaikų dantų būklė negerėja jau daugelį metų. „Šiuolaikiniai tėvai turi daug informacijos apie vaikų dantų priežiūrą ir, reikia pripažinti, labiau stengiasi jais rūpintis, palyginus su tuo laiku, kai aš augau. Visgi, vaikų dantų būklė yra bloga ir ji negerėja jau daug metų. Apmaudu, kad pas vaikų odontologus gerokai dažniau lankomasi ne dėl profilaktikos, o jau dėl pieninių dantų gydymo“.
Kaip prižiūrėti vaikų dantis?
Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Sušlapinus virintu vandeniu gabalėli medžiagos švelniai nuvalykite mažylio dantenas.
Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį). Dantų šepetėlis turėtų būti keičiamas kas 3-4 mėnesius.
Jei abejojate ar valote teisingai ir ar dantukai yra sveiki, visuomet galite kreiptis į odontologą vaikų dantų apžiūrai ir konsultacijai, kurios metu gydytojas įvertins dantukų būklę, parodys kaip valyti dantis taisyklingai ir efektyviai, bei į ką atkreipti daugiau dėmesio.
Deja, bet vaikams šiek tiek paaugus, valyti dantis nepasidarys lengviau. O jei pasiekėte ribų bandymo etapą, rekomenduojame įtraukti vaikus į jų dantų priežiūrą per kvietimą įsigyti norimą šepetėlį ar dantų pastą su mylimais herojais, taip pat šiuo metu prekyboje galima rasti žaismingų laikmačių padėsiančių kontroliuoti valymo laiką (nors už kokybę, vis dar turėsite būti atsakingi jūs). Tačiau, jei nuo kūdikystės dantų priežiūrą kartu su visa šeima formuosite kaip įprotį, be išimties dienų, garantuojame bus lengviau.
Kas rodo, kad dantys valomi ne pakankamai gerai?
Jei abejojate, geriausia kreiptis pas odontologą konsultacijai, tačiau ir patys galite įvertinti ar nesimato vizualiai dantukų pažeidimo žymės - tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus.
Ženklai, rodantys, kad dantys išvalyti nepakankamai gerai:
- raudonos ir patinusios dantenos;
- baltos, grublėtos apnašos ant dantukų.
Atminkite, pastovus darbas ir pastangos dovanoja ilgalaikę, sveiką šypseną su mažiau išlaidų ateityje!
Vyresnių vaikų dantų priežiūra
Kai vaikai paauga ir nebereikia kartu su jais vonioje valyti dantų, reikėtų per daug neatsipalaiduoti ir bent retkarčiais pastebėti ar jų dantų valymo procesas yra efektyvus.
Reikėtų atkreipti dėmesį kiek laiko valomi dantys. Mokslininkai teigia, kad dantys turėtų būti valomi po 2 minutes, 2 kartus per dieną.
Taip pat ar valomasi kruopščiai (stabtelint iš visų pusių) ar tik paviršutiniškai, pavyzdžiui, daugiausiai dėmesio skiriant priekiniams.
Kaip ir suaugusiems, rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją. Tam, kad pasirodžius pirmiesiems gedimams, jie būtų sutaisyti dar pačioje pradinėje gedimo stadijoje ir taip kuo ilgiau išsaugojamas nuosavas dantis ateityje ir užkertamas kelias galimoms ligoms.
Kaip pasirinkti vaikišką dantų pastą?
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vienintelis svarbus momentas - atkreipti dėmesį į fluoro koncentraciją dantų pastoje ir jos neviršyti ypatingai mažiems vaikams bei dantų pastos kiekis ant šepetėlio.
Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai rekomenduoja:
- 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
- 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. O vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
- Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikai ar paaugliai, neturėtų naudoti suaugusiems skirtų balinančių pastų su abrazyvais, nes taip gali subraižyti ar net pažeisti dantų emalį.
Vaikiški dantų šepetėliai
Šiuo metu rinkoje yra pačių įvairiausių dantų šepetėlių, susiorientuoti jums padės ant pakuočių gamintojo žymimos amžiaus, kuriam skirtas šepetėlis nuoroda, tačiau pagrindiniai principai į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Pačių mažiausių dantų šepetėliai turi mažą galvutę, patogų storą kotelį ir itin minkštus šerelius.
- Elektriniai dantų šepetėliai yra puikus sprendimas, padedantis efektyviau mažiesiems išsivalyti dantis net ir patiems, tačiau rekomenduojamas ne anksčiau nei 3 metai ir jis taip pat turėtų būti pritaikytas jo amžiui.
- Nuo 7 metų galima rinktis panašius šepetėlius kaip suaugusiems, su smulkesniais šereliais.
- Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Kada laikas sunerimti?
Dantų dygimas yra natūralus vaiko augimo procesas, dažniausiai nereikalaujantis specialistų pagalbos. Tačiau yra keletas atvejų, kada jau laikas susirūpinti ir kreiptis į odontologą:
- Jei nuolatiniai pasirodo šalia pieninių, jiems neiškritus.
- Jei sudygsta labai netiesūs, netaisyklingi ir susigrūdę.
- Jei vaikas skundžiasi kad dažnai skauda dantis.
- Jei iki 13 metų nepasirodė nė vienas nuolatinis dantis.
- Jei ant nuolatinių išdygusių dantų matyti pakitimai.
Pasirūpinkite, kad pieninių ir nuolatinių dantų dygimas Jūsų vaikams būtų kuo sklandesnis.
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Efektyviausi gimdos kaklelio žaizdelės gydymo būdai nėštumo metu – ką būtina žinoti?
- Kur Švęsti Darželio Išleistuves: Nepamirštamos Idėjos Ir Populiariausios Vietos