Naujagimių gelta yra dažna būklė, pasireiškianti 60-80 proc. visų naujagimių. Neišnešiotiems naujagimiams ji pasitaiko dar dažniau. Ši būklė atsiranda per pirmąsias 2-3 gyvenimo paras ir pasireiškia tuo, kad kūdikio oda, gleivinė ir akių obuoliai įgyja gelsvą atspalvį.
Naujagimis pagelsta dėl to, kad jis turi daug vaisiaus eritrocitų. Gimus vaikučiui, jis pradeda kvėpuoti savo plaučiais, o vaisiaus kraujyje esantis didelis eritrocitų kiekis, kuris nešiojo deguonį vaikui būnant mamos įsčiomis, nebereikalingas ir jie pradeda irti. Išsilaisvina hemoglobinas, pavirstantis į bilirubiną. „Už bilirubino perdirbimą atsakingos kepenys, tačiau pirmą savaitę jos nėra brandžios ir kepenų fermentai yra mažiau brandūs ir aktyvūs, todėl nespėjama perdirbti šio pigmento“.
Geltos rūšys
Gydytojos teigimu, gelta gali būti fiziologinė bei sukelta išorinių ar vidinių veiksnių. Gelta skirstoma į fiziologinę ir pataloginę. Priklausomai nuo to, kokia geltos atsiradimo priežastis, ši liga skirstoma į fiziologinę geltą, mamos pieno geltą ir hemolizinę geltą.
- Fiziologinė gelta atsiranda 2-3 gyvenimo parą, aktyviausia būna 4-6 paras ir tada pradeda blėsti. Tiesa, išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių geltos sirgimo laikotarpis gali skirtis: išnešiotiems vaikams ji trunka apie savaitę, o neišnešiotiems - dvi. Paprastai fiziologinė gelta, kuri sudaro 60-80 proc. visų naujagimių geltos atvejų, prasideda antrąją naujagimio gyvenimo parą ir išnyksta per 2-4 savaites. Esant fiziologinei geltai paprastai neskiriama gydymo, nes ši liga praeina savaime, sustiprėjus naujagimio kepenims.
- Patologinė gelta Jeigu naujagimis pagelsta pirmąją gyvenimo parą, tai greičiausiai yra pataloginė gelta ir gydytojai turi ieškoti priežasties, sukėlusios šį susirgimą. Geltą galima vadinti patologine, jei ji pasireiškia jaunesniam nei 2 dienų vaikui arba trunka ilgiau nei 14 dienų.
- Motinos pieno gelta Mamos pieno geltos priežastis - per didelis estrogenų kiekis motinos piene. Motinos pieno gelta gali laikytis iki 1 mėn. 10 procentų motinos pienu maitinamų naujagimių gelta gali laikytis iki 1 mėn. Ši gelta taip pat nėra pavojinga, tačiau ji gali trukti iki 3 mėnesių. Mamos pieno gelta praeina savaime.
- Hemolizinė gelta Mažiau nei 1-ą proc. naujagimių geltos atvejų sudaro hemolitinė gelta, išryškėjanti pirmosiomis kūdikio gyvenimo valandomis. Šios geltos atsiradimą provokuoja vaiko ir mamos kraujo grupių nesutapimas arba rezus konfliktas. Jei mama turi I kraujo grupę, siekiant suvaldyti hemolitinę geltą, ką tik gimusiam vaikui iš karto nustatoma kraujo grupė: jei ji tokia pat kaip ir mamos, rizikos nėra, jei skiriasi, vaikas stebimas gydytojų. Jei vaiko mama turi rezus neigiamą kraujo grupę, paprastai tai žinoma iki gimdymo, ir hemolitinė gelta lengvai suvaldoma.
Geltos eiliškumas
„Gelta turi savo eiliškumą kaip ji atsiranda. Pirmiausiai ji atsiranda veido srityje, o po to leidžiasi link krūtinės, liemens, pilvuko ir galiausiai galūnių. Ji nyksta priešinga kryptimi - nuo galūnių. Vėliausiai ji išnyksta nuo veidelio.
Geltos priežastys
„Priežastys gali būti kelios. Viena iš dažnesnių gali būti hemolizė - ji gali atsitikti dėl kraujo rezus faktoriaus netapatumo tarp mamos ir naujagimio. Dabar gelta dėl šios priežasties pasitaiko rečiau, nes mamos, kurios turi neigiamą rezus faktorių yra tiriamos ir joms suleidžiamas anti-D imunoglobalinas 28 nėštumo savaitę. Dėl to šių geltų mes matome mažiau. Lietuvoje sergamumas dėl šios priežasties yra 1,6/1000 gimusių naujagimių. Dažnesnė gelta gali būti dėl kraujo grupių netapatumo. Jeigu mamos kraujo grupė yra O, o naujagimio A arba B, irgi gali atsirasti ryškesnė gelta dėl hemolizės. Tokių naujagimių mes matome dažniau ir sergamumas 11,2/1000 gimusių naujagimių.
Kitos priežastys, kodėl pirmomis kūdikio gyvenimo dienomis gali atsirasti gelta yra kitų antigenų sistemų netapatumai, taip pat gali būti dėl fermentų nepakankamumo, paveldima sferocitozė, įgimta infekcija. „Vaikui pavojingiausios įgimtos infekcijos, pavyzdžiui, toksoplazmozė, citomegalija, raudonukė. Konsultacijose moterys yra tiriamos dėl šių ligų. Ryškesnę vaiko odos spalvą gali lemti ir naujagimio veide atsiradusios kraujosruvos arba ant galvos esanti hematoma, kurioje yra susikaupusio kraujo. Taip pat gali būti, kad naujagimio kraujas labai tirštas, todėl negavus reikiamo skysčių kiekio, gelta suintensyvėja.
„Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu gelta trunka ilgiau nei 21 dieną. Tam gali būti įvairios priežastys: infekcija, hipotirozė, žarnyno obstrukcija, tai gali būti ir dėl motinos pieno. Jeigu tai dėl hepatito, tulžies latakų obstrukcijos ar tulžies latakų neišsivystymo, būna padidėjęs tiesioginio bilirubino kiekis, šlapimas būna tamsus, išmatos - šviesios, panašios į molį. Gali padidėti kepenys ir blužnis. Tokius naujagimius reikia būtinai paguldyti į ligoninę ir atlikti reikiamus tyrimus: vidaus organų echoskopiją, kepenų fermentų, kitus reikiamus tyrimus ir pradėti gydymą“.
Taip pat gelta gali paryškėti ir dėl motinos pieno. Dėl šios priežasties kilusi gelta nėra pavojinga kūdikio sveikatai.
„Motinos pieno geltos gali būti dviejų rūšių: viena iš jų gali pasireikšti per pirmas 72 valandas naujagimiui, tai nepakankamo maitinimo krūtimi gelta. Dalis naujagimių per pirmąsias paras gauna mažesnį maisto kiekį, būna didesnis svorio kritimas. Iš pirmo žvilgsnio ši priežastis nematoma, bet pasvėrus ir įvertinus maitinimą, priežastis paaiškėja. Tam, kad išgydytume šią geltą kartais užtenka koreguoti maitinimą, pakeisti žindymo padėtį ir dažniausia tokia gelta neužsitęsia ilgai. Kitos priežastys nėra galutinai aiškios. Kartais ji siejama su mutacija gene ar tam tikrų medžiagų buvimu motinos piene. Tačiau dažniausiai jos metu bilirubino kiekis auga ne taip greitai ir jeigu kūdikio būklė yra gera, specialaus gydymo neprireiks“.
Kada gelta tampa pavojinga?
Nors dauguma atvejų naujagimių gelta nėra pavojinga mažylių sveikatai, tačiau yra tam tikri bilirubino kiekiai, kurie gali negrįžtamai paveikti kūdikių smegenis. Tai dažniausiai nutinka, kai bilirubinas pasiekia ribą nuo 425 iki 510 µmol/l. Neišnešiotiems naujagimiams pavojinga riba yra nuo 340 µmol/l. Tokiais atvejais bilirubinas gali pažeisti smegenis ir sukelti jų nekrozę.
Pastebėjus, kad po kurio laiko naujagimis įgauna geltoną odos atspalvį ir jis nemažėja, o pats kūdikis pasidaro vangus, mieguistas, mažiau valgo - jam būtini tyrimai, nes atsiradus dirglumui, padidėjus raumenų tonusui ir cerebriniam riksmam - jau gali būti pažeistos naujagimio smegenys. „Geriausiai vaiką apžiūrėti natūralioje šviesoje, nes lempų skleidžiama šviesa gali suteikti kitokį odos atspalvį nei yra iš tikrųjų“.
Taip pat patariama tėvams, kurie sunerimsta dėl vaiko sveikatos, visada kreiptis į gydytojus, kurie apžiūrėtų naujagimį. Tai ypatingai svarbu pirmojo vaiko susilaukusiems tėvams, kurie dar neturi daug patirties vaikų ligų klausimais.
Naujagimis neturi pasidaryti geltonas visas, nesvarbu, ar tai antra para, ar dešimta. Tokiu atveju bilirubinas gali prasiskverbti pro smegenų hematoencefalinį barjerą ir patekti į smegenis. Tada įvyksta smegenų pažeidimas, vadinamoji branduolinė gelta, su liūdnomis pasekmėmis, kurios gali likti visam gyvenimui.
Naujagimių geltos gydymas
Fiziologinė ir mamos pieno gelta dažniausiai negydoma specialiomis priemonėmis, rekomenduojama tik dažniau maitinti vaiką, kad bilirubinas greičiau pasišalintų su išmatomis. Kartais skiriama fototerapija - naujagimis paguldomas po mėlynos šviesos lempa - taip skatinamas bilirubino irimas odoje.
Naujagimių geltos gydymas paprastas - naudojama fototerapija, kai naujagimis guli po mėlynos spalvos lempa. Jam uždedami akinukai, kad šviesa nedirgintų akyčių, jis nurengiamas nuogutis.
Gydant fototerapija bilirubinas, aplenkęs kepenis, patenka į inkstus ir iš organizmo pasišalina. Ar reikia vaiką gydyti, gydytojai nusprendžia ištyrę, kiek bilirubino yra kraujyje. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis ir kuo mažiau sveria, tuo yra didesnė tikimybė, kad bilirubinas gali pažeisti smegenis. Be to, labai svarbu, kurią gyvenimo parą prasidėjo gelta.
Geltą taip pat mažina saulės spinduliai, kurie pagreitina bilirubino irimo procesą.
Specialiu aparatu galima matuoti per odą, vaikučiui nesukeliant jokio skausmo. Aparatas kelioms sekundėms priglaudžiamas prie kaktos ar krūtinės, ir tokiu būdu įvertinamas bilirubino kiekis naujagimio organizme. Sunerimusiems tėvams greitai galime pasakyti, ar viskas gerai ir užtenka tik stebėti vaikutį, ar reikia gydyti.
Pavyzdžiui, jei mama turi rezus neigiamą kraujo grupę, o vaikutis gimsta su rezus teigiamu krauju. Gimus vaikučiui tiriamas vaikučio kraujo rezus faktorius, ir į namus jie išleidžiami tada, kai gelta dėl hemolizinės ligos (rezus konflikto) yra suvaldyta.
Kita labiau paslėpta situacija - kraujo grupių netapatumas. Kai mamytė yra I (O) kraujo grupės, o mažylis gimsta kitos - II (A) arba III (B) kraujo grupės. Jei kraujo grupė sutampa su mamos, nerimui pagrindo nėra, jei nesutampa, vadinasi, jis turi riziką hemolizinei ligai, ir tai reikalauja papildomo medikų bei tėvų atidumo.
Jeigu grįžote namo ir jums neramu, parodykite naujagimį šeimos gydytojui. Geriau nuvykti be reikalo, negu uždelsti. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ryškiai pagelsta delniukai ir padukai.
Svarbu! Stebėkite į namus parvežto vaikelio būklę. Jeigu šiam gelta išlieka ilgiau nei 2 savaites arba išmatos yra baltos - privalu nustatyti to priežastį. Tai padaryti padės vaikų gastroenterologas. Be to, naujagimių gelta - dažnai pasitaikanti būklė, kuri nėra laikoma pavojinga vaiko sveikatai. Vis dėlto, konsultuokitės su gydytojais. Laiku suteikus pagalbą ir gydymą išvengsite pavojingų komplikacijų.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Ar Vaikas Gali Neturėti Teisių Į Savo Vaiką? Sužinokite Svarbiausią Teisinę Tiesą!
- Sužinokite Visą Tiesą apie Rugpjūčio 26 d. Gimtą Mergelę – Paslaptys, Charakteris ir Likimo Žymės!