Kazimiera Kymantaitė-Gregorauskienė, Banaitienė gimė 1909 m. birželio 29 d. Kuršėnuose, o mirė 1999 m. gegužės 21 d. Vilniuje. Palaidota Rasų kapinėse.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Į Kauną Kazimiera atvyko būdama 12 metų. 1929 m. ji baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete (VDU), bet nebaigė. Tuo pat metu, 1929-1932 m., mokėsi Andriaus Olekos-Žilinsko dramos mokykloje prie Valstybės teatro, dalyvavo teatro spektaklių masuotėse.
Karjera Teatre
Kazimieros Kymantaitės karjera teatre buvo ilga ir įvairiapusė. 1933-1934 m. ji buvo Jaunųjų teatro aktorė, kur jos pirmas savarankiškas vaidmuo buvo spektaklyje „Dėdės Tomo trobelė“. 1934-1940 m. Kymantaitė vaidino Valstybės teatre. 1939 m. išvyko į Vilnių, o 1940-1941 m. buvo Vilniaus valstybinio teatro aktorė.
Karo metais su vyru Marijonu ir dukra Agne pasitraukė į Rusijos gilumą. 1941-1944 m. Maskvoje bendradarbiavo radijo lietuviškų laidų redakcijoje. 1943-1944 m. buvo Sovietų Sąjungos lietuviškų valstybinių meno ansamblių režisierė. 1944-1945 m. vaidino Vaidilos teatre, o 1945-1950 m. dirbo Vilniaus valstybinio dramos teatro dramos studijos dėstytoja. Nuo 1945 iki 1993 m. buvo Valstybinio akademinio dramos teatro aktorė ir režisierė. 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.
Svarbiausi Vaidmenys Teatre
- Fanė („Dėdės Tomo lūšnelė“, 1933 m., pagal H. E. Byčerę-Stovę)
- Sara (R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, 1936 m.)
- Šarlota (A. Čechovo „Vyšnių sodas“ 1937, 1945)
- Betina (G. Hauptmano „Prieš saulėlydį“, 1939 m.)
- Kleopatra (M. Gorkio „Priešai“, 1946 m.)
Režisūrinė Veikla
Kazimiera Kymantaitė režisavo ir pastatė kelias dešimtis Lietuvos ir užsienio šalių rašytojų pjesių Lietuvos valstybiniame teatre ir kituose Lietuvos teatruose bei televizijoje. Ji inscenizavo apsakymus, noveles, romanus, pati sukūrė nemažai vaidmenų televizijoje ir radijuje, konsultavo Lietuvos teatrus.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre iki šiol rodoma 1948 m. K. Kymantaitės režisuota Boriso Dauguviečio komedija „Žaldokynė“.
Vaidmenys Kine
K. Kymantaitė sukūrė įsimintinus vaidmenis kino filmuose:
- Janytė („Marytė“, rež. Vera Strojeva, 1947 m.)
- Čepėnienė („Svetimi“, rež. Marijonas Giedrys, 1962 m.)
- Laimos motina („Birželis, vasaros pradžia“, rež. Raimondas Vabalas, 1969 m.)
- Gaigalienė („Markizas ir piemenaitė“, rež. Algirdas Dausa, 1978 m.)
- Ponia („Dičiaus karjeras“, rež. 1980 m.)
Apdovanojimai ir Įvertinimas
1954 m. Kazimierai Kymantaitei buvo suteiktas LSSR liaudies artistės vardas. 1994 m. ji buvo apdovanota LDK Gedimino 4 laipsnio ordinu.
Asmeninis Gyvenimas
Pirmasis K. Kymantaitės vyras buvo ekonomistas Marijonas Gregorauskas (1908-1995), antrasis - kultūros veikėjas Juozas Banaitis (1908-1967).
2021 m. spalio 10 d. Vilniuje, ant namo Beržyno g. 5, kuriame gyveno aktorė, buvo atidengta memorialinė lenta.
Atminimo Įamžinimas
Minint K. Kymantaitės gimimo 100-metį, 2009 m. buvo išleista jai skirta knyga „Reikalauju kūrybos laisvės!“. 2019 m. pasirodė Leontinos Valskienės ir Petro Valskio sudaryta knyga „Kazimiera Kymantaitė - tai mes, mūsų tautos kultūros likimas“.
Bibliografija
- Girdzijauskaitė, Audronė. Kazimiera Kymantaitė. - Vilnius, 1983.
- Reikalauju kūrybos laisvės!: knyga apie Kazimierą Kymantaitę. - Vilnius, 2009.
- Valskienė, Leontina ir Valskis, Petras. Kazimiera Kymantaitė - tai mes, mūsų tautos kultūros likimas. - Šiauliai, 2019.
Kazimieros Kymantaitės Režisuoti Spektakliai
K. Kymantaitė daugiausia režisavo lietuvių literatūros inscenizacijas:
- "Marti" (1945, pagal Žemaitę)
- "Kraujas ir pelenai" (1961, pagal Just. Marcinkevičių)
- "Sename dvare" (1983, pagal Šatrijos Raganą, Klaipėdos dramos teatre; abiejų inscenizacijų autorė)
- "Žemė maitintoja" (1950, pagal P. Cvirką)
- "Paskenduolė" (1956, pagal A. Vienuolį, LSSR valstybinė premija 1957)
- "Meisteris ir sūnūs" (1965, pagal P. Cvirką, 1978 vaidino Meisterienę; trijų paskutinių su A. Rasteika)
Pastatė lietuvių originaliosios dramaturgijos veikalų:
- B. Dauguviečio „Žaldokynė“ (1948)
- K. Sajos „Silva studentauja“ (1957)
- „Nerimas“ (1962)
- „Oratorius. Maniakas. Pranašas Jona“ (1967)
- K. Inčiūros „Gulbės giesmė“ (1975, Jaunimo teatre Vilniuje)
- B. Sruogos „Milžino paunksmė“ (1979)
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Jurga Šeduikytė: Atraskite žinomą dainininkę – biografija ir kūrybos paslaptys
- Ar Verta Gyventi Dėl Vaikų? Šokiruojantys Argumentai Už ir Prieš, Kuriuos Turite Žinoti!