Naujoji Vilnia - vieta, kurioje netrūksta gerų žmonių, besirūpinančių beglobiais gyvūnais. Tačiau šiame kontekste iškyla nemažai iššūkių ir problemų, susijusių su gyvūnų globa.
Gyvūnų globos problemos ir atsiliepimai
Patikrinimo metu, dėl netinkamai vedamos dokumentacijos, inspektoriams kilo neaiškumų, kas atsako už laikomus gyvūnus. Gyvūnai laikomi nevalytoje, užterštoje gyvūnų išmatomis teritorijoje, čia pat lauke, tiesiai ant žemės sumesti ir jiems skirti pašarai. Kačių laikymo vietose juntamas amoniako kvapas, patalpos netvarkingos, pašarai ir tuštinimuisi skirtos dėžutės laikomi šalia.
Kai kurios katės po teritoriją klajojo palaidos ir be jokių kliūčių galėjo pabėgti. ,,Patikrinimo metu gyvūnų laikymo sąlygos nebuvo tiesiogiai keliančios grėsmę gyvybei, jiems buvo padėta vandens ir pašaro. Įvairaus amžiaus šunys buvo laikomi vagonėliuose ir lauko voljeruose, aptvaruose, kur buvo įrengtos būdos jiems pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, kai kuriose pakreikta šiaudų.
Pasak specialistės, šiai gyvūnų laikymo vietai nebus suteiktas veterinarinis patvirtinimas, o gyvūnų globėjų veiklos klausimas bus sprendžiamas nedelsiant. „Gaila, kad per pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, kuris buvo suteiktas gyvūnų globėjams ir globos namams pasiruošti naujajai tvarkai ir įgyvendinti būtinus minimalius reikalavimus, vis dar atsiranda tokių piktavalių pažeidėjų.
Net ir žinodami savo pareigas, jie nesirūpina suteikti gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas, o, prisidengdami gyvūnų globa, siekia užsitikrinti paramos gavėjų statusą ir rinkti paaukotas lėšas“, - teigė R. Po patikrinimo gyvūnų globėjų atstovė iškviesta pasiaiškinti į Vilniaus VMVT.
Viena iš gyventojų pasidalino prisiminimais apie apsilankymą zoologijos sode vaikystėje, pabrėždama siaubingas gyvūnų laikymo sąlygas. Kiti teigia, kad zoologijos sode malonu pasivaikščioti, o praleistas laikas prabėga nepastebimai.
Žiaurus elgesys su gyvūnais
Trečiadienį Lietuvos gyvūnų globos draugija sulaukė pranešimo apie spąstuose įkliuvusį bei besikankinantį gyvūną. Tai buvo naminė katė. Privataus namo kieme spąstus gyvūnui paspendė, manoma, savo balandžių saugumu susirūpinęs šeimininkas.
Pūkuotoji miaukė taip, kad girdėjosi keliuose aplinkiniuose namuose bei netoliese esančioje mokykloje. Katė su spąstuose prispausta letenėle išbuvo apie 6 -7 valandas. „Man paskambino priešais dirbantis žmogus, - pasakojimą pradeda D. Navickienė. - Jis pranešė, kad mato gaudomuosius spąstus su grandine. Juose įkliuvusi katė blaškosi, rėkia ir klykia.
Žmogus pranešė policijai, tačiau ten jam atsakė, kad policija turi pernelyg daug darbo. Žmogus teigė skambinęs ir pačiam namo, kurio kieme į spąstus pateko katė, šeimininkui. Šis pareiškęs, jog jam yra nusispjauti, nes auginąs balandžius, kurių vieno vertė - 500 litų. D. Navickienė teigė, jog šeimininko žmona buvo namuose, tačiau nemėgino katės išlaisvinti.
„Kai atvykome, katės užpakalinių kojų nagai buvo nulaužti. Manau, kad ji likusiomis kojomis mėgino kažkaip atidaryti spąstus. Man baisiausia, kad gyvenantys tame name visą laiką stebėjo tą vaizdą,“ - stebėjosi D. Navickienė. Tuomet į kiemą išbėgo pasipiktinusi moteris ir ėmė rėkti, jog gyvūnų globėjai įsiveržė į privačią teritoriją.
D. Navickienė teigė, kad moteris neneigė, jog spąstai - jų. Gyvūnų globos draugijos atstovai nuvežė nelaimėlę pas veterinarą ir viliasi, jog letenos kraujotaka atsistatys bei jos nereikės amputuoti. Apie katę LGGD pranešęs gyventojas Jurijus GRYNAS.lt žurnalistams teigė, jog pamažu aiškėja katės šeimininkas.
Vyras teigė, jog namo gyventojai iš tiesų tvarkė patalpas balandžiams laikyti, tačiau abejojo, ar naminės katės retiems paukščiams kelia pavojų. D. Navickienė patvirtino, jog tai - naminis, kažkieno pasivaikščioti išleistas gyvūnas.„Ji ilgaplaukė, prižiūrėta, miela - tikrai naminė. Netgi murkia glostoma. Žinoma, ji vis dar yra šoko būsenos.
Ji žadėjo parašyti pareiškimus policijai bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos Gyvosios gamtos inspekcijai. Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas žurnalistus patikino, jog Klonių gatvės 10-ojo namo gyventojai nėra teisūs. „Sodybose ir negyvenamuosiuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų valdytojai ir naudotojai turi teisę naudodami numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti medžiojamus plėšriuosius žvėris ir varninius paukščius.
Jie nebūtinai turi būti medžiotojai, - Medžioklės įstatymą citavo S. Mikėnas. - Taigi visų pirma reikėtų patikrinti, ar tai privati teritorija, tada - koks spąstų tipas. Tačiau svarbiausia - įstatymas leidžia gaudyti medžiojamus PLĖŠRIUS gyvūnus, o ne naminius. Medžiojamos yra lapės, šeškai, varnos, krankliai. Jei į paspęstus spąstus pakliūna kitas nemedžiojamas žvėris - negerai.
Katinas nėra laukinis gyvūnas, kad ir valkataujantis. Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas patvirtino, kad panašių atvejų pasitaiko kasmet. „Lauksime informacijos iš gyvūnų globėjų organizacijos ir tas asmuo neliks nenubaustas. Praėjusiais metais buvo panašus įvykis - kaimyno šunį kankinęs gyventojas gavo baudą. Kiekvienas privalo atsakyti už savo veiksmus“, - teigė S.
Vasario 4-ąją, kaip ir kiekvieną vakarą, Sergėjus, pašėręs sodybos kates, jau ruošėsi eiti namo, bet išgirdo širdį veriantį katės miaukimą. Jis atrado šokiruojantį radinį - savadarbę gaudyklę, primenančią kankinimo agregatus iš siaubo filmų: viduje buvo įmestas jaukas - negyvas balandis, šalia kurio blaškėsi jau „pagautas“, panikos apimtas sodybos katinas.
Deja, visų kitų pakliuvusių į tą siaubo aparatą likimas buvo žiaurus. Paaiškėjo kad naikinimo aparato autorius - buvęs policininkas, kuris kartą jau baustas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Šis „kūrybingas“ sadistas jau anksčiau yra konstravęs kankinimo įrenginius, tiesa, tąkart spąstus, kur įkliuvusios katės žūdavo.
Jau kartą baustas kačių žudikas praeitą kartą dievagojosi, kad pagrindinis motyvas naikinti kates buvo tas, jog jos kelia grėsmę jo auginamiems balandžiams. Liudininkų teigimu, tas pats žmogus, kol nebuvo surentęs specialios gaudyklės, nuodijo beglobes kates.
Sergėjaus teigimu, buvusio policininko-kačių žudiko praeitą kartą gauta menka baudelė neišgąsdino ir šis žmogus jaučiasi visiškai nebaudžiamas.
Gyvūnų gelbėjimo iniciatyvos
Naujosios Vilnios beglobių kačių gelbėtojas Sergėjus yra gerai žinomas visoms gyvūnų globos organizacijoms, jis ne pirmus metus savarankiškai užsiima šia veikla. Jo prižiūrimoje sodyboje besiglaudžiančios laukinės katės yra sterilizuotos, kasdien šeriamos.
Diskusijose minima ir informacija apie sužeistą kalytę Naujojoje Vilnioje, kuriai reikalinga pagalba. Žmonės dalijasi kontaktais, organizuoja transportą ir ieško veterinarų, galinčių suteikti pagalbą. Pasiūlymai svyruoja nuo kalytės užmigdymo ir pagavimo iki transportavimo į veterinarijos kliniką ir prieglaudą.
Viena iš gyventojų, LauraV, organizuoja transportą, kad paimtų žmogų iš Kauno, kuris galėtų padėti kaliytei. Taip pat minimas pilietis Ramūnas, kuris galėtų atvykti iš Kauno užmigdyti kalytę su šautuvu. Žmonės aktyviai ieško būdų, kaip pagauti kalytę, tačiau ji yra labai atsargi ir bijo.
Viena iš gyventojų teigia, kad kalytė yra labai stipri ir išgyveno daugiau nei mėnesį su sužalota kojyte. Žmonės svarsto apie spąstų statymą arba narvo naudojimą, kad ją pagautų. Taip pat bandoma susisiekti su zoologijos sodo darbuotojais, kad jie padėtų pagauti kalytę.
Buvo bandoma užmigdyti kalytę vaistais, tačiau jie nepaveikė. Po nesėkmingo bandymo pagauti, kalytė dingo ir niekur nepasirodė. Žmonės baiminasi, kad jai galėjo perdozuoti vaistų. Gyventojai kreipiasi į gyvūnų globos organizacijas, prašydami pagalbos.
P. Lile su dukra kiekvieną vakarą verda 11-12 litrų košės su mėsa ir vakare apeina pamaitinti tuos vargsus paliktus, išduotus gyvūnus, organizuoja sterilizacijas. Vat toks žmogus vertas tikro SAVANORIO vardo.
Veterinarijos paslaugos Vilniuje
Vilniuje veikia nemažai veterinarijos klinikų, teikiančių pagalbą gyvūnams:
- Gerosios Vilties g. Jakovo veterinarijos klinika
- Nemenčinės pl. Žemynos g. Indrės veterinarijos gydykla
- Partizanų g. Veterinarijos klinika RuminaVet
- Jeruzalės g. Jeruzalės veterinarijos klinika
Šios klinikos siūlo platų paslaugų spektrą - nuo ligų profilaktikos iki gyvybiškai svarbių operacijų. Jose dirba kvalifikuoti veterinarijos specialistai, pasiruošę padėti Jūsų augintiniui.
Vilniaus gyvūnų globos namai po rekonstrukcijos
Pirmadienį po rekonstrukcijos duris atvėrė Vilniaus gyvūnų globos namai. Pasak įstaigos vadovų, dabar pastate įvestas šildymas, sutvarkytos vandens bei nuotekų sistemos, taip pat išlietos grindys, gyvūnams pastatyti nauji Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacines normas atitinkantys voljerai, įkurti priežiūros bei gydymo, sterilizacijos kabinetai. Visa tai savivaldybei atsiėjo per 2,7 mln. eurų.
„Visur yra šildomos grindys, voljerai vienas nuo kito atitverti pertvaromis, stiklai voljerų apačioje tonuoti, kad gyvūnai vienas kito nematytų ir nepatirtų didesnio streso ir nenorėtų vienas kito užpulti“, - žurnalistams teigė įstaigos vadovė Agnė Žėbienė.
Pasak vadovės, šiuo metu globos namuose priglausti 33 šunys ir 29 katės - tai sudaro apie sudaro apie 40 proc. vietų globos namuose. Iš viso atnaujintose patalpose galės būti apgyvendinta iki 100 šunų ir kačių, veiks laukinių gyvūnų sterilizacijos kabinetas.
„Pernai čia sterilizavome 1000 laukinių kačių“, - sakė A. Žėbienė.
Sostinės meras Valdas Benkunskas pažymi, jog naujose patalpose taip pat vyks ir edukacinės veiklos.
„Po rekonstrukcijos atsiveria erdvės, kurias galima vadinti aukščiausio lygio, kurios atitinka visus moderniausius gyvūnų priežiūros ir globos standartus. Vilniaus miestas kartu su savivaldybės įmone „Grinda“ investavo beveik 2,7 mln. eurų į šito pastato rekonstrukciją“, - teigė Vilniaus miesto meras V.