Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Globa - asmeniui negalint savarankiškai veikti teismo nustatomas teisinis statusas, kai pripažinus asmenį neveiksniu, jis praranda visas savo teises, jam skiriamas globėjas. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas pradėti bylą dėl globos ar rūpybos nustatymo šiam asmeniui.

Alytaus Atvejis: Kai Kaimynai Tapo Šeima

Su­lau­kę laik­raš­čio skai­ty­to­jų skam­bu­čių ne­ga­lė­jo­me įsi­vaiz­duo­ti, kad XXI am­žiu­je to­kia si­tu­a­ci­ja įma­no­ma. Be­veik prieš pus­me­tį alytiškis pa­lai­do­tas ne to­se ka­pi­nė­se, ku­rių pa­gei­da­vo prieš mir­tį. Dėl to iki šiol ne­ga­li at­si­to­kė­ti bu­vę ve­lio­nio kai­my­nai, ku­rie, mė­gin­da­mi at­sta­ty­ti tei­sin­gu­mą, jau nu­my­nė ne vie­nos or­ga­ni­za­ci­jos slenks­tį. De­ja, Vai­do A.

Pa­sak vie­no iš Aly­taus mies­to dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jų, Vai­das A. su bro­liu Rai­mun­du au­go vai­kų na­muo­se. Kai ta­po pil­na­me­čiais, ga­vo iš­mo­ką būs­tui įsi­gy­ti. Kaip me­na il­ga­me­čiai na­mo gy­ven­to­jai, bu­tai „prie li­to“ bu­vo pi­gūs, tad pi­ni­gė­lių bro­liai turėjo ir bal­dams, o pa­ta­ly­ne bei ki­tais da­ly­kais ap­si­rū­pin­ti pa­dė­jo kai­my­nai. „My­lė­jo­me juos kaip sa­vus.

Bet Vai­dą iš­ti­ko bė­da, jis ne­te­ko bro­lio Raimundo. Na­mo gy­ven­to­jai jį pa­lai­do­jo, kaip ir pri­klau­so - su mi­šio­mis, šar­vo­ji­mu“, - pri­si­me­na na­mo gy­ven­to­jai, tei­gian­tys, kad ir vie­nas li­kęs Vai­das ne­blo­gai tvar­kė­si, iš­vy­ko į Ško­ti­ją už­si­dirb­ti, o kai su­grį­žo atos­to­gų nu­si­pir­ko nau­jus bal­dus. Nors sir­go, kai­my­nai Vai­dą at­si­me­na kaip ak­ty­vų, drau­giš­ką, su­ma­nų žmo­gų. Jis ge­rai kal­bė­jo ke­lio­mis už­sie­nio kal­bo­mis, iš­ma­nė tech­no­lo­gi­jas, o su­grį­žęs į Aly­tų dalyvavo ke­lių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­loje.

Vy­ras ne­nu­sto­jo svei­kin­tis su na­mo gy­ven­to­jais, jų klaus­da­vo pa­ta­ri­mų, do­mė­da­vo­si mais­to ga­mi­ni­mu, ne­veng­da­vo ir pa­si­pa­sa­ko­ti apie ne­leng­vą naš­lai­čio gy­ve­ni­mą. „Ne­su­pran­ta­me, kū­ną pa­ė­mė iš na­mų, do­ku­men­tus taip pat iš­si­ve­žė, o pa­lai­do­jo ne­at­pa­žin­tiems ir vienišiems skir­to­je vie­to­je Už­upių ka­pi­nė­se“, - ste­bi­si re­dak­ci­ją apie šią is­to­ri­ją in­for­ma­vę skai­ty­to­jai. „Po ge­ro mė­ne­sio jau ne­iš­ken­tu­si nu­ė­jau į sa­vi­val­dy­bę, pri­ėmi­me klau­siu, ko­dėl taip at­si­ti­ko, at­sa­kė, kad „mes ne prie ko“, - apie val­di­nin­kų re­ak­ci­ją pa­sa­ko­ja gy­ven­to­ja.

Bu­vę Vai­do A. kai­my­nai sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų pa­si­tei­ra­vo, ko­kia tvar­ka ir kur tu­rė­tų kreip­tis, kad jų ben­dri­jos gy­ven­to­jas bū­tų per­lai­do­tas ša­lia bro­lio. Sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo pa­siū­ly­ta kreip­tis į „Skaus­mo užuo­vė­ją“ ir pra­šy­ti, kad ji per­lai­do­tų. „Mes Vai­dą no­ri­me kaip žmo­gų per­lai­do­ti, ne mai­še, kaip bu­vo pa­da­ry­ta, o kars­te ar ur­no­je, su mi­šio­mis. Tai, kad jis pa­lai­do­tas specialiame kvartale Užupiuose, ke­lia di­de­lį siel­var­tą“, - tei­gia gy­ven­to­jai.

„Esa­me drau­giš­ka ben­druo­me­nė, bet jau ne­te­ko­me kan­try­bės. Ypač ste­bi­na ins­ti­tu­ci­jų, ku­rioms de­le­guo­tos tos pa­čios sri­ties veik­los, veiks­mų ne­su­de­ri­na­mu­mas, vi­siš­ko ry­šio, su­pra­ti­mo ne­bu­vi­mas. „Ir da­bar jo­kios in­for­ma­ci­jos ne­no­ri teik­ti, tei­si­na­si, kad ga­li sa­ky­ti tik gi­mi­nėms. Bet juk jis naš­lai­tis, jo gi­mi­nės - mes, su ku­rais jis drau­ga­vo, ku­riems iš­vyk­da­mas dirb­ti į Ško­ti­ją pa­ti­kė­da­vo su­mo­kė­ti mo­kes­čius, net pa­si­sa­ky­da­vo, kiek pa­vy­ko su­si­tau­py­ti, kiek ir kam san­tau­pų iš­lei­do. Kur jis be­bu­vo, vi­sa­da su Vai­du tu­rė­jo­me ry­šį, daž­nai pa­skam­bin­da­vo. Bu­vo tau­pus, tu­rė­jo tiks­lų. Ir jaut­rus bu­vo ki­to skaus­mui, mi­rus na­mo gy­ven­to­jui, pir­mas su ro­že at­ei­da­vo, su­klup­da­vo, mal­de­lę su­kal­bė­da­vo. Nie­ko ne­už­gau­da­vo.

Savivaldybės Atsakomybė ir Procedūros

Laik­raš­čio re­dak­ci­ja krei­pė­si į „Skaus­mo užuo­vė­ją“ ir iš jos pa­slau­gas per­kan­čią Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bę.

- Kaip Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je yra or­ga­ni­zuo­ja­mas ne­at­pa­žin­tų ir vie­ni­šų as­me­nų lai­do­ji­mas?

- Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius as­mens lai­do­ji­mą or­ga­ni­zuo­ja tik ga­vęs pra­ne­ši­mą iš po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to, kad rei­kia pa­lai­do­ti ne­at­pa­žin­to as­mens pa­lai­kus, ar­ba kad mi­ręs vie­ni­šas as­muo, ku­ris ne­tu­ri ar­ti­mų­jų, ar­ba ar­ti­mie­ji at­si­sa­ko jį lai­do­ti. To­kiu at­ve­ju ren­gia­mas ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mas dėl pa­pil­do­mų lė­šų lai­do­ji­mui sky­ri­mo.

- Ar mies­to sa­vi­val­dy­bė skel­bia kon­kur­są šiai pa­slau­gai ir ko­kiam ter­mi­nui?

- Taip, skel­bia. Pas­ku­ti­nis pir­ki­mas vy­ko 2022 m. lie­pos mėn. ap­klau­sos bū­du. Kvie­ti­mai 3 įmo­nėms iš­siųs­ti, pa­siū­ly­mą pa­tei­kė 2 įmo­nės.

- Kaip fi­nan­suo­ja­mas ne­at­pa­žin­tų ir vie­ni­šų as­me­nų lai­do­ji­mas, t. y. ar vi­sa su­ma den­gia­ma iš Aly­taus miesto sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to ir ko­kia ta su­mą yra (jei ga­li­ma bū­tų tai su de­ta­li­za­vi­mu)?

- As­mens pa­lai­do­ji­mo pa­slau­gos įkai­nis - 550 eurų. Jei­gu as­muo yra vie­ni­šas (t.y. jis nė­ra ne­at­pa­žin­tas), ga­li­ma nau­do­ti lai­do­ji­mą iš­mo­ką, mo­ka­mą vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis, to­kiu at­ve­ju pa­slau­gos tei­kė­jui per­ve­da­ma 392 eurai vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų ir 158 eurai sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų.

- Kiek ne­at­pa­žin­tų ir vie­ni­šų as­me­nų yra pa­lai­do­ta Aly­taus miesto sa­vi­val­dy­bė­s kapinėse per 2022 m.?

- 2022 m. pa­lai­do­ti 5 as­me­nys, 2023 m. - 2 vie­ni­ši as­me­nys.

- Jei lai­do­ja­mas vie­ni­šas as­muo biu­dže­to lė­šo­mis, kas pri­si­i­ma at­sa­ko­my­bę, kad as­muo yra tik­rai vie­ni­šas, jei, pa­vyz­džiui, at­si­lie­pia jo gi­mi­nės ir iš­sa­ko pre­ten­zi­jas? Ar to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko, kaip jie spren­džia­mi? Kaip ap­skri­tai reg­la­men­tuo­ja­mas vie­ni­šo as­mens nu­sta­ty­mas, kad jį ga­li­ma lai­do­ti vals­ty­bės lė­šo­mis?

- Tai nu­ma­to Žmo­nių pa­lai­kų lai­do­ji­mo Aly­taus mies­to ka­pi­nė­se, jų tvar­ky­mo ir lan­ky­mo tai­syk­lės, pa­tvir­tin­tos Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos 2019 m. spa­lio 31 d.

„Gy­ven­to­jai pa­si­ge­do Vai­do, ku­ris pas­ta­rai­siais me­tais vi­siems bu­vo „ant akių“. Iš jo bu­to pra­dė­jo sklis­ti kva­pas. Skam­bi­nau jam, ne­at­si­lie­pė. Ta­da ėmiau skam­bin­ti prie jo bu­to du­rų ir su­pra­tau, kad kaž­kas ne­ge­ro at­si­ti­kę, nes te­le­fo­no ne­kė­lė, gir­dė­jau jo gar­są. Pra­ne­šiau po­li­ci­jai, at­vy­ko ir ug­nia­ge­siai, ra­do­me su­kniu­bu­sį. Pa­rei­gū­nams tei­rau­jan­tis sa­kiau, kad, kiek ži­nau, bu­vo bro­lis, ku­ris anks­čiau mi­rė ir pa­lai­do­tas Kle­vų gat­vės ka­pi­nė­se, jog Vai­das bu­vo bro­lio ka­po pri­žiū­rė­to­jas. Vai­do pa­lai­kai iš jo bu­to iš­vež­ti lie­pos 13 die­ną, ket­vir­ta­die­nį, jau va­ka­rė­jant.

Ket­virtą kar­tą „Skaus­mo užuo­vė­jai“ skam­bi­nau jau iš Už­upių ka­pi­nių ir pa­sa­kiau, kad kry­žius - be jo­kios in­for­ma­ci­jos. Nu­mykė, kad ne­su­spė­jo len­te­lės pri­kal­ti. Man pa­si­ro­dė keis­ta, kad ne­at­pa­žin­tų ir vienišų žmo­nių kvar­ta­le pa­lai­do­tas jau­nas vy­ras, ku­rį pa­ži­no­jo daug žmo­nių. Krei­piau­si į sa­vi­val­dy­bę, pra­šy­da­mas per­kel­ti ben­dri­jos na­rio pa­lai­kus ša­lia bro­lio. Sa­vi­val­dy­bė su­tiko, nu­ro­dė kreip­tis į Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­trą, kad jo spe­cia­lis­tai iš­ra­šy­tų eks­hu­ma­vi­mui rei­ka­lin­gą tei­si­nį įga­lio­ji­mą. Ir čia įstri­gau. Man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad esu ben­dri­jos pir­mi­nin­kas, o ben­dri­ja šia­me rei­ka­le nie­ko ne­ga­li.

2023 lie­pos 13 d. apie 20 val. Aly­tu­je, Vin­gio g., bu­te ras­tas mi­ru­sio vy­ro (g. 1981 m.) kū­nas be smur­to žy­mių. Bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti, ku­ris 2023 m. rug­pjū­čio 3 d. nu­trauk­tas ga­vus eks­per­to iš­va­dą, kad mir­ties prie­žas­tis ne­smur­ti­nė.

1. Ar „Skaus­mo užuo­vė­jos“ dar­buo­to­jai lie­pos 13 d. iš bu­to iš­ne­šė Vai­do A.?

2. Jei­gu taip, ko­kią su­mą sa­vi­val­dy­bė ben­dro­vei su­mo­kė­jo už Vai­do A.?

4. Ar „Skaus­mo užuo­vė­ja“ lie­pos 14 d. Vai­do A.?

5. Jei­gu taip, ko­kią su­mą sa­vi­val­dy­bė ben­dro­vei su­mo­kė­jo už Vai­do A.?

„Mi­rus as­me­niui vi­sais at­ve­jais tu­ri bū­ti pra­de­da­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl žmo­gaus mir­ties (iš­sky­rus tik tuos at­ve­jus, kai žmo­gus mi­rė dėl li­gos ar­ba dėl se­nat­vės, kai mir­ties fak­tą ga­li pa­tvir­tin­ti gy­dy­to­jai, iš­duo­da­mi pa­žy­mas - me­di­ci­ni­nius mir­ties liu­di­ji­mus). At­lie­kant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti, už­duo­tis pa­ski­ria­ma teis­mo me­di­ci­nos spe­cia­lis­tui, ku­ris pa­ren­gia spe­cia­lis­to iš­va­dą dėl mir­ties prie­žas­ties nu­sta­ty­mo, taip pat su­ren­ka­ma vi­sa ty­ri­mui reikš­min­ga me­džia­ga. Tuo­met, va­do­vau­jan­tis vi­sais by­los duo­me­ni­mis, yra pri­ima­mas pro­ce­si­nis spren­di­mas, apie ku­rį yra in­for­muo­ja­mi su­in­te­re­suo­ti as­me­nys. Vi­sam iki­teis­mi­nam ty­ri­mui va­do­vau­ja pro­ku­ro­ras, ku­ris pri­ima ga­lu­ti­nį spren­di­mą by­lo­je. Šiuo at­ve­ju, pa­gal ži­no­mas by­los ap­lin­ky­bes, t. y. kad as­muo bu­vo vie­ni­šas, ar­ti­mų­jų ne­tu­rė­jo, ben­dra­vo tik su sa­vo na­mo ben­druo­me­ne, ku­rios na­riai iš­kvie­tė spectar­ny­bas ir su­ra­do mi­ru­sio­jo kū­ną iri­mo sta­di­jo­je, su­in­te­re­suo­tais as­me­ni­mis bū­tų ga­li­ma lai­ky­ti ben­druo­me­nės pir­mi­nin­ką ir ben­druo­me­nės na­rius, ku­rie rū­pi­no­si mi­ru­siuo­ju ir jį pri­žiū­rė­jo esant jam gy­vam.

Ne­nu­sta­ty­tos ta­pa­ty­bės ir vie­ni­šų as­me­nų pa­lai­kų lai­do­ji­mus re­gist­ruo­ja ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas. Ne­nu­sta­ty­tos ta­pa­ty­bės as­me­nų pa­lai­kų lai­do­ji­mus - Ne­nu­sta­ty­tos ta­pa­ty­bės žmo­gaus pa­lai­kų lai­do­ji­mo re­gist­ra­vi­mo žur­na­le, vie­ni­šų as­me­nų pa­lai­kų lai­do­ji­mus - Lai­do­ji­mų ir ka­pa­vie­čių sta­ti­nių re­gist­ra­vi­mo žur­na­le.

Ant ne­nu­sta­ty­tos ta­pa­ty­bės as­mens kars­to pri­tvir­ti­na­ma ne­rū­di­jan­čio me­ta­lo len­te­lė su nu­me­riu.

Ne­nu­sta­ty­tos ta­pa­ty­bės as­me­nų pa­lai­kai į ka­pi­nes ve­ža­mi po vie­ną.

Pa­lai­do­jus ne­nu­sta­ty­tos ta­pa­ty­bės as­mens pa­lai­kus, su­ra­šo­mas ak­tas (du eg­zem­plio­riai), ja­me nu­rodo­mas ka­pi­nių pa­va­di­ni­mas, ka­pi­nių kvar­ta­lo, ka­pa­vie­tės, Vals­ty­bi­nės teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­bos prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos te­ri­to­ri­nio sky­riaus re­gist­ra­ci­jos nu­me­ris, mi­ru­sio­jo ly­tis, mir­ties lai­kas, ra­di­mo da­ta ir vie­ta, me­di­ci­ni­nio mir­ties liu­di­ji­mo re­gist­ra­ci­jos nu­me­riai, pa­lai­do­ji­mo da­ta. Ak­tą pa­si­ra­šo as­me­nys, da­ly­va­vę lai­do­ji­me (po­li­ci­jos, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus at­sa­kin­gas dar­buo­to­jas, ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jo, lai­do­ji­mo įmo­nės įga­lio­ti at­sto­vai). Vie­nas ak­to eg­zem­plio­rius pri­de­da­mas prie bau­džia­mo­sios by­los ar­ba ne­nu­sta­ty­tos ta­pa­ty­bės as­mens as­me­ny­bės nu­sta­ty­mo by­los, ki­tą eg­zem­plio­rių sau­go ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas.

Statistika apie vienišų asmenų laidotuves Alytuje

Ši lentelė apibendrina savivaldybės pateiktą informaciją apie vienišų asmenų laidotuves Alytuje:

Metai Palaidoti vieniši asmenys Palaidoti neatpažinti asmenys Asmens palaidojimo paslaugos įkainis
2022 5 Nėra duomenų 550 EUR
2023 2 Nėra duomenų 550 EUR

Šeimos Bylos Teismuose: Vaiko Interesai Pirmiausia

„Visos šeimos bylos nagrinėjamos atsižvelgiant į pagrindinį kriterijų - vaiko interesus. Buvusių sutuoktinių ar sugyventinių interesai visada atsiduria antrame plane“, - tvirtino T.

„Tai yra žmonių gyvenimas. Žinoti ir išsiaiškinti visas šeimines aplinkybes yra be galo sunku, tačiau objektyvius sprendimus priimti padeda aiškūs kriterijai, pavyzdžiui, vaiko noras, jo nuomonė, kurią išklausyti teisėjui padeda teismo psichologas“, - LRT RADIJO laidoje „Radijo byla“ teigė T. Jis pridūrė, kad nusprendus išklausyti vaiko nuomonę, visada yra įvertinama jo branda, gebėjimas formuluoti mintis.

Pasak N. „Priklausomai nuo amžiaus ir pasaulėvokos išsivystymo lygio, dažniausiai vaikas būna išsigandęs, pasimetęs, jaučiasi atsakingas ar net kaltas dėl tėvų skyrybų, - pasakojo teismo psichologas. - Juk skyrybos - labai neigiamo emocinio atspalvio gyvenimo įvykis, iš esmės keičiantis vaiko pasaulį.

N. Ogintas pabrėžė, kad kartais vaikas jaučiasi tarsi tarp dviejų ugnių - papuola į lojalumo konfliktą, kuris tampa viena iš labiausiai jo nesusiformavusią asmenybę traumuojančių patirčių: „jis jaučia spaudimą, kad turi paremti vieną arba kitą pusę, kad turi pasirinkti vieną iš dviejų mylimų žmonių.

„Kartais skyrybos, koks tai bebūtų skaudus įvykis vaiko gyvenime, būna vieninteliu sprendimu siekiant apsaugoti nepilnametį nuo tėvų pykčių, nuolatinės nesantaikos, baimės, smurto artimoje aplinkoje ar traumų, galimų jam gyvenant tarp konfliktuojančių tėvų, - apgailestavo N. Ogintas.

„Visgi su giminaičių kišimusi į šeimos bylas dažniau susidurti tenka per noro padėti prizmę, - teigė T. Romeika. - Esama atvejų, kai dauguma bylos aplinkybių rodo, kad vaikui bus geriau gyventi su vienu iš tėvų, tačiau jis, tarkime, dirba pamaininį darbą, kuriame kas kelintą parą tenka budėti.

„Pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų, tarkime, tėvas, būna nepatenkintas bendravimo su vaiku tvarka, nori su juo praleisti daugiau laiko, o mama to neleidžia, - laidoje pasakojo pašnekovas. - Tokiais atvejais tėvas kreipiasi į teismą su ieškiniu. Iš viso to tarp šalių išsivysto didžiulis konfliktas, kurio reikalingumu ir pagrįstumu tikrai galima suabejoti.

N. „Vaikui draugiškoje aplinkoje taikant tam tikrą apklausos metodiką neretai psichologas išgirsta vaikiškai kalbai nebūdingus teiginius, žodžius, pavyzdžiui: „ji pas vyrus bėgioja, namo pinigų neneša“.

2020 m. buvo baigta 390 teisminės mediacijos procesų, beveik pusėje jų (42 proc.) pasirašytos taikos sutartys. Teisminė mediacija - ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje civilinėje bei administracinėje byloje, o nuo 2020 m.

Stebint bendras bylų nagrinėjimo teismuose tendencijas, matyti, kad 2020 m., lyginant su ankstesniais metais, žymiai sumažėjo šeimos teisinių santykių bylų (dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kt.): jei, kaip minėta, praeitais metais išnagrinėta beveik 16 000 bylų, tai 2019 m. ir 2018 m.

Teisėjas T. „Prieš kreipdamiesi į teismą žmonės turi privalomai atlikti mediacijos procedūrą, - taikaus ginčų sprendimo būdo principus aiškino teisėjas. - Jiems pasiūlomas mediatorius, nešališkas tarpininkas, kuris padeda atrasti kompromisą ir pasirašyti taikos sutartį.“

T. „Pagalbos santykiuose net ir iki teismo, iki skyrybų patarčiau visada drąsiai kreiptis į profesionalus ir nelikti vieniems su savo problemomis, - į psichinės sveikatos specialistus kreiptis drąsino N. Ogintas. - Pasaulis keičiasi: moterys neturi visų vaikų auginimo rūpesčių nešti ant savo pečių, o vyrai gali parodyti jausmus.

žymės:

Panašus: