Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pirmieji metai - tai neįtikėtinai svarbus laikotarpis kūdikio gyvenime, kai vyksta stulbinantys fiziniai, emociniai ir pažintiniai pokyčiai. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius kūdikio raidos etapus ir pateiksime patarimų tėvams, kaip padėti savo mažyliui atsiskleisti.

Pirmasis mėnuo: adaptacija prie naujos aplinkos

Gimus naujagimiui, ypač jei jis pirmasis vaikas šeimoje, kyla daug klausimų: kiek jis miegos, valgys, ar reikia jam žaislų. Sumišę tėvai atidžiai apžiūri savo naujagimį, atsargiai jį liečia nuo galvos iki kojų ir rankų bei užuodžia ypatingą kūdikio kvapą. Ir naujagimis pirmosiomis valandomis šiame pasaulyje yra neįprastai atidus.

Pirmosiomis valandomis po gimimo užmezgamas labai gilus ir kupinas meilės ryšys tarp tėvų ir vaiko, kuris trunka visą likusį gyvenimą. Moters kraujyje oksitocino niekad nebūna daugiau nei iškart po gimdymo. Ne veltui prancūzas gydytojas Mišelis Odenas oksitociną pavadino „meilės hormonu“. Oksitocinas suteikia neapsakomą laimės ir visiško įsimylėjimo jausmą.

Per pirmą mėnesį naujagimis priauga apie 500-600 g svorio. Daugiau priauga vaikai, kurie gimė mažesnio svorio, nei turėjo būti pagal nėštumo laiką. Ar vaikas priaugo per daug, pasakyti galima po apžiūros. Į ūgį per mėnesį mažylis stypteli 1-3 cm. Kartais matuojant pirmą mėnesį tėveliai išgyvena, kad atžala nieko nepriaugo ar net „sutrumpėjo“.

Kūdikis maitinamas taip dažnai, kaip nori - ar kas valandą, ar kas tris. Per parą skirtingi naujagimiai turi skirtingus maitinimo poreikius: vienas yra maitinamas 6-8, o kitas - ir 10 kartų. Įprastai naujagimis miega nuo vieno maitinimo iki kito. Pirmomis savaitėmis mažylis valgo vienodai dažnai tiek naktį, tiek dieną. Žindančioms mamoms reikėtų vengti aštrių produktų, konservuoto maisto, rinktis šviežią, visavertį maistą.

Pirmą mėnesį galima stebėti naujagimių refleksus. Jei vaikas gerai čiulpia - vadinasi, yra sveikas, gerai vystosi. Ką tik gimusio naujagimio raumenų tonusas yra šiek tiek padidėjęs, todėl rankytės ir kojytės sulenktos, pritrauktos prie liemens, kumščiai suspausti. Jei ant nugaros gulinčiam į delnus įdėsite nykščius, vaikas juos sugriebs ir pakeltas kelias sekundes išlaikys galvą. Kitas naujagimio refleksas - pastatytas kūdikis „žingsniuoja“.

Taip pat sveiki naujagimiai turi refleksą, kai paguldytas ant pilvo kniūbsčias mažylis pasuka galvą į šoną, kad neuždustų. Tokia padėtimi kūdikis gali ir pašliaužti, ypač jei kojytėms suteiksime atramą. Sveikas vaikas verkia, kai nori valgyti, kai dėl tam tikrų priežasčių jaučia nepatogumą, jam diegia pilvą arba būna pasiilgęs artumo, šilumos. Paimti ant rankų ir priglausti mažylį - patikimas būdas nuraminti.

Kūdikį maudykite kas 2 dienas, nors yra šeimų, kurių atžaloms tinka bei patinka kasdienės maudynės. Nuo gimimo vaikas reaguoja į šviesą, į garsą. Jeigu nėštumo metu nuolat klausėtės tam tikros muzikos ar dainavote dainas, gimęs vaikas jas pažins ir sureaguos išgirdęs. Baigiantis pirmam mėnesiui kūdikis jau pradeda fiksuoti žvilgsnį, gali sąmoningai nusišypsoti. Kai kurie tėvai pastebi, kad per miegus šypsosi ir kelių dienų naujagimiai. Tačiau tai yra nesąmoninga, refleksinė šypsena. Tikrosios, sąmoningos, dar teks truputį palūkėti.

Fizinė raida pirmaisiais metais

Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi.

Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas.

Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.

Emocinė ir socialinė raida

Reaguoja į garsus. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. amžiaus kūdikiai gali patirti baimę.

Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.

Pažintinė raida ir kalbos įgūdžiai

Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Anksčiau buvo manoma, kad vos gimę kūdikiai yra kone akli. Šiandien jau yra žinoma, kad jie mato dar būdami pilve ir, pavyzdžiui, seka stalinės lempos šviesą. Beje, būtent todėl kai kuriuose gimdymo namuose naujagimiai iškart po gimimo suvyniojami į raudoną rankšluostį. Ryškiausiai naujagimiai mato tai, kas nuo jų akių yra maždaug dvidešimties centimetrų atstumu. Įdomu tai, kad motinos ir tėvai savo kūdikius intuityviai laiko būtent tokiu atstumu nuo savo veido. O kūdikiai nuo pat pradžių intensyviau stebi tas formas, kurios primena veidą (taškas, taškas, kablelis, brūkšnys).

Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas.

Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais.

Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais.

Kaip padėti vaikui atsiskleisti?

Pirmiausia ir svarbiausia, ką galite suteikti savo kūdikiui - artumas. Oda prie odos kontaktas. Prigludęs prie mamos krūtinės nusiramina kiekvienas kūdikis, nes jos odos kvapas, kūno šiluma ir pažįstamas širdies plakimas ramina. Tokiais atvejais jaunas tėvelis turėtų medikų paprašyti leisti palaikyti kūdikį, kol mama sustiprės. Pasikelti marškinėlius ir priglausti savo kūdikį prie krūtinės.

Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl visi šie patarimai yra bendro pobūdžio. „O kas bus, jei man gimdymo namuose sukeis kūdikius ir aš neatpažinsiu savojo?“ - kartais nerimauja būsimosios mamos. Nuogąstauti neverta, tai neįmanoma. Iš pačių pradžių pasaulis naujagimiui atrodo labai keistas - toks didelis, šaltas ir triukšmingas! Vis dėlto mamą ir tėtį jis iškart pripažįsta. Mokslinių eksperimentų metu buvo įrodyta, kad naujagimiai instinktyviai pasuka galvą į mamos dėvėtus marškinėlius ir nereaguoja į kitos moters dėvėtą rūbą. Panašiai yra ir paleidus pažįstamo mamos ir tėčio balso įrašą - jau patys mažiausi į jį reaguoja, o svetimam balsui lieka abejingi.

žymės: #Vaikai #Vaika #Kudiki #Gime

Panašus: