2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Lytinių organų pokyčiai nėštumo metu

Paskelbta 2025-10-16 | admin

Nėštumo metu pokyčiai vyksta visame moters organizme, taip pat ir lytiniuose organuose. Intymi higiena, atrodytų, paprasta procedūra, tačiau kiekviena moteris turėtų atkreipti dėmesį į smulkmenas, nes nuo jų priklauso būsimos mamos sveikata.

Makšties pokyčiai nėštumo metu

Sustiprėja dubens kraujotaka, sustorėja makšties gleivinė, didėja makšties elastingumas. Pagausėja makšties išskyrų, jos tampa tirštesnės ir įgauna baltą spalvą. Be pokyčių, tokių kaip didesnės krūtys ir augantis pilvas, jūsų makštis taip pat keičiasi.

Makšties turinio pH tampa rūgštesnis, nes susidaro daugiau pieno rūgšties, o ji didina glikogeno kiekį makšties epitelyje. Toks pH apsaugo makštį nuo kai kurių infekcijų, bet padaugėjus glikogeno, greičiau apninka grybelinė infekcija, todėl daugeliui nėščiųjų nustatoma makšties kandidozė. Daug imlesnė makšties infekcijoms nėščia moteris - dėl hormonų koncentracijos pokyčių, kurie lemia neutralesnį intymių vietų pH. Makšties mikroflora lengvai gali pakisti ir sukelti ginekologines sveikatos problemas.

Taip pat nėštumo metu keičiasi ir imuninė sistema, todėl lengviau prasiskverbti ir daugintis patogeniniams mikrobams. Nėštumo metu makšties sekretuose yra daugiau cukraus. Hormoninių pokyčių, kurie keičia makšties pH pusiausvyrą, kraujotaka žymiai padidėja, todėl audiniai paburksta ir tampa elastingesni.

Dažniausios makšties infekcijos nėštumo metu

Bakterinė vaginozė: Makšties infekcija, makšties bakterijų disbalansas. Apie 20% nėščių moterų susirgs bakterine vaginoze. Simptomai: pilkos išskyros. Gydoma makšties antibiotikų geliu arba kremu.
Trichomonozė: Infekcija perduodama lytinių santykių metu su užsikrėtusiu asmeniu. Negydoma infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

Intymios higienos svarba nėštumo metu

Sveikos moters makštyje yra šiek tiek balkšvos spalvos rūgštinės reakcijos išskyrų. Rūgštinę reakciją (pH 3,5 - 4,5) palaiko makšties išskyrose esanti pieno rūgštis. Makšties gleivinės epitelyje yra nemažai specialios medžiagos glikogeno, kuris būtinas kiekvienos sveikos moters makštyje esančioms laktobakterijoms daugintis. Veikiamas fermentų glikogenas skyla ir jo skilimo produktas yra pieno rūgštis. Nėščioji turi praustis tekančiu vandeniu. Taigi, jeigu neįmanoma nusiprausti duše arba iš čiaupo bėgančiu vandeniu, nedera praustis dubenyje. Vanduo turi būti šiltas. Prausiamės iš priekio - išangės link. Ploviklių negalima švirkšti tiesiai į makštį.

Nėštumo metu nereikia naudoti priemonių makščiai plauti (nebent skirtas ginekologo). Nėštumo periodu nepageidautinas net mažiausias makšties sudirginimas. Makšties pH skiriasi nuo kūno odos pH, todėl moteris turėtų naudoti specialias priemones intymiai higienai, kurių pH toks pat kaip ir lytinių organų. Įprastinis - šarminis muilas netinka intymiai higienai, ypač nėštumo metu. Muilas ne tik išsausina makšties gleivinę, bet ir keičia makšties mikroflorą, ir gali sukelti uždegimą. Specialios intymios higienos priemonės palaiko rūgštinę odos terpę, todėl oda gali išlaikyti normalią drėgmę. Dėl šios savybės intymios higienos priemonės padeda palaikyti ir makšties rūgštingumą, todėl nesusidaro disbiozė (bakterijų pusiausvyros sutrikimas). Intymiajai higienai skirtų prausiklių sudėtyje paprastai būna įvairių augalinių ekstraktų, jie nesausina ir nedirgina jautrios odos, todėl šias priemones galima naudoti kasdien. Intymios higienos priemonių sudėtyje yra daug mažiau kvapiklių ir kitų priedų. Tai labai svarbu nėštumo metu: reikia vengti aštriai kvepiančių higienos priemonių, nes jos yra potencialūs alergenai.

Kiti galimi pokyčiai ir patarimai

Makšties niežėjimas: Jei jaučiate makšties niežėjimą, galite manyti, kad turite mielių infekciją. Tačiau nuolatinis niežėjimas gali būti kažko rimtesnio požymis. Kreipkitės į gydytoją, kad nustatytų tikrąją makšties niežėjimo priežastį.
Lytinis gyvenimas nėštumo metu: Mokslo įrodyta, kad lytiniai santykiai nesukelia nei ankstyvojo persileidimo, nei priešlaikinio gimdymo, nei priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo. Tačiau dėl vienintelio dalyko jokių mitų nėra. Jei nėščioji po lytinių santykių kraujuoja arba gresia persileidimas, bet kuris gydytojas uždraus vaginalinius lytinius santykius.
Odos pokyčiai: Nėštumo metu moters oda, plaukai, nagai, gleivinės patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių. Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių.
Pykinimas ir vėmimas: Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių.
Nugaros skausmas: Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio.
Kojų tinimas: Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma.
Vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę.

Odos pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu moters oda, plaukai, nagai, gleivinės patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių.

Pigmentacija

Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių. Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Kartais atsiranda generalizuota (t. y. išplitusi) hiperpigmentacija. Tiksli hiperpigmentacijos priežastis nėra žinoma. Viena dažniausių odos pigmentinių pokyčių išraiška - tai baltosios pilvo linijos patamsėjimas. Pilvo srityje, nuo gaktos iki bambos matoma neryški tamsi linija. Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas.

Apgamai

Mokslininkų duomenys apie apgamų pakitimus nėštumo metu yra prieštaringi. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog net trečdaliui nėščiųjų apgamai pakito, įgavo atipijos požymių. Visgi atliekant kitą tyrimą, ženklių skirtumų tarp nėščių ir nenėščių moterų nebuvo pastebėta.

Melazma

Dar vadinama „nėštumo kauke“. Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų, nors gali pasireikšti ir nenėščioms moterims, taip pat vartojančioms kontraceptines tabletes. Dėl nėštumo atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos.

Kraujagyslių pokyčiai

Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą).

Teleangiektazijos

Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje.

Delnų eritema (paraudimas)

Dviem trečdaliams nėščiųjų gali parausti delnai.

Venų varikozė

Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas. Kai vargina kojų venų varikozė, rekomenduojama pakelta kojų padėtis, kompresinių kojinių nešiojimas, miegojimas ant kairiojo šono, fizinė veikla, taip pat patariama vengti ilgo stovėjimo ar ilgo sėdėjimo.

Kraujagysliniai dariniai

Nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys. Piogeninė granulioma yra gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys, kuris pasireiškia kaip raudonai violetinės spalvos papulė, sudaryta iš granuliacinio audinio. Šis darinys atsiranda pirmoje nėštumo pusėje ir auga itin greitai, dažniausiai burnos gleivinėje, tačiau gali susiformuoti ir ant pirštų. Po nėštumo, piogeninė granulioma dalinai sumažėja, o galutinai išnyksta kelių mėnesių bėgyje. Hemangiomų atsiradimo dažnis yra 5% iš visų nėštumų.

Strijos

Jungiamojo audinio pakitimai nėštumo metu ir dėl to atsiradusios strijos nemažai daliai moterų kelia kosmetinių problemų. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą. Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo.

Odos dariniai

Niežulys. Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų. Dažniausiai niežti skalpą, išangę, išorinius lytinius organus, pilvo odą (ypač trečiame nėštumo trimestre). Niežulys nėštumo metu gali būti susijęs su dermografizmu arba dilgėline, kuri yra dažnesnė antroje nėštumo pusėje. Būklės palengvinimui rekomenduojamos avižų vonios, antihistamininiai vaistai, pvz., loratadinas. Be to, niežulys būdingas ir specifinėms nėščiųjų odos ligoms.

Tatuiruotės ir auskarų vėrimas

Nėštumo metu nerekomenduojama darytis tatuiruočių. Nėštumas neturi įtakos tatuiruotėms, pasidarytoms dar iki pastojimo. Visgi tatuiruotės krūtinės ir pilvo srityje gali deformuotis dėl natūralių šių kūno sričių matmenų padidėjimo ar chirurginės intervencijos (pvz., jeigu moteris turi tatuiruotę apatinėje pilvo dalyje, tai atlikus cezario pjūvio operaciją, tatuiruotė turės defektą dėl rando). Pagrindinės auskarų vėrimo komplikacijos - skausmas, kraujavimas, mėlynės, atmetimo reakcija, audinių defektas, keloidinių randų ar granuliomų formavimasis, lokali ar sisteminė infekcija.

Prakaito ir riebalinių liaukų pokyčiai

Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas (ypač nėštumo pabaigoje) lemia prakaitinės bėrimų, hiperhidrozės atsiradimą.

Plaukų pokyčiai

Hirsutizmas. Padidėjęs plaukuotumas labiausiai pastebimas veido srityje, tačiau gali išryškėti ir ant rankų, kojų, nugaros, virš gaktos. Tai atsiranda dėl placentos ir kiaušidžių gaminamų androgenų poveikio plauko folikului. Nėštumo metu galvos plaukai tampa storesni ir tankesni, kadangi sulėtėja plauko augimo ciklas- pailgėja perėjimas iš „augimo“ į „poilsio“ fazę. Plačiau apie plaukų augimą skaitykite skyrelyje „Plaukų augimas ir fiziologija“. Po gimdymo praėjus 1-5 mėnesiams, padaugėja plaukų, esančių telogeno fazėje. Šiuo periodu ypač dažnai moteris vargina plaukų slinkimas, kuris nustoja maždaug po pusantrų metų. Androgeninė alopecija. Retais atvejais nėštumo metu plaukai kaktos ir viršugalvio srityje gali išretėti.

Nagų pakitimai

Nėštumo metu nagai auga greičiau, tačiau gali atsirasti nagų distrofija, skersiniai ruoželiai, ponaginės masės, distalinė onicholizė (neskausmingas nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio).

Gleivinių pokyčiai

Burnos gleivinės pakitimai susidaro dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio. Gali atsirasti gingivitas (dantenų uždegimas), padidėja ir išblunka tarpdantiniai speneliai. Dėl to dantenos kraujuoja, skauda, išopėja. Pagrindinis metodas išvengti šių nemalonių simptomų - tai gera burnos higiena.

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini.

Dažniausi nėštumo metu pasireiškiantys nepatogumai ir patarimai

Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.

Rėmuo: Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Pykinimas ir vėmimas: Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių.
Nugaros skausmas: Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio.
Kojų tinimas: Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma.
Hemorojus: Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų.
Dantenų kraujavimas: Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Odos pokyčiai: Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius.
Pigmentacija: Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms.
Kojų mėšlungis: Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu.
Paruošiamieji sąrėmiai: Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį.
Dažnas šlapinimasis: Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja.
Vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę.
Strijos: Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos.
Makšties išskyros: Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Odos jautrumas: Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą.
Krūtų jautrumas: Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui.
Nuovargis: Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Padidėjęs apetitas: Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
Nuotaikų kaita: Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.

Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.

žymės: #Nestumo