Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje yra aktuali tema, ypač atsižvelgiant į siekį didinti energijos vartojimo efektyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Tačiau, renovacijos procesas susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansinius aspektus ir gyventojų požiūrį. Remiantis Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, pagal renovuotų daugiabučių dalį tarp didžiųjų Lietuvos miestų Kaunas atrodo prasčiausiai.
Renovacijos Kainos: Ar Jos Atgraso Kauniečius?
Vieno Kauno daugiabučio bendrijos pirmininkas išsakė abejones dėl renovacijos naudos: „Tarkim, pasiimam paskolą ir 20 metų mokėsim? Po 20 metų vėl renovacijos reikės, tai mes visą laiką mokėsim ir mokėsim, ir plius už šildymą, tai realiai jokios naudos“.
Vienas savivaldybės įmonės darbuotojas pasidalijo įžvalgomis apie galimas renovacijos kainas: „Kaip tik man skambino neseniai viena savivaldybės įmonė, sakė, padeda pasirūpinti renovacija. Iš karto pasakiau - pabandysiu atspėti kainą, pažiūrėkit, ar pataikau. Pasakiau 1 mln. 200 tūkst., tai sakė, kad devynaukščiui panašiai tiek ir reikia. Paskaičiuokit, jeigu yra 103 butai, tai po kiek pinigų mums reikia? Tarkim, pasiimam paskolą ir 20 metų mokėsim?“ Anot pašnekovo, jeigu paskolą gyventojai sugebėtų grąžinti per kelerius metus, tada svarstytų.
Preliminarūs Skaičiavimai ir Valstybės Parama
Vis tik nusakyti renovacijos kainą - ne taip lengva. APVA atstovė skaičiavo, kad, imant visus (3,9 tūkst.) baigtus renovuoti daugiabučius nuo 2013 m., renovacija 1 kvadratiniam metrui vidutiniškai atsiėjo 225,08 euro. Tačiau vertinant tik šiuo metu vykdomo projekto vidutinę rangos darbų vertę, ji siekia jau 501,82 euro už 1 kv. m. Remiantis tuo galima preliminariai paskaičiuoti, kad turintiems vidutinį - 50 kv. m. dydžio - butą renovacija gali kainuoti nuo 11,3 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.
Pliuskuvienė paminėjo, kad pastarųjų kvietimų investicijos į rangos darbus vidutinio dydžio daugiabučiui (1550 kv. m.) yra apie 650 tūkst. eurų (1 kv. m. - 419,35 euro), taigi 50 kv. m. butui tai kainuotų apie 21 tūkst. eurų. Jis pridūrė, kad nuo šios sumos dar būtų suteikta valstybės parama, todėl kaina 1 kv. m. atitinkamai mažėtų apie 35 proc. (50 kv. m. butui - nuo 21 tūkst. iki maždaug 13,6 tūkst.
KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. Ji primena, kad gyventojai daugiabučio namo modernizavimui gali pasinaudoti ne tik valstybės parama, bet ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą ilgiausiai 20-čiai metų, tačiau su neaugančiomis, fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.
Be viso to, yra žmonių, kuriems namo atnaujinimas nekainuoja absoliučiai nieko. I. Šakalienė pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję apie galimybę gauti 100 proc. valstybės paramą renovacijai gauto kredito ir palūkanų dengimui. „Sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą“, - komentavo agentūros atstovė.
Kodėl Kaunas Atsilieka Pagal Renovaciją?
Prieš metus įsikūrusios Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovas Julius Jankauskas, paklaustas, kokios priežastys lemia, kad APVA statistikoje Kaunas iš didžiųjų miestų atrodo prasčiausiai, kalbėjo, kad čia šildymo kainos vienos mažiausių, o beveik pusę daugiabučių prižiūri administravimo įmonės, kurios „nesuinteresuotos jų renovacija dėl įvairių priežasčių“.
Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamento direktorė, atkreipė dėmesį, kad APVA pateiktoje statistikoje vertinamas santykis, kiek daugiabučių namų yra savivaldybėje ir kiek iš jų jau renovuota, todėl čia pirmauja mažesni miestai, pavyzdžiui, Birštonas, kur iš visų renovuotinų daugiabučių sutvarkyta daugiau kaip pusė.
Didelė dalis butų yra nuomojami, o savininkams renovacija neaktuali, nes už viską apmoka nuomininkas. Dar viena problema (aktuali didiesiems miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai), kad tie namai, kuriuos jau tikrai būtina atnaujinti, yra miesto centre, t. y. papuola į paveldinę zoną arba patys yra paveldo objektai.
Renovacijos Nauda: Finansinė ir Kita
Vis dėlto, anot LRT.lt pašnekovo, reikia atsižvelgti į kitas naudas: būsto vertė po atnaujinimo pakyla beveik tiek pat, kiek paskolos suma, sumažėja išlaidos už namo priežiūrą, užkertamas kelias vandentiekio avarijoms, padidėja komfortas ir t. Jo teigimu, didinant energetinio naudingumo reikalavimus ir mažinant kompensacijas bei augant statybos kainoms, be miesto valdžios pagalbos iki 2050 m. pasiekti užsibrėžtus tikslus visiškai nerealu.
O KBMA vadovė patikino, kad modernizuotų daugiabučių butų savininkai žiemą gali džiaugtis net iki 70 proc. mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Ji pateikė realų pavyzdį: du identiško 60 kv. m. ploto butai, tik vienas - 1976 m. statybos, neatnaujintame name, o kitas - 1973 m. Neatnaujinto namo buto šeimininkai lapkričio mėnesį už šildymą mokėjo 80,41 euro, o atnaujinto buto šeimininkams tą patį mėnesį teko išleisti vos 26,1 euro, kas yra net 3 kartais mažiau.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada visų pirma atkreipė dėmesį, kad, pvz., Vievyje 2 kambarių butas kainuoja apie 50-60 tūkst. eurų, o Vilniuje - apie 100-120 tūkst. Renovacija abiem atvejais kainuos panašiai, tačiau vertės prieaugis bus skirtingas, o mažesniuose miesteliuose gali būti ir neigiamas. Jis skaičiavo, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio vertė apytiksliai išauga 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio.
Čiulada pateikė pavyzdį: jei buto Vilniuje vidutinė 1 kv. m. Taigi, jeigu 50 kv. m. butas prieš tai kainavo 97 tūkst.-100 tūkst. eurų, tai po renovacijos jo kaina pakyla iki 110 tūkst.-115 tūkst. eurų. Pasak pašnekovo, nuomos kainos irgi pakiltų panašiai - apie 10-15 proc. Toks būstas būtų ir lengviau išnuomojamas, nes šildymo išlaidos būtų mažesnės.
Klaipėdos Pavyzdys: Spartus Renovacijos Tempas
Klaipėdos miesto savivaldybėje daugiabučių namų atnaujinimo procesas yra vienas iš sparčiausių Lietuvoje. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios, Klaipėdos miesto savivaldybėje suderinti 182 daugiabučių namų modernizavimo investicijų planai (Vilniuje - 400, Kaune - 298), 124 objektuose pradėti statybos darbai.
Daugiabučių renovacijos statistika Lietuvoje
| Miestas | Vieta tarp savivaldybių | Renovuoti daugiabučiai | Iš viso daugiabučių (reikėtų atnaujinti) |
|---|---|---|---|
| Birštonas | 1 | Daugiau nei pusė renovuota | - |
| Panevėžys | 2 | 404 | 890 |
| Alytus | 17 | - | - |
| Klaipėda | 21 | - | - |
| Marijampolė | 25 | - | - |
| Šiauliai | 41 | - | - |
| Vilnius | 45 | 411 | 5369 |
| Kaunas | 46 | 306 | 4416 |
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Vaikiškų Marškinėlių Dydžių Lentelė: Atraskite Tobulą Dydį Jūsų Mažyliui!
- Nuostabios Vaikiškos Patalynės Parduotuvės Internetu – Geriausi Pasiūlymai Jūsų Mažyliui!