Dantų dygimas - svarbus vaiko vystymosi momentas ir nelengvas periodas tėveliams. Pirmojo dantuko pasirodymui mažylio burnytėje jo organizmas pradeda ruoštis gana anksti - dantukai ima formuotis dar esant mamos pilvelyje - antrą nėštumo mėnesį.
Kada pradeda dygti pieniniai dantys?
Paprastai pirmieji pieniniai dantukai vaikams išdygsta apie 6-8 gyvenimo mėnesį, tačiau kai kurie naujagimiai jau gimsta su vienu ar keliais dantukais arba jie išdygsta greitai po gimimo. Dažniausiai tai būna apatinio žandikaulio centriniai kandžiai.
Vis dėlto, dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežastys, tačiau tai yra labai reti atvejai. Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, pvz. Didelis kūdikio noras kandžiotis ir kišti pirštus į burnytę.
Dantų dygimo etapai
- Pirmiausia apatiniame, paskui viršutiniame žandikaulyje išdygsta po du centrinius kandžius.
- Vėliau abiejuose žandikauliuose prasikala šoniniai kandžiai.
- 12-16 mėnesį pasirodo pirmieji krūminiai dantys.
- 16-20 dygsta iltiniai, dar vėliau - antrieji pieniniai krūminiai dantys.
Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų.
Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas. Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio.
Kiek dantų turi trejų metų vaikas?
Trejų metų vaikas jau turi 20 dantukų - daugiau kaip trečdaliu mažiau negu suaugusysis (suaugęs žmogus turi 32 dantis). Pieniniai dantukai nebūtinai laikosi dygimo grafiko, pavyzdžiui, pirmiausia gali išdygti pieniniai viršutiniai kandžiai, bet tai nėra blogai. Kai kuriems vaikams dantukai išdygsta vėliau, pavyzdžiui, sergantiems rachitu, ūmiomis infekcinėmis ligomis, esant medžiagų apykaitos, virškinimo sutrikimams.
Kaip palengvinti dantų dygimą?
Dantų dygimą vaikai pergyvena nevienodai. Kai kuriems taip pasiseka, kad apie pirmąjį dantuką tėveliai sužino iš šaukštelio stuktelėjimo burnytėje. Mama greičiausiai pastebėjo, kad pastaruosius 1-2 mėnesius seilyčių tekėjo daugiau, kad vis dažniau burnytėje atsidurdavo pirštukai ir įvairūs daiktai. Kūdikis ne tik pradeda labiau seilėtis, kiša viską į burnytę, bet ir pasidaro neramus ir irzlus, nes jam skauda dantenas. Nuo seilių parausta kūdikio smakriukas.
Dygstant dantukams kilsteli temperatūra - maždaug iki 37 - 37,3 laipsnių, sutrinka miegas, sumažėja apetitas. Bet jeigu temperatūra pakyla iki 38 ir daugiau laipsnių, vaikas vemia ar viduriuoja, kalti ne dantukai.
Kalantis dantukams, pažeidžiamos dantenos, todėl jos patinsta, parausta ir skauda. Nuo nemalonių pojūčių mažylis stengiasi gelbėtis pats - kramto žaisliukus, trina dantenas pirštukais ir kumštukais. Skaudančias dantenas nuramina šaltis, dantenų masažas ir skausmą malšinantys tepaliukai.
Priemonės dantų dygimo skausmui mažinti
- Kramtukai (atšaldyti)
- Atšaldytas šaukštelis dantenoms trinti
- Silikoninis antpirštis dantenų masažui
- Tepalai ar geliai, raminantys sudirgusias dantenas (pagaminti iš natūralių komponentų, be cukraus)
Dantų priežiūra
Jau išdygus pirmajam dantukui, jį būtina valyti. Ką tik išdygusį dantuką jau reikia pradėti valyti. Išdygus pirmiesiems dantukams, neduokite vaikui saldintos arbatos, atsisakykite naktinio žindymo, jeigu kūdikis normaliai priauga svorio. Pirmųjų kūdikio dantukų emaliui ypač kenkia vaisiai ir jų sultys.
Mažas vaikas nemoka išskalauti burnos, o saldžioje aplinkoje sparčiai dauginasi dantis ardančios bakterijos. Seilės neutralizuoja į burną patekusias sultis gana ilgai - beveik valandą. Todėl kūdikiams ir mažiems vaikams patariama duoti sulčių per šiaudelį arba vandens.
Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki.
Pieninių dantų svarba
Daugelis tėvų vis dar yra įsitikinę, kad pieninių dantų priežiūra nėra labai svarbi - juk mažylių dantukai greitai iškrenta. „Iš tiesų pieniniai dantys labai svarbūs išlaikant vietą pastoviesiems dantims dantų lanke.
Pasak dr. L. Džiaugytės, negalima sakyti, kad burnos ir dantų ligos yra tarsi atskirai nuo viso likusio organizmo ligų. „Dantų funkcija yra labai plati, ji svarbi mitybai, o mityba susijusi su vaiko vystymusi, augimu. Dantys svarbūs ir kvėpavimui, imuniteto susiformavimui. Ir, žinoma, socialiniam gyvenimui, nes kas turi sveikus, gražius dantis, nebijo šypsotis, ir atvirkščiai - kas turi problemų su dantimis, apie vaikus kalbant, kartais net sulaukia patyčių mokykloje. Kai susiesime dantis su viso organizmo sveikata, galbūt turėsime kitokį požiūrį ir didesnį visuomenės rūpestį“, - kalbėjo daktarė.
Prof. dr. A. Vasiliauskas primena, jog ir tėveliai, ir gydytojai odontologai turi atkreipti dėmesį į pieninių dantų gydymo svarbą, taip pat į pastoviųjų dantų dygimo eiliškumą. „Maždaug aštuntais vaiko gyvenimo metais paprastai būna jau išdygę visi keturi viršutiniai nuolatiniai kandžiai. Burnoje esant pieniniams ir nuolatiniams dantims per trumpą laiką vyksta dideli dantų lankų bei pačių žandikaulių pokyčiai.
Klaidinga galvoti, kad pieninių dantų taisyti nereikia. Pasak daktarės, dantys itin svarbūs visam organizmui, be jų neįmanoma sukramtyti maisto, todėl jei pieninių dantų nėra ar jie sugedę, vaikas negalės tinkamai maitintis, turės būti parenkamas specialus maistas, o tai gali trukdyti normaliai vystytis.
„Be to, dantys svarbūs kalbos susiformavimui. Prisiminkime, kad jei vaikas priekinių dantų netenka labai anksti dėl sugedimo, jam kur kas sunkiau ištarti kai kuriuos garsus, dėl to sutrinka kalba. Jei nutinka taip, kad pieniniai dantys sugenda, reikia klausti specialisto, kokios priemonės padėtų išvengti skausmo, patinimo ir dantų praradimo“, - sakė pašnekovė.
Dažniausios ortodontinės problemos
Pasak jo, dažniausiai pasitaikančios ortodontinės problemos yra dantų padėties anomalijos, kreivi, susigrūdę dantys dėl vietos stokos dantų lanke. „Neretai pirminės ortodontinių anomalijų priežastys yra vaikų įprotis kvėpuoti per burną, neteisinga liežuvio padėtis, taip pat neteisingas rijimo tipas ar padidėjęs smakro, lūpų raumenų aktyvumas. Būtent šie įpročiai sukelia žandikaulio vystymosi ir dantų padėties pakitimus“, - vardija prof. dr. A.
„Normaliai visi turime kvėpuoti per nosį, tačiau vaikams apie 6-8 metus suveši limfinis audinys, tada jiems tampa sunku kvėpuoti per nosį. Kvėpavimas per burną neturi tapti įpročiu. Reikia stengtis jį pakeisti. Tiesa, kartais tai gali būti ne įprotis, o fiziologinės kliūtys kvėpuoti per nosį.
Jis primena, kad taisyklinga laikysena taip pat yra labai svarbi. „Netaisyklingos veido ir žandikaulių funkcijos, kūno laikysena veikia veido ir žandikaulių augimą“, - įspėja prof. dr. A.
Svarbu, kad tiek tėveliai, tiek bendros praktikos odontologai kreiptų dėmesį ne tik į burnos sveikatą, bet ir į netaisyklingą burnos funkciją ar įpročius, kurie gali lemti neteisingą sąkandžio susiformavimą ateityje. Jo manymu, idealu, jei vaikui tokių įpročių pavyktų atsikratyti pieninio sąkandžio susiformavimo laikotarpiu, t. y. „Tuomet didelė tikimybė, kad dėl ydingų įpročių pakitęs sąkandis susitvarkys savaime, be jokių ortodontinių priemonių.
Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo paprastesnėmis priemonėmis galima ją koreguoti. Nereikia laukti paauglystės ir brandaus amžiaus. Jeigu reikalingas viršutinio dantų lanko plėtimas, ortodontai taiko plėtikus, nuimamus ir nenuimamus aparatus, kad atstatytų viršutinio dantų lanko formą. Tai svarbu ne tik taisyklingo sąkandžio formavimuisi, bet ir kvėpavimo sutrikimų korekcijai. Nes kai plečiamas gomurys, tai plečiamas ir nosies pagrindas. Todėl koreguodami sąkandį, dažnai sudarome sąlygas taisyklingam kvėpavimui pro nosį bei taisyklingai liežuvio padėčiai“, - aiškina prof. dr. A. Ir primena, jog taisyklinga liežuvio padėtis tokia, kai jis yra prie gomurio, tačiau ne prie priekinių dantų ar prie lūpų.
Kanalų gydymas
Vaikams pieninių dantų kanalų gydymas (endodontinis gydymas) gali būti atliekamas, tačiau tai nėra taip dažnai taikoma kaip suaugusiems. Pieniniai dantys paprastai yra laikini iki kol išdygsta nuolatiniai, todėl odontologai stengiasi išvengti pernelyg sudėtingų gydymo metodų. Vis dėlto, kai pieniniame dante išsivysto infekcija arba gilus ėduonis, kuris pasiekia danties šaknies kanalus, kanalų gydymas gali būti būtinas.
Esant giliems ėduonies pažeidimams, kai ėduonis pažeidžia dantį tiek, kad užsikrečia pulpa (danties viduje esanti minkštimas), gali prireikti kanalų gydymo. Taip pat, jei vaikas patiria dantų traumą, dėl kurios pažeidžiamas danties pulpos audinys, gali prireikti atlikti kanalų gydymą. Jeigu infekcija (ar pūliai) išplinta į šaknį ir sukelia skausmą, kanalų gydymas gali padėti išsaugoti dantį ir užkirsti kelią tolesnėms problemoms.
Svarbu žinoti
Pieninių dantų kanalų gydymas dažnai atliekamas tik tuo atveju, jei yra reali galimybė, kad dantis išliks burnoje iki natūralios jo slinkties.
Esant sugedusiam pieniniam dančiui negali subręsti visavertė nuolatinio danties užuomazga. Jei pieninis dantis suyra, iškrinta anksčiau arba jį reikia išrauti, deformuojasi sąkandis, o tai provokuoja ėduonį, periodonto ligas. Tada žmogus pasmerktas nuolat gydytis dantis. Pieniniai dantys duoti Dievo, vadinasi, reikalingi. Ir jei yra nesveiki - turi būti gydomi. Užaugę vaikai padėkos, kad tėvai juos gražius užaugino, sutaupė jų pinigus.
Jei pieninis dantis yra labai sugedęs, jo šaknies viršūnėse paprastai susidaro pūlinukai, kurie neleidžia susiformuoti visavertei nuolatinio danties užuomazgai. Ši išdygsta turėdama mažiau mineralinių medžiagų, joje būna daugiau baltyminio komponento kolageno.
Baisiausia, kai išraunami išgedę pieniniai dantys 2-2,5 metų vaikams, - mūsų įstaigoje tokių laukia visa eilė. Tai atsitinka dėl „buteliuko sindromo“, „ramybės sindromo“ - kai mama, norėdama, kad vaikas būtų ramus, duoda jam saldumynų, saldžios arbatytės, kai nuolat stinga laiko, o tiksliau - noro valyti vaikui dantis. Vaikams iki 7 metų suaugusieji privalo padėti valyti dantis, nes šio amžiaus vaikai to nesugeba tinkamai padaryti.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Audronė Usonienė: Įkvepianti Gyvenimo Ir Karjeros Kelio Istorija, Kurių Negalite Praleisti!
- Įspūdingi Darželio Veiklos Planų Pavyzdžiai – Atraskite Geriausias Idėjas!