Kiaušinis - vienas maistingiausių maisto produktų. Jį sudaro maždaug 10% lukšto, daugiau kaip 60% baltymo ir apie 30 % trynio. Kiaušinyje yra apie 75 % vandens, 12 % baltymų ir 12 % riebalų (lipidų), taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Prieš 20 metų kiaušiniai buvo kaltinami kaip cholesterolio šaltinis, o pastaruosius metus įvardijami kaip pats vertingiausias ir lengviausiai, net iki 98 proc., įsisavinamas baltymų šaltinis. Aminorūgščių sudėtis geriausiai atitinka žmogaus organizmo poreikius ir sudaro net 20 skirtingų aminorūgščių, iš jų 9 aminorūgštys nepakeičiamos, dėl to ir įvardijami kaip visaverčiai baltymai.
Kiaušinio sudedamosios dalys ir jų savybės
- Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio kevale yra daug porų. Kiaušiniui senstant, susidaro palankios sąlygos pro šias poras mikroorganizmams prasiskverbti į kiaušinio vidų.
- Baltymas. Kiaušinio baltymas užima 57 proc. kiaušinio masės. Kiaušiniui senstant, tiršto baltymo sluoksnis skystėja, ir trynys pasidaro judrus.
- Trynys yra labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Šviežio kiaušinio trynys yra apvalus, geltonas arba oranžinės spalvos, padengtas plona elastinga blizgančia plėvele. Maždaug pusę kiaušinio trynio masės sudaro vanduo, kitą dalį - riebalai, baltymai ir šiek tiek angliavandenių.
Maistinė vertė
Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30-40 proc. reikiamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15-20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40-65 proc.
Kiaušiniuose yra net 12 vitaminų rūšių, o mineralinių medžiagų santykis pats geriausias: juose gausu vitamino A, E ir D, geležies, fosforo, jodo ir seleno. Suvalgius kiaušinį 97 procentus jo naudingųjų medžiagų pasisavina organizmas. Kiaušinių baltymuose yra visos amino rūgščių grupės, todėl jie pripažinti tarptautiniu etalonu.
1 kiaušinis sveria apie 50 g ir jame yra apie 6 g baltymų, 6 g riebalų, 0,3 g angliavandenių ir tai sudaro apie 80 kcal. Vandens apie 75 proc.
Nors kiaušinio trynyje, kaip ir kituose gyvulinės kilmės maisto produktuose, gausu cholesterolio, tačiau kiaušiniuose yra lecitino, kuris neleidžia cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių. „Vieno vidutinio kiaušinio trynyje yra 0,3 gramai cholesterolio, o lecitino net iki 9 procentų viso kiaušinio masės. Labai bijantys valgyti kiaušinius turėtų prisiminti, jog lecitinas mažina nepageidaujamą cholesterolio kiekį.
Skaičiuojantieji kalorijas turėtų apsidžiaugti - per Velykas valgydami vištos kiaušinius tikrai nepriaugsite svorio. Vieno vidutinio dydžio vištos kiaušinio energetinė vertė - 87 kcal.
Putpelių kiaušiniai lyginant su vištų kiaušiniais turi daugiau cholino, fosfolipidų bei valino, kurie didina organizmo atsparumą, skatina augimą, gerina medžiagų apykaitą kepenyse. Putpelių kiaušiniuose daugiau vitaminų A ir B, tačiau juose nėra vitaminų D, E, B12.
Tyrimai rodo, kad laisvai laikomų ir ypač ekologiškų vištų kiaušiniai, kurie buvo lesinti vertingesniu lesalu, turi daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, mažiau cholesterolio, sočiųjų riebalų, daugiau omega-3.
Kiaušinių klasifikacija pagal svorį
Kiaušiniai skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. A klasės kiaušiniai skirstomi į svorio kategorijas:
- S - maži (iki 53 g)
- M - vidutiniai (nuo 53 g iki 63 g)
- L - dideli (nuo 63 g iki 73 g)
- XL - labai dideli (didesni nei 73 g)
Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių.
Ženklinimas
Kiaušiniai ženklinami žymeniu, kurį sudaro skaičių ir raidžių derinys (pavyzdžiui, 0LT44-019). Pirmasis skaičius ant kiaušinio nurodo dedeklių vištų laikymo būdą (0, 1, 2, 3). Dažniausiai kiaušiniai būna pažymėti skaičiais 3 arba 2. Raidinė žymens dalis nurodo šalies, kurioje vištos dedeklės buvo augintos, kodą (LT, PL ir kt.). Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Paskutinė žymens dalis nurodo dedeklių vištų laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad ta laikymo vieta yra kontroliuojama atsakingos institucijos.
Galima teigti, kad kuo skaičius mažesnis, tuo palankiau gamtai ir žmogaus sveikatai. Tyrimai rodo, kad laisvai laikomų ir ypač ekologiškų vištų kiaušiniai turi daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, mažiau cholesterolio, sočiųjų riebalų, daugiau omega-3. Todėl rinkitės paženklintus 0 (ekologiškus) arba 1 (laisvėje laikomų) vištų kiaušinius.
Kaip išsirinkti šviežius kiaušinius?
Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius?
- Kvapas turi būti būdingas vištų kiaušiniams.
- Spalva ‒ gelsva ar (ir) ruda su rausvu atspalviu. Tačiau kokybės lukšto spalva nenurodo, lukšto spalva priklauso nuo vištų veislės.
- Lukštas lygus, tvirtas, blizgantis, baltas, švarus, be prilipusių nešvarumų, neįskilęs.
- Klasė ‒ A.
- Svorio kategorija ‒ M.
- Supakuoti po 10‒30 vnt.
- Tinkamumo vartoti terminas ‒ 28 paros nuo padėjimo. Pirkite ne su trumpesniu nei 2/3 viso galiojimo termino t. y. kuo šviežesnius.
Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos). Kiaušinius pirkite tik iš oficialių prekybos vietų ar ūkininkų. Pirkdami supakuotus kiaušinius atkreipkite dėmesį į jų galiojimo datą - kiaušiniai tinka vartoti 28 dienas po jų padėjimo.
Laikymas
Ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginę plėvelę, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti ir namuose iki maisto ruošimo kiaušinius laikyti neplautus. Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti šaltai, geriausia - šaldytuve, tačiau ne jo durelėse, o lentynoje. Kiaušinius reikėtų laikyti pakuotėje, su kuria jie buvo pirkti, taip bus lengviau sekti jų tinkamumo vartoti terminą.
Kiaušinius rekomenduojama laikyti uždaroje talpoje, +5 °C - +18 °C temperatūroje. Kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos, o jų tinkamumo vartoti terminas turi būti ne ilgesnis kaip 28 dienos po padėjimo.
Labai svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų, dėl kurių ant kiaušinio lukšto susidaro drėgmės kondensatas. Vanduo pažeidžia apsauginę lukšto plėvelę ir per lukšto poras gali patekti į kiaušinio vidų, o kartu su vandeniu į kiaušinio vidų gali patekti ir ant lukšto buvę mikroorganizmai.
Vartojimas
Maistui patariama vartoti tik šviežius, nesuskilusius ir kruopščiai nuplautus kiaušinius. Geriausia - virtus ar keptus. Virtas arba keptas kiaušinis geriau įsisavinamas, negu žalias.
Prieš naudojant kiaušinius, kiekvieną jų reikia įmušti į atskirą indą ir, įsitikinus, kad jis geras ir nėra kraujosruvų ar svetimkūnių, tada supilti į bendrą indą.
Pirmiausia gaminkite saugiai, nepamiršti prieš gaminant nuplauti kiaušinius, liečiant rankomis, įmušus kiaušinį į gaminius, nusiplauti rankas, kad išvengtume mikrobiologinės taršos.
Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Termiškai apdoroti (virti ar kepti) kiaušiniai - greitai gendantis produktas, todėl turi būti laikomi šaldytuve. Virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, bet ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų.
Jei gaminate patiekalą iš žalių kiaušinių, prieš naudojant kaušinius reikia gerai nuplauti. Žali kiaušiniai negali liestis su kitais maisto produktais dėl kryžminės taršos. Visi virtuvės indai ir įrankiai, taip pat rankos po kontakto su žaliais kiaušiniais turi būti kruopščiai plaunami.
Tikslių rekomendacijų, kiek reiktų kiaušinių suvalgyti nėra, vieni teigia 1 kiaušinis per dieną, kiti 2-3 kiaušiniai per dieną, du trys kartai per savaitę. Reikėtų nepamiršti, ir vertinti individualiai: ar mes turime lėtinių ligų ar polinkį susirgti II tipo cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, o gal mums sunkiai sekasi dorotis su „bloguoju“ cholesteroliu.
Garbaus amžiaus žmonėms, turintiems problemų dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, rekomenduojama valgyti 1 - 2 kiaušinius per savaitę. Nebijokite viršyti savaitės normą, nes juk šv. Nors kiaušinio trynyje, kaip ir kituose gyvulinės kilmės maisto produktuose, gausu cholesterolio, tačiau kiaušiniuose yra lecitino, kuris neleidžia cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių.
Kiaušiniai naudingi ne tik suaugusiems, tačiau ir vaikams. Jeigu mažylis nėra alergiškas baltymams, jam per savaitę reikėtų suvalgyti 2 - 3 kiaušinius.
Maistine verte pats vertingiausias pusiau kietas kiaušinis, virtas apie 5 minutes. Dietologė pataria kiaušinius gardinti krienais, daržovėmis ar duonos riekele.
Kaip patikrinti ar kiaušinis sugedęs?
Kokie sugedusių kiaušinių požymiai?
- Ilgai laikant kiaušinius baltymai suskystėja, tryniai pasidaro paslankūs, sudaužius ir išpylus kiaušinį baltymas plačiai pasiskleidžia, užima didelį plotą, trynys plokščias, platus, plėvelė lengvai pažeidžiama.
- Jeigu kiaušinis senesnis, trynys nebus toks tvirtas, o baltymas bus labiau takus.
- Jeigu sudaužius lukštą kiaušinis pasklinda lėkštėje, jis nebūtinai sugedęs, tačiau nėra ir itin šviežias - jo tinkamumo vartoti terminas eina į pabaigą.
- Jeigu kiaušinis sugedęs, jo trynio ir baltymo turinys susimaišęs, jaučiamas nemalonus vandenilio sulfido („sieros“) kvapas.
- Kuo senesnis kiaušinis, tuo sunkiau jis skęsta, t. y.
Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę - švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.
Įdomūs faktai apie kiaušinius
Šv. Velykos - puiki proga prisiminti visus kiaušinius rekordininkus.
Vidutiniškai kiaušiniai sveria apie 60 gramų. Bet kartais nutinka taip, kad vištos padeda net daugiau nei triskart didesnius ir sunkesnius kiaušinius. Šalia kitų kiaušinių šie atrodo taip, tarsi būtų padėti ne vištos, bet kokio kito paukščio.
Didžiausias Lietuvoje kiaušinis svėrė 194 gramus. Jis buvo padėtas Klaipėdos rajone, Drevernos kaime gyvenančios Ritos neveislinės vištos.
Didžiausias pasaulyje vištos kiaušinis, įtrauktas Guinnesso rekordų knygą, buvo padėtas 1956 metų vasario 25 dieną JAV Naujojo Džersio valstijoje, Vinelande. Jis svėrė net 454 gramus.
Mažiausią Lietuvoje kiaušinį 2005 metais padėjo Karklinių kaimo Vilkaviškio raj. gyventojo Leonardo Gvazdaičio dekoratyvinė višta. Jos kiaušinis svėrė tik šiek tiek daugiau nei 5 gramus.
Mažiausias vištos kaušinis pasaulyje buvo padėtas pernai Jungtinės Karalystės Safolko grafystėhe esančiame Beri Sent Edmunso mieste. Jis buvo vos 1,5 cm skersmens ir dydžiu labiau panašėjo į putpelės, nei į vištos kiaušinį.
žymės:
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Vaiko Slaugos Nedarbingumo Pažymėjimas: Viskas, Ką Turite Žinoti Dabar!
- Sidabrinis šaukštelis kūdikiui: atraskite stebuklingą naudą ir senąsias tradicijas