Retas kuris paukštis mūsų krašte yra taip gerai žinomas, kaip baltasis gandras. Jį yra matę ir pažįsta visi. Pas mus gandrai yra globojami. Į medžius arba ant stogų įkeliamos senos akėčios arba vežimo ratai. Gandrai ant jų ima sukti lizdus ir ramiai žiūri į netoliese dirbančius žmones, o pievose kartais stypčioja visai netoli jų. Gyvendamas netoli žmonių, gandras jaučiasi saugiau.
Gandrai: Bendras Aprašymas
Gandrniai (Ciconiidae) - gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būrio šeima. Yra 19 rūšių. Paplitę visuose žemynuose, daugiausia subtropinio ir tropinio klimato juostose. Masė siekia iki 5-6 kilogramų. Snapas ilgas, tiesus, kaklas ir kojos ilgos. Daugiausia juodi ar balti. Balso stygos neišsivysčiusios, todėl kartais neturi balso, tarškina snapu. Minta varlėmis, ropliais, moliuskais, vabzdžiais, peliniais graužikais. Veisiasi atskiromis poromis. Krauna didelį lizdą medžiuose ar ant uolų. Deda 3-5 baltus kiaušinius, peri 4-6 savaites patinas ir patelė. Jaunikliai lizde išbūna iki 70 dienų.
Afrikoje dažnas marabu (Leptoptilus crumeniferus). Jis yra 1,4 m ilgio ir stiprus. Snapas didžiulis, galva ir kaklas pliki, po kaklu kabo didžiulis odinis maišas. Kūno viršus pilkšvas, apačia - balta. Minta daugiausia dvėsena. Pietų ir Centrinėje Amerikoje dažnas žabiru (Jabiru mycterica; apie 1,5 m ilgio).
Gandrai Lietuvoje
Lietuvoje gyvena 2 rūšys. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) yra išrinktas Lietuvos nacionaliniu paukščiu ir gyvena atvirose vietose, prie žmonių. Apie 20 000 gandralizdžių (2022 m.). Kūnas apie 1 m ilgio, 3-4 kg masės. Baltas, plasnojamosios plunksnos juodos, raudonas snapas ir kojos. Tolimas migrantas. Išskrenda rugpjūčio pabaigoje, grįžta kovo mėnesį. Žiemoja Pietų Afrikoje.
Juodasis gandras (Ciconia nigra) gyvena pelkėtuose miškuose, prie upelių ir miško ežerų. Vengia žmonių. Kūnas apie 96 cm ilgio, apie 3 kg masės. Krūtinė, pilvas ir pauodegys balti, kita kūno dalis juoda, violetinio atspalvio. Snapas ir kojos raudonos. Peri apie 650-950 juodojo gandro porų.
Baltasis Gandras: Išsamiau
Baltasis gandras (Ciconia ciconia) yra vienas iš ikoniškiausių ir labiausiai vertinamų paukščių Europoje, Afrikoje ir kai kuriose Azijos dalyse. Lietuvoje - tai nacionalinis paukštis. Turime įvairių susijusių mitų ir tikėjimų, neva gandras gali atnešti žmonėms laimę ir paimti iš jų ligą, paskandindamas pelkėje. Priimta tikėti, jog gandrai apsigyvena tik gerų žmonių sodybose.
Gandras yra didelis, išskirtinės išvaizdos paukštis. Suaugę paukščiai paprastai būna nuo 100 iki 115 cm dydžio, o sparnų ilgis - nuo 155 iki 215 cm. Dėl elegantiško skraidymo ir įspūdingos išvaizdos gandrai lengvai atpažįstami laukinėje gamtoje. Gandro jauniklių snapai yra juodi, o kojos gelsvai pilkos spalvos.
Gandrų poravimosi sezonas prasideda kiekvieną pavasarį, kai patinai kovo arba balandžio mėn. grįžta į veisimosi vietas. Patinai atvyksta keliomis dienomis anksčiau už pateles. Laukdami patelių patinai padidina lizdą, kurį kartu su patele naudojo ankstesniais metais. Patelė ir patinas vienas kitam skleidžia švelnius kalenimą primenančius garsus - tai yra būdas užmegzti santykius. O garsiai ir triukšmingai jie įspėja kitus, kad neleistų įsibrovėliams patekti į lizdą.
Baltieji gandrai mėgsta atviras buveines su gausiais maisto šaltiniais, pavyzdžiui, pelkes, pievas ir žemės ūkio laukus. Jie dažnai pastebimi vietovėse, kuriose yra vandens telkinių ir atvirų plotų, nes tai suteikia daug galimybių jiems užtektinai apsirūpinti maisto šaltiniais.
Baltieji gandrai lizdus suka ir peri nedidelėmis grupėmis, kurias sudaro vos kelios poros. Šios poros gali sukti lizdus viena kitai matomoje vietoje, bet ne itin arti. Lizdai yra didžiuliai, statomi iš įvairių lazdų, šakų, rastų skudurų, popieriaus ir kitų turimų medžiagų. Lizdai gali būti iki 2 metrų skersmens ir 3 metrų gylio. Gandro lizdas yra vienas iš didžiausių, lyginant su kitais paukščiais. Lizdus stato abu poros paukščiai, bet patinėliai paprastai suneša daugiau medžiagų.
Baltieji gandrai poruojasi kasmet. Patelės deda nuo 3 iki 6 kiaušinių, kurie išsirita maždaug po mėnesio. Kiaušiniai yra ovalios formos, o jų paviršius šiurkštus, kreidinis. Paprastai kiaušiniai būna balti, kartais su keliomis šviesiai rudomis dėmėmis. Išsiritus kiaušiniams, abu tėvai pakaitomis maitina ir saugo jauniklius. Gandrų jaunikliai gali palikti lizdavietę ir tampa savarankiški maždaug po aštuonių savaičių.
Gandrai yra migruojantys paukščiai. Jie peri Europoje ir Vakarų Azijoje, o žiemoti migruoja į Afriką, kartais į Artimuosius Rytus ar net į Indiją. Egzistuoja du pagrindiniai migracijos keliai: vakarinis - per Gibraltaro sąsiaurį į Afriką ir rytinis - per Artimuosius Rytus į Rytų Afriką. Šiais migracijos keliais gandrai turi įveikti net iki 10 000 km atstumą. Migracijos metu gandrai naudojasi šilto oro srovėmis, kurios leidžia jiems sklandyti. Taip taupoma energija skrendant dideliais atstumais. Šis skraidymo būdas yra ypač efektyvus ir reikalingas atsižvelgiant į jų įlgą kelionės trukmę. Migracijos laikotarpis yra kupinas pavojų, pavyzdžiui, sudėtingos oro sąlygos, kai kuriuose regionuose vykstantis medžiojimas ir buveinių nykimas.
Baltieji gandrai tarpusavyje bendrauja skleisdami garsus, laikysena ir judesiais. Lytėjimas vyksta tarp tėvų ir jauniklių, taip pat tarp patino ir patelės poravimosi metu. Skirtingai nei daugelis kitų paukščių, baltieji gandrai paprastai yra tylūs ir neturi tradicinės giesmės. Tačiau jie žinomi dėl jiems būdingo kalenimo snapais.
Mityba
Gandrai yra mėsėdžiai paukščiai, kurių mitybos racioną sudaro pagrinde vabzdžiai, varliagyviai, ropliai, smulkūs žinduoliai ir žuvys. Juos dažnai matysite besimaitinančius pelkėse, pievose ir žemės ūkio laukuose.
Gandras ir Kultūra
Gandrai yra nacionaliniai Lietuvos paukščiai. Lietuvoje priimta švęsti jų sugrįžimą kovo 25 dieną ir visuomet išlydėti rugpjūčio 24 dieną. Gandras nuo senų laikų laikytas šventu, kuris kilęs iš žmogaus ir neša laimę, gerovę. Gandro sugrįžimas pavasarį yra švenčiamas kaip naujo gyvenimo pradžia. Gandras - itin laukiamas svečias, o jo lizdas - tikra sodybos puošmena.
Pirmiausia, baltieji gandrai yra tarsi bioindikatoriai, rodantys aplinkos sveikatą. Jie minta įvairiais vabzdžiais, varlėmis, mažais žinduoliais ir kitais smulkiais gyvūnais, todėl jų populiacija tiesiogiai priklauso nuo maisto prieinamumo ir buveinių kokybės. Antra, gandrai prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo. Jie reguliuoja smulkiųjų gyvūnų populiacijas, tokiu būdu padėdami išvengti per didelės tam tikrų rūšių gausos, kuri gali pakenkti žemės ūkiui ir kitoms žmogaus veikloms. Atliktais skaičiavimais, Lietuvoje gyvena apie dešimtadalis visų gandrų Europoje. Daugelis buveinių pakito ar buvo visai sunaikintos dėl neapdairios žmogaus veiklos. Be to, baltieji gandrai lizdus šalia žmonių suka ne šiaip sau - jie tikisi žmonių globos.
Gandralizdžiai: Faktai ir Ypatybės
Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis. Jose nedideliame plote gyvena po keliolika porų. Gandro lizdo pagrindas yra gana didelės šakos. Ant jų paukščiai krauna velėną, šieno gumulus ir kitas medžiagas. Lizdas statomas nuolat, net kiaušinių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu. Per kelerius metus sukraunamas statinys, kurio aukštis gali siekti per 2 m, plotis - 1-1,5 m. Tokio lizdo svoris gali būti apie 1,5 t. Pagal lizdo dydį galima apytiksliai spręsti, kiek laiko paukščiai jame peri. Kartais gandrų lizdus pasisavina kiti paukščiai.
Baltųjų gandrų apskaitos duomenimis, paukščiai lizdus dažniausiai krauna ant stulpų. Taip daro 61 proc. paukščių (49 proc. lizdus suka ant elektros oro linijų atramų, 11 proc. ant specialių stulpų, tik 1 proc. ant ryšių linijų stulpų). Medžiuose peri 21 proc., ant vandens bokštų ir pastatų - po 9 proc., gandrų, 1 proc. šių paukščių jauniklių susilaukia kitose vietose. Ant pastatų stogų lizdai dažniausiai kraunami ne žemiau kaip 5-7 m aukštyje. Medžiuose lizdai dažniausiai sukraunami ąžuoluose, liepose ir uosiuose, nemažai - beržuose, klevuose, tuopose ir gluosniuose. Iš visų medžiuose rastų lizdų net 90 proc. buvo lapuočiuose, o spygliuočiuose - tik 10 proc. (po lygiai pušyse ir eglėse).
Gandro patinas ir patelė, po to kai užaugina jauniklius, išsiruošia į šiltuosius kraštus iki kito perėjimo laikotarpio. Žiemą jie leidžia atskirai, o pavasarį vėl susitinka naujam perėjimui. Pirmieji grįžta patinai, kurie tvarko lizdą. Tiesa, kai kurie gandrai lieka žiemoti Lietuvoje.
Kiaušiniai ir Jaunikliai
Paprastai baltasis gandras kasmet padeda vieną dėtį, kurioje būna 3-5 kiaušiniai. Lietuvoje rasta didžiausia dėtis - 7 kiaušiniai. Dėties dydis priklauso nuo paukščių amžiaus: didžiausia ji būna 6-7 gyvenimo metais. Nors peri abu poros nariai, naktimis kiaušinius visada šildo patelė.
Vidutinio dydžio gandro kiaušinis sveria apie 120 g ir siekia apie 73,2 x 51,8 mm. Kartais dėtį sudaro tik vienas kiaušinis, tačiau ornitologai žino atvejų, kai gandrai perėjo ir 6 ar 7 kiaušinius. Gandrai peri 31-34 dienas.
Išsiritęs jauniklis sveria 70-77 g, gandriukai būna apaugę baltais tankiais pūkais. Iš pradžių paukščiukai ilgai guli. Tik po 15 dienų jie pirmą kartą atsistoja ir nuo tada beveik visą laiką praleidžia stovėdami. Po 36 dienų mažyliai bando stovėti ant vienos kojos. Prieš palikdami lizdą, jauni gandrai ilgai mankština sparnus - mosuoja jais ir vis dažniau trumpam pakyla virš lizdo. Prakutę gandriukai lizdą palieka maždaug po 70 dienų nuo išsiritimo.
Perėti gandrai pradeda padėję vieną ar du kiaušinius, juos peri 31-34 dienas. Pirmieji jaunikliai išsirita gegužės antroje pusėje. Jauniklių dydis rodo jų išsiritimo eiliškumą. Jauniklius maitina abu tėvai. Po 53-55 dienų jie palieka lizdą, tačiau dar apie dvi savaites yra globojami ir maitinami. Lizdus jaunikliai palieka liepos antroje pusėje, o vėlesnių vadų ten laikosi dar ir rugpjūčio mėnesį. Trūkstant maisto, žūva mažiausias ir silpniausias jauniklis. Manoma, kad maisto trūkumas, taip pat jauniklių ligos, vangumas ar silpnumas, gandrus kartais paskatina jais atsikratyti. Tuomet toks jauniklis išmetamas iš lizdo. Kartais juos randa ir užaugina žmonės, bet dažnai jie tiesiog žūna.
Gandras ir Žmogus: Ryšys ir Prietarai
Lietuviai nuo seno gandrą laiko artimiausiu kaimynu, dažnai su juo ir patys save lygina. Jei žmogus aukštin nuaugęs, stebisi juo ir sako: “Kojų ilgybė - kaip gandro!” Jei tokį žmogų pamato einantį, pažįsta iš tolo: “Stipinėja, geglinėja kaip gandras!” Tvarkingą, švarą mėgstantį gaspadorių, taip pat lygina su paukščiu: “Baltas kaip gandras!”
Gandrus Lietuvos kaime gynė niekieno nerašyta paprotinė teisė. Sakydavo, kad gandrą nudobęs, sužeidęs žmogus, niekados nebus laimingas. Žmona tokį pames, arkliai iš vežimo ištrenks, jautis subadys. Toks niekadėjas baisiausių ligų neišvengs, gumbas jį susuks, žadą praras.
Gandro atskridimo kaimas nekantriai laukdavo, spėdavo orus:* Jei gandras gervę aplenkė (greičiau už ją gimtuos kraštuos sugrįžo), tai reikia pasvarstyt kitaip: “Gandras - lizdan, lydeka - nerštan. ( Per Juozapines (03 19) sakydavo: “gervė raistan, lydeka nerštan.)* Gandras gandralizdį samanom, šiaudais kamšo - lauk vėjuoto balandžio.* Gandrai arimuosna, lauk šilto lietaus.
Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį - viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį - viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis - kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras - kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę. Stovintis - kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.
| Paukštis | Kiaušinio Svoris (vidutinis) | Kūno Ilgis (suaugusio) |
|---|---|---|
| Baltasis gandras | Apie 120 g | 100-115 cm |
| Juodasis gandras | Nėra tikslios informacijos | Apie 96 cm |
Grėsmės ir Apsauga
Ornitologai baiminasi, kad po gero dešimtmečio Lietuvoje gandrų gali beveik nelikti. Pasak jų, tai gali lemti daug priežasčių. „Kasmet mažėja gandralizdžių sodybose - ant medžių, stogų. Galbūt taip yra todėl, kad baigia išnykti vienkiemiai, juose nebegyvena žmonės. Juk gandrams reikia žmonių bendrijos. Be to, atskridę gandrai vis dažniau neberanda savo senųjų lizdų, susuktų ant elektros stulpų. Elektros stulpų mūsų šalyje mažėja, nes elektros laidus specialistai dabar pakasa po žeme, o senus stulpus, net ir tuos, ant kurių buvo gandralizdžiai, nugriauna“, - dėsto Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.
Specialistai pastebi, kad gandrai Lietuvoje kasmet užaugina vis mažiau gandriukų. Mažas jauniklių skaičius rodo, kad prastėja sąlygos maitintis ir išmaitinti jauniklius. Galbūt tai lėmė kelios sausos karštos vasaros. Karštomis vasaromis gandrams sunku išmisti patiems ir išmaitinti vaikus. Kai sąlygos - nepalankios, būna, kad gandrai patys iš lizdų išmeta kiaušinius ar jau išsiritusius gandriukus, nes nujaučia, jog nesugebės užauginti jauniklių.
žymės:
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Neįtikėtina Algimanto Bandzos Vaikų Globos Namų Istorija Panevėžyje – Atraskite Paslaptis!
- Nepraleiskite! Alytaus Teatro Edukacinės Programos Vaikams – Kūrybiškumo ir Linksmybių Kupina Patirtis