Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas.
Pagalbinis Apvaisinimas: Kaip Tai Vyksta
Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami.
Lytinių Ląstelių Susitikimas Laboratorijoje
Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą.
Intracitoplazminė Spermatozoido Injekcija (ICSI)
Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų. Kartais turime tik pavienius spermatozoidus. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI).
Visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota.
Embriono Vystymosi Etapai
Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios.
Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3).
Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo. Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Pagalbinio Apvaisinimo Sėkmę Lemiantys Veiksniai
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t. Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje.
“Northway” vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai.
Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.
Žmogaus Embriono Teisinė Apsauga Lietuvoje
Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, kad embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje. Įstatymo leidėjui tenka teisinė pareiga užtikrinti tinkamą embriono, kaip unikalios žmogiškos gyvybės, esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį. Teisės normos, išreiškiančios aukščiau minimas teisines nuostatas, yra tampriai tarpusavyje susijusios, ir sąveikaudamos sudaro vieningą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą.
Žmogiškos prigimties turėjimas nepriklauso nuo to, ar subjektas teisine prasme yra laikomas asmeniu. Pagal Lietuvos teisėje įtvirtintą ir tarptautinius įsipareigojimus atitinkantį žmogaus embriono teisinės apsaugos režimą, embrionus galima kurti tik pagalbinio apvaisinimo tikslais, negalima jų kurti biomedicininių tyrimų tikslais.
2015 m., svarstant naują Biomedicinių tyrimų etikos įstatymo redakciją, buvo keliamas klausimas, kaip elgtis su embrionais, kurie buvo kurti pagalbinio apvaisinimo tikslais, bet nebuvo tam panaudoti. Paprastai pagalbiniam apvaisinimui nepanaudoti embrionai yra naudojami kamieninių ląstelių gavybos tikslais. Kaip žinia, ląstelių gavimo procedūros metu embrionas žūva. Būtent todėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra visiškai uždrausti Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje, o Vokietijoje ir Italijoje tyrimus leidžiama atlikti tik su tomis ląstelių linijomis, kurios buvo išskirtos iki tam tikros datos.
Tuo metu žmogaus embriono apsaugos tikslais buvo priimtas sprendimas į įstatymą įrašyti, kad „biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami“ (Įstatymo 3 str.
2016 m., svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, buvo siekiama šią „pilkąją zoną“ eliminuoti, nustatant, kad galima sukurti ne daugiau kaip 3 žmogaus embrionus, ir juos visus privaloma perkelti į moters organizmą. Tuomet, sulaukus labai didelio suinteresuotų asmenų spaudimo, šio sumanymo buvo atsisakyta.
Pasiūlymas išbraukti nuostatą, kad „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama „pilkają zoną” atšaldyti, t. y. leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus kitu, įstatymo projekte neidentifikuotu, tikslu.
Pagalbinio Apvaisinimo Įstatymo Pakeitimo Projektai
2021 m. rugsėjo 27 d. LR Seime buvo užregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengė Seimo narys Arminas Lydeka, o pateikė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Morgana Daniele ir Jurgita Sejoniene. Įstatymo projektu siekiama ne tik reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, bet ir siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Siūlymas panaikinti reikalavimą šaldyti pagalbinio apvaisinimo tikslu sukurtus, bet į moters gimdą neperkeltus žmogaus embrionus motyvuojamas noru mažinti nepakeliamą finansinę naštą poroms, kurios nori pagalbinio apvaisinimo procedūros pagalba susilaukti vaikų.
Iš tiesų, priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, buvo nustatyta pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tvarka.
Projektas problematiškas ir kitais aspektais. Pavyzdžiui, yra yra siūloma Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytą moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu. projektu siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save identifikuoja vyru, ar netgi vyrui, save identifikuojančiam moterimi.
Lyčiai neutrali principo formuluotė leidžia manyti, kad projektu siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save identifikuoja vyru, ar netgi vyrui, save identifikuojančiam moterimi. Toks teisinis reglamentavimas sukurs nepagrįstus teisinius lūkesčius dėl lyties tapatumo sutrikimo kenčiantiems žmonėms, tarsi tvirtindamas, kad jiems, nepriklausomai nuo jų biologinės lyties, pagalbinis apvaisinimas yra galimas.
Žmogaus teisių ir biomedicinos (Ovjedo) konvencijos 28 straipsnis numato valstybėms narėms įpareigojimą pasirūpinti, kad svarbiausi klausimai, kylantys dėl biologijos ir medicinos naujovių, būtų deramai svarstomi viešai, pirmiausia atsižvelgiant į jų aktualią medicininę, socialinę, ekonominę ir teisinę reikšmę.
Taip pat, kad būtų deramai konsultuojamasi dėl jų galimo taikymo.
Kada Prasideda Gyvybė?
Remiantis JAV Aukščiausiojo teismo, kai kurių politikų, tarp kurių - ir Prezidentas B. Obama, pasisakymais ir įvairiais šaltiniais, mokslo ir medicinos srityse vis dar daug diskutuojama dėl to, kaip atsakyti į šį keblų klausimą. Iš tiesų mokslas jau atsakė į šį klausimą garsiai ir aiškiai.
Neseniai Martos N. Shahbazi ir kolegų iš Jungtinės Karalystės atliktas tyrimas parodo, jog ši naujai susiformavusi ląstelė žino, kaip vystytis po apvaisinimo nepriklausomai nuo to, ar sulaukia signalų iš gimdos. Tyrime pademonstruojama, kad apvaisintas kiaušinėlis - dar žinomas kaip zigota, „apvaisinimo produktas“, ankstyvos stadijos embrionas ar objektas, apibūdinamas vienu iš kitų galimų terminų - yra autonomiška gyva būtybė.
Tyrėjai pastebėjo, kad šios ląstelės gali sėkmingai orientuotis, nors ir nėra implantavusiosis gimdoje. Tai reiškia, jog, kaip ir buvo tikėtasi, embrionai žino, ką turėtų daryti tam, kad išgyventų, ir jie bando išgyventi, nepriklausomai nuo to, ar jau yra motinos organizme.
Naujai apvaisintas embrionas nesužinos, ar yra „pageidaujamas“, tačiau žino, kad nori išgyventi. Embrionas nuo apvaisinimo momento turi dvi esmines misijas: viena iš jų - pradėti dalintis, kita - patekti iš motinos kiaušintakio į gimdą. Jau anksčiau žinojome, jog besivystantis embrionas su motina bendrauja signalais, kurie perduodami krauju su maisto medžiagomis, tačiau dabar sužinota, kad embrionas jau nuo pirmosios dienos užprogramuotas išgyvenimui.
Atliktas darbas eliminuoja galimybę sakyti, jog ankstyvos stadijos embrionas nėra organizmas ar nėra savarankiškas.
Dar 2008-aisiais, gerokai anksčiau nei pasirodė šis M.N. Shahbazi tyrimas, Robertas P. George‘as ir Christopheris Tollefsenas savo knygoje „Embrionas: žmogaus gyvybės apsauga“ rėmėsi kitais embriologijos tyrimais.
Tačiau, kaip paaiškino R.P. George‘as bei Ch. Tollefsenas ir kiti (tokie kaip Johnas Finnisas ar Patrickas Lee), gyvūnų bei žmonių organizmų savarankiškumas nėra lygiavertės sąvokos. Galų gale, ne visi gyvūnai yra žmonės, nors ir laikomi savarankiškomis būtybėmis. Bet autoriai pažymi, kad organizmas, gebantis tapti atpažįstamu žmogumi, jau faktiškai yra žmogus, nes net jei organizmo gebėjimai dar nėra pakankamai išsivystę, jie vis vien pastebimi jau ankstyvosios stadijos embrione.
Anot jų, žmogiškumą nulemia ne tuoj pat galimi pademonstruoti ir panaudoti gebėjimai, o prigimtiniai gebėjimai. Taigi, žmogaus embrionas turi tuos pačius prigimtinius gebėjimus kaip ir visiškai išsivystęs suaugęs žmogus.
Tačiau žmogų vertiname dėl jo prigimtinių savybių, taigi, vertiname visus žmones visose vystymosi stadijose vienodai.
Dabar, kai M.N. Shahbazi tyrimas patvirtino R.P. George‘o ir Ch. Tollefseno prielaidas ir argumentus, jog ankstyvosios stadijos embrionas visiškai geba savarankiškai vystytis, būtų įdomu sužinoti, ar pakaktų įrodymų W. Saletanui permąstyti savo požiūrį į žmogiškumą.
Taigi, nustokime išsisukinėti. Laikas pripažinti tiesą.
žymės:
Panašus:
- Žmogaus anatomija vaikams: kaip suprantamai paaiškinti apie kūną?
- Atskleiskite Paslaptingas Žmogaus Charakterio Savybes Pagal Gimimo Datą – Sužinokite Dabar!
- Neįtikėtini Žmogaus Savybių Atskleidimai Pagal Gimimo Datą – Sužinok Visa Tiesą!
- Neįtikėtina tiesa apie "CuraMed" gerklės pastiles vaikams – sudėtis ir nauda, kuri nustebins!
- Gimdos susitraukimas po gimdymo: efektyvūs pratimai ir būtina žinoti informacija