Apvaisinimas - tai augalų ir gyvūnų lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas. Susidaro nauja ląstelė (zigota), iš kurios vystosi naujas organizmas (gemalas). Dauguma gyvūnų dauginasi lytiniu būdu.
Skiriami 2 gyvūnų apvaisinimo būdai: išorinis ir vidinis.
Išorinis ir Vidinis Apvaisinimas
Išorinis apvaisinimas
Išorinis apvaisinimas vyksta ne patelės organizme. Išorinio apvaisinimo metu patelės į vandenį išleidžia kiaušinėlius, o patinai - spermatozoidus.
Šis būdas būdingas žuvims ir varlėms.
Vidinis apvaisinimas
Vidinio apvaisinimo metu patinas suleidžia savo spermatozoidus tiesiai į patelės kūną.
Šis būdas būdingas žinduoliams.
Apvaisinimo Procesas
Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė (zigota). Joje vyksta segmentacija, pradeda vystytis naujas organizmas.
Apvaisinti patelės lytinę ląstelę galima vienu spermatozoidu (monospermija; būdinga žinduoliams) arba daugiau kaip vienu (polispermija; būdinga ropliams). Apvaisinimo metu skiriamos 3 fazės: prasiskverbimas, branduolių susiliejimas ir chromosomų pasikeitimas.
Spermatozoidai, patekę į lytinius takus, juda kiaušinėlio link. Judėjimą sąlygoja cheminės medžiagos. Spermatozoidas, susitikęs kiaušinėlį, išskiria fermentus, kurie ištirpdo jo spindulinį vainiką, skaidriąją zoną bei membraną ir prasiskverbia prie kiaušinėlio.
Spermatozoido ir kiaušinėlio prisilietimo vietoje jungiasi abiejų ląstelių plazminės membranos, susilieja jų turinys ir per kelias sekundes iš dviejų ląstelių susidaro viena. Spermatozoidui įsiskverbus keičiasi kiaušinėlio apvalkalų laidumas ir kiti spermatozoidai nebegali patekti į kiaušinėlį.
Susijungia abiejų lytinių ląstelių branduoliai, tuo metu susilieja jų chromosomos. Apvaisinimo procesas baigiasi lytinių ląstelių branduolių susijungimu ir zigotos susidarymu.
Išorinio ir Vidinio Apvaisinimo Skirtumai
Išorinis ir vidinis apvaisinimas skiriasi tuo, jog vidiniui apvaisinimui reikia dviejų tėvinių organizmų, o išoriniam apvaisinimui gali reikėti vieno arba dviejų tėvinių organizmų.
Pagalbinis Apvaisinimas
Skaičiuojame 34 metus po pirmojo naujagimio gimimo, kuris buvo pradėtas pagalbinio apvaisinimo metodu. Visas šis laikotarpis tapo intensyvios plėtros metais - ši sritis buvo viena iš greičiausiai besivystančių medicinos sričių. Galutinio pripažinimo sulaukta 2010 metais, kuomet Nobelio medicinos premija buvo įteikta fiziologui iš Didžiosios Britanijos Robertui Edwardsui už pagalbinio apvaisinimo metodo sukūrimą.
Šiuo metu atliekama apie 2 mln. pagalbinio apvaisinimo ciklų. Europoje tokių procedūrų atliekama daugiausiai. Tarkim, Danijoje paskutiniaisiais metais apie 10 procentų, Suomijoje, Belgijoje 6-8 procentai, net Estijoje jau daugiau kaip 4 proc. Pirmąjį dešimtmetį po pirmosios sėkmės tokių procedūrų skaičius augo geometrine progresija. Laikotarpyje tarp 1993 m. ir 2003 m. ciklų skaičius padvigubėjo. Šiuo metu augimas sudaro 10-20 proc.
Lietuvoje situacija gana specifinė. Turime daug teigiamų pusių - pakankamai šios srities aukštos kvalifikacijos specialistų, klinikų, atliekančių pagalbinio apvaisinimo procedūras. Diegiami aukščiausi kokybės standartai pagal ES ląstelių ir audinių direktyvos reikalavimus. Tačiau pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičiumi pasigirti negalime, nes stipriai atsiliekame nuo Europos valstybių, JAV. Šiuo metu, manoma, kad pas mus atliekama apie 200-250 pagalbinio apvaisinimo ciklų per metus, tenkančių milijonui gyventojų.
Tuo tarpu, lyginant su Estija, oficialiais ESHRE 2008 m. Pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičių nulemia santykis tarp paslaugos poreikio ir prieinamumo. Paslaugos poreikį nulemia demografiniai skaičiai. Tose šalyse, kur populiacijoje vyrauja jaunos moterys, yra gausios šeimos, augančios populiacijos, tokios paslaugos poreikis nedidelis.
Apskritai, skaičiuojama, jog gyventojų skaičius valstybėje išlieka stabilus, jei suminis gimstamumo rodiklis yra ne mažiau 2,1 (suminis gimstamumo rodiklis - tai vidutinis gimusių gyvų vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius). Europos Sąjungos šalių vidurkis 2009 metais buvo 1,59. Esant tokiai situacijai, atsiranda valstybinis-visuomeninis interesas remti gimstamumo skatinimo programas, nes ateitis tampa miglota dėl nepakankamo mokesčių mokėtojų skaičiaus.
Todėl skatinti gimstamumą, gerinant pagalbinio apvaisinimo prieinamumą yra daugelio Europos valstybių politika. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje 2010 metais buvo 1,55, populiacijos mažėjimas kone sparčiausias Europoje.
Ką reiškia sparčiai augantis pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius? Taip, nevaisingų porų daugėja, tačiau pagalbinio apvaisinimo ciklų augimo dinamika yra gerokai spartesnė, nei nevaisingų porų skaičiaus augimas. Jeigu apibūdinti keliais žodžiais, tai pavadinčiau šiuolaikiško gyvenimo būdo įtaka. Moterys pasirodė neatsparios negailestingai tiksinčiam biologiniam laikrodžiui, o vyrai - įvairiems išorės, aplinkos faktoriams. Šeimos kuriamos vis vėlesniame amžiuje, vaikų planavimas nukeliamas.
Sulaukusi 40 metų amžiaus pastoti geba kas trečia sveika moteris. Dėl fiziologinio senėjimo didėja neaiškios kilmės nevaisingumas. Buvo atliktas populiacinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 1938 metų iki 1991 metų spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 40 proc.
Tačiau, jei pažiūrėtume į indikacijų pagalbiniam apvaisinimui struktūrą, - kiaušintakinį nevaisingumą rastume tik ketvirtoje vietoje, sudarantį 11 procentų indikacijų pagalbiniam apvaisinimui, t.y. su šios kilmės priežastimi galime sieti vos kas dešimtą pagalbinio apvaisinimo ciklą. Pirmoje vietoje - vyriškos kilmės nevaisingumas, toliau vyriškos kilmės ir moteriškų ginekologinių ligų kombinacija ir neaiškios kilmės nevaisingumas.
Kitos pagalbinio apvaisinimo metodikos:
- TESA (testicular sperm extraction) - metodika, kurios metu spermatozoidai iš sėklidės gaunami, atliekant perkutaninę (pro odą) sėklidžių punkciją. Lietuvoje TESA metodas pirmą kartą atliktas 2000 m. „Vaisingumo klinikoje“.
- PICSI metodo pagrindą sudaro lėkštelė, padengta hialurono geliu. Hialuronas yra natūralus biopolimeras, aptinkamas įvairiose ląstelėse taip pat ir kiaušialąstės dangaluose.
- IMSI - Sistema, papildanti mikroskopą ir įgalinanti atrinkti morfologiškai normalius spermatozoidus mikroinjekcijai.
- Assisted Hatching procedūra. Ir taikant DAB, ir natūralaus pastojimo metu, embrionai, patekę į gimdą, išsilaisvina iš dangalo ir esant palankiom sąlygom, įsitvirtina gimdos sienelėje. Jei embrioną gaubiantis išorinis dangalas yra storas, taikomas AH metodas. 2003 metais pirmą kartą Assisted Hatching procedūra atlikta „Vaisingumo klinikoje“.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtini Išorinio Apvaisinimo Stebuklai Gyvūnų Pasaulyje – Sužinokite Visus Faktus!
- Ar žinduoliai iš tiesų turi išorinį apvaisinimą? Sužinokite tiesą dabar!
- Išorinis ir vidinis apvaisinimas: pagrindiniai skirtumai, kuriuos privalote žinoti!
- Sužinokite, Kiek Sauskelnių Tikrai Reikia Naujagimiui Per Dieną – Nepakeičiamas Gidas Tėvams!
- Naujagimių kraujo tyrimai: svarbiausios normos ir kaip teisingai interpretuoti rezultatus