Kazys Boruta: Biografija ir Kūrybos Kelias

Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius, Marijampolės apskr. - 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) - lietuvių literatūros klasikas, poetas, prozininkas, vertėjas.

Asmenybės bruožai ir politinė veikla: Kazys Boruta buvo spalvinga asmenybė, nesitaikstanti su totalitarinių režimų reikalavimais - už tai kiekvienos valdžios buvo kalinamas ir persekiojamas. Dėl radikalių pažiūrų, nesitaikstymo su autoritarizmu nuolat konfrontavo su esamais politiniais režimais, buvo persekiojamas, kalinamas. Priklausė nelegaliai eserų sąjungai.

Šeima:

• Tėvai - Kazimieras Boruta, Kazimiero (1872 m. - Marija Borutienė (Sirutytė, 1879 m. - 1960 m. Kūlokuose, palaidotas senosiose Liudvinavo kapinėse), ūkininkė, aktyvi visuomenininkė, įkūrė Liudvinavo katalikių moterų draugijos skyrių, 10 m.
• Broliai ir seserys - Magdalena Borutaitė (Bajerčienė, 1902 m. Kūlokų kaime, Liudvinavo valšč. - 1992 m. spalio 19 d. Vilniuje, palaidota Alytaus senosiose kapinėse prie bažnyčios), 1930 m. baigė VDU istoriją, mokytojavo, dėstė istoriją gimnazijose, nuo 1936 m. Alytaus gimnazijoje. Rusų okupatmečiu dėstė rusų kalbą. - Petronėlė Borutaitė (Starkienė, 1911 m. Kūlokų kaime, Liudvinavo valšč. - 2004 m.lapkričio 23 d. Havajuose, palaidota Los Angeles kapinėse JAV), studijavo ir baigė mediciną stomatologiją VDU (1936), įgijo dantų gydytojos specialybę, dirbo Simne ir Alytuje. 1944 m. su vyru gydytoju Jurgiu Starkumi ir vaikais emigravo į Vakarus, nuo 1940 m. - Petras Boruta (1907 m. Kūlokų kaime, Liudvinavo valšč. - 1966 m. - Jonas Boruta (1915 m. Kūlokų kaime, Liudvinavo valšč. - 1996 m.
• Šeima - žmona Ona Borutienė (iki 1927 m. Kazanskaitė, civilinė metrikacija Rygoje, 1905 m. - 1941 m. lapkričio 13 d., palaidota Vilniaus Saulės kapinėse), bibliotekininkė. Išvertė keletą knygų iš latvių kalbos. Apie ją K. - žmona (1945-1957 m.) Jadvyga Čiurlionytė-Abraitienė-Borutienė (1898 m. balandžio 13 d. Druskininkuose - 1992 m. balandžio 1 d. Vilniuje, palaidota Druskininkų kapinėse), etnomuzikologė, menotyros daktarė, profesorė, visuomenės veikėja, jauniausioji M. K. - žmona (1961-01-07 - 1965-03-09) Elga Kaktyn (Pētersone)-Motuzienė-Borutienė (1917 m. gruodžio 5 d. Maskvoje - 2005 m. liepos 14 d.
• Dukra - Eglė Dalia Borutaitė (Makariūnienė, g. 1933 m. gruodžio 12 d.

Mokslai ir studijos

• 1912 m. pradėjo mokytis Marijampolės apskr. Liudvinavo pradžios mokykloje.
• 1918 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Mokslą tęsė Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje, nuo 1920 m. Marijampolės mokytojų seminarijoje. Čia aktyviai dalyvavo aušrininkų veikloje.
• 1924 m. už dalyvavimą Gegužės 1-osios demonstracijose iš seminarijos pašalintas.
• 1924-1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių Mokslų fakultete studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir istoriją.
• 1926 m. vasario mėn. išvyko į Austriją, įstojo į Vienos universiteto Filosofijos fakultetą. Studijavo literatūrą, filosofiją ir istoriją.
• 1928-1930 m. Vienos universitete tęsė literatūros ir filosofijos studijas, išklausė 8 semestrų kursą, tačiau neturėdamas pinigų diplomo negavo.

Politinė veikla ir areštai

• 1924 m. už dalyvavimą Gegužės 1-osios demonstracijose iš seminarijos pašalintas.
• 1925 m. gegužės mėn. buvo suimtas už leidinyje „Draugas jauniems“ išspausdintus Gegužės 1-osios šūkius, leidinys konfiskuotas, bet nuo arešto paliuosuotas.
• 1925 m. lapkričio 8 d. K. Boruta su kitais studentas aušrininkais už viešą paskaitą-protestą prieš mirties bausmę, surengtą universitete, suimtas ir su kitais aušrininkais nuteistas 1 mėn. kalėti. Iš universiteto pašalintas iki kitų mokslo metų pradžios 1926 m. rugsėjo.
• 1933 m. kovo 28 d. buvo suimtas ir nuteistas 4 metams sunkiųjų darbų kalėjimo už nelegalią politinę veiklą. Kalėjo Kauno sunkiųjų darbų ir Marijampolės kalėjimuose.
• 1946 m. kovo 17 d. K. Boruta buvo suimtas Onos Lukauskaitės-Poškienės bute. Spalio 20 d. pagal RTFSR baudžiamojo kodekso 58-12 straipsnį nuteistas 5 metams už tai, kad žinojo apie slaptos pogrindinės organizacijos Lietuvių tautinės tarybos (jos narė buvo ir Ona Lukauskaitė-Poškienė) „Atsišaukimą į laisvąsias pasaulio tautas“ (1946 m.) ir nepranešė saugumui (kaltinime suformuluota „apie tai, kad K. Boruta žinojo ir nepranešė“). Kalėjo Vilniaus kalėjimuose ir Rasų lageryje. Į Sibirą nebuvo išsiųstas žmonos Jadvygos Čiurlionytės pastangų dėka.

Kūrybinė veikla

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1920 metais. Poezijoje vyrauja maištingos nuotaikos, laisvės troškimas, metamas iššūkis inertiškai bedvasei aplinkai; šiurkštūs ekspresionistiniai vaizdai, dramatiškos metaforos derinamos su lyriniais kaimo peizažais, avangardistinė dinamiška poetika susilieja su romantine intymios išpažinties tonacija.

Žymiausi K. Borutos prozos kūriniai, davę pradžią lietuvių poetiniam romanui, - romanai "Mediniai stebuklai" (1938) ir "Baltaragio malūnas" (1945, pataisytas leidimas 1962). Romano "Mediniai stebuklai" pagrindinis veikėjas - besiblaškantis ir maištaujantis žmogus, menininkas dievadirbys, konfrontuojantis su savanaudiška aplinka; stiliui būdinga liaudies kalbos intonacijos. Romane "Baltaragio malūnas", pagrįstame lietuvių liaudies pasakų apie žmogaus ir velnio kovą motyvais, parodyta tragiška žmogaus lemtis, poetizuojama romantiška meilė, liaudies etinės vertybės; epiškumas derinamas su lyrizmu, kalba ritminė, kompozicija pagrįsta leitmotyvų kartojimu.

K. Boruta - dokumentinės lietuvių prozos vienas kūrėjų: apybraižos apie žymius keliautojus (Kelionės į šiaurę 2 knygos 1938-39), beletrizuota skulptoriaus V. Grybo biografija Sunkūs paminklai (1960). Parašė atsiminimų (apie B. Sruogą, Čiurlionių šeimą; knyga Gyvenimas drauge su draugu, išleista 1999), istorinį romaną Sūduoniai (nebaigtas).

Bibliografija:

• A-lo! : pirmoji poetiška raketa : [eilėraščiai]. - Kaunas, 1925. - 16 p.
• Dainos apie svyruojančius gluosnius: lyrika ir poemos. - Kaunas : Žalia Vėtra, 1927. - 31 p.
• Kryžių Lietuva: eilėraščiai. - Ryga, 1927. - 46 p.
• Drumstas arimų vėjas: [apsakymai]. - Ryga : Audra, 1928. - 91 p.
• Namas Nr. 13: romanas. - Kaunas-Ryga : Audra, 1928. - 64 p.
• Vosylius : [poema]. - 1931. - 10 p.
• Suomių kraštas: apybraiža. - Kaunas : Pažanga, 1931. - 61 p.
• Duona kasdieninė: [eilėraščiai]. - Kaunas, 1934. - 70 p.
• Eilės ir poemos. - Kaunas, 1938. - 255 p.
• Mediniai stebuklai, arba dievadirbio Vinco Dovinės gyvenimas ir darbai: romanas. - Kaunas : Spindulys, 1938. - 315, [1] p.

Vertimai

K. Boruta išvertė A. Tolstojaus, H. Ibseno, F. Schillerio, W. Shakespeare’o kūrinių. Išvertė P. Buck (Geroji žemė 1935), H. Ibseno (Brandas 1937, Cezaris ir Galilėjietis 1938), A. Tolstojaus (Petras Pirmasis 2 t.

Atminimo įamžinimas

• 1970 m. Rasų kapinėse jam pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Vildžiūnas, archit. Jaunutis Makariūnas) Antkapyje iškaltos eilutės iš K.
• 1996 m.
• 2005 m. išleistas pašto ženklas su jo portretu (dail.
• 2005 m.
• 2012 m.

Kazys Boruta kultūroje

Pagal apysaką "Baltaragio malūnas" sukurtas filmas "Velnio nuotaka". Taip pat sukurtas miuziklas "Velnio nuotaka".

Adaptacijos:

• 1966 m. inscenizuotas Kauno dramos teatre.
• 1974 m. sukurtas filmas „Velnio nuotaka“ (rež. A. Žebriūnas).
• 1973 m. sukurtas pirmasis lietuviškas miuziklas (kompozitorius V. Ganelinas).
• 1979 m. pastatytas baletas „Baltaragio malūnas“ (muzika V. Ganelino, baletmeist. V. Brazdylis).

K. Borutos kūriniai išversti į daugelį pasaulio kalbų. „Baltaragio malūnas“ pirmoji lietuvių autoriaus grožinės literatūros knyga išleista Reikjavike islandų kalba (1976 m.

žymės: #Gimimo

Panašus:

• Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
• Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
• Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
• Vaikiško klozeto dangčio privalumai ir trūkumai: ar verta rinktis mažiesiems?
• Vykinto Pugačiausko Biografija: Nematomas Sausio 13-osios Herojus ir Jo Drąsos Istorija