Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.
Aukšta temperatūra vaikui gali pakilti net kelis kartus per mėnesį. Tai nėra blogai, nes skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Problema kyla tik tada, kai kūno temperatūra pakyla per greitai. Tada aukšta temperatūra gali būti pavojinga, nes slopina imunines reakcijas ir sukelia dehidrataciją ir organizmo išsekimą.
Kūdikio karščiavimo priežastys
Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.
Kūdikiams karščiavimas gali pasireikšti dėl:
- Perkaitimo
- Stipraus verksmo
- Ausies uždegimo
- Anginos
- Peršalimo
- Skiepų
- Virusinių ar bakterinių infekcijų
Kiti kūdikių karščiavimo simptomai:
- Sloga
- Kosulys
- Gerklės ir galvos skausmas
- Bloga savijauta
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Išbėrimas ir kiti odos pokyčiai
Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.
Nedidelį karščiavimą paprastai sukelia perkaitimas. Tokiu atveju neretai užtenka nurengti dalį drabužėlių.
Kūdikio karščiavimas be jokių kitų simptomų
Dažnai atsitinka taip, kad kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė.
Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę.
Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant veido, nugaros, krūtinės.
Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją, kai kūdikis karščiuoja?
Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 oC. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 oC. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 oC.
Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Kaip kūdikiui išmatuoti temperatūrą?
Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros.
Vaistinėse galima įsigyti:
- infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos;
- čiulptukų su termometrais;
- elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną.
Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Kada reikia mažinti karščiavimą? Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 oC. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis. Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. (Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.)
Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo
Naujagimiui, kaip ir vienų metų amžiaus vaikui, karščiavimą galima sumažinti ir tradicinėmis priemonėmis. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 oC, nerekomenduojama duoti vaistų.
Kaip sumažinti karščiavimą kūdikiui?
- Vėsius kompresus: tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
- Vėsinamąją vonelę: vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
- Drėgną paklodę: tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.
Patarimai karščiuojančiam vaikui
Pateikiame keletą svarbių patarimų, padėsiančių pagerinti karščiuojančio vaiko savijautą:
- Duokite vaikui kuo daugiau skysčių - geriausia, kai jie gurkšnojami praktiškai nuolat. Duokite mažyliui arbatos, vandens, skiestų sulčių. Jei vaikas maitinamas krūtimi, tuomet dažniau žindykite.
- Visuomet stebėkite, ar nėra skysčių trūkumo (dehidratacijos) požymių. Patikrinkite, ar nesausa vaiko burna ar lūpos, stebėkite, ar jis nevemia ir neviduriuoja. Taip pat atkreipkite dėmesį, kaip dažnai vaikas šlapinasi ir kokia šlapimo spalva. Pavyzdžiui, retas šlapinimasis tamsiu šlapimu praneša apie skysčių trūkumą ir didesnį jų poreikį. Jei vaikas visiškai atsisako gerti, tuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą, nes dehidratacija vaiko organizmui itin pavojinga.
- Daugiau dėmesio skirkite skysčių davimui, o ne valgymui. Nesijaudinkite, jei vaikas kurį laiką atsisako valgyti - jo apetitas gali laikinai sutrikti dėl blogesnės bendros savijautos.
- Vaiko būklę stebėkite ne tik dieną, bet ir naktį. Vis patikrinkite odelę, ar neatsiranda kokių nors bėrimų. Ypatingai pavojingi neblykštantys bėrimai.
- Vaiko temperatūrą drungnu vandeniu suvilgytais kompresais galima mažinti tuomet, kai vaiko pėdos ir plaštakos šiltos. Jei vaikui tai kelia diskomfortą, tuomet šios fizinės temperatūros mažinimo priemonės geriau atsisakyti. Dėl tokių priemonių taikymo geriau pasitarti su gydytoju - jos naudingos tikrai ne visuomet.
- Leiskite vaikui daugiau ilsėtis. Neveskite jo į darželį ar į mokyklą.
Ką svarbu žinoti apie karščiavimą
- Karščiavimas - tai organizmo būklė, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38-38,5 laipsnių Celsijaus.
- Vaiko kūno temperatūra gali pakisti net dėl per šiltos aplinkos ar per šiltų drabužių. Normali temperatūra tiesiojoje žarnoje gali siekti net ir 37,5 laipsnius Celsijaus.
- Vaikų karščiavimą dažniausiai sukelia virusai, rečiau - bakterijos ir kitos priežastys.
Karščiavimas mažinti vaistiniais preparatais pravartu tada, kai:
- Karščiavimas viršija 38,5 laipsnius Celsijaus.
- Vaikas dėl pakilusios kūno temperatūros jaučiasi blogai - jis mieguistas, vangus, irzlus, atsisako gerti ir panašiai.
- Vaikas serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, kai karščiavimas gali būti pavojingesnis nei įprastai.
- Vaikui būdinga padidėjusi traukulių tikimybė, pavyzdžiui, jam jie dėl karščiavimo jau buvo pasireiškę anksčiau.
- Karščiavimą mažinti rekomenduoja vaiko gydytojas.
Kai kurių tėvų klaidos:
- Karščiavimu laiko normalią temperatūrą, pavyzdžiui, skuba pas gydytojus, kai vaikui - 37,1°C laipsniai.
- Skiria vaistus nuo karščiavimo per greitai. Jei nėra kritinių išvardintų požymių, nėra ko skubėti ir pas gydytoją, mat jis taip pat negalės dar tinkamai įvertinti vaiko būklės. Taigi reikėtų palaukti 12 val. ir tinkamai įvertinti vaiko išvaizdą, kvėpavimą bei kraujotaką.
- Skiria vaikams netinkamus vaistus (aspiriną, analginą, ketanovą ir kt.). Suaugusiųjų vaistai vaikams netinkami.
- Netinkamai vaistus dozuoja - skiria arba per didelę, arba per mažą dozę. Būtina tiksliai apskaičiuoti reikiamą vaistų kiekį pagal ant jų pakuotės nurodytus aprašus ir atsižvelgiant į vaiko kūno svorį.
- Neišlaiko intervalų tarp vaisto skyrimo.
- Duoda pasenusius vaistus.
- Nepakankamai duoda skysčių.
- Kambaryje per karšta.
- Vaikas per daug aprengtas.
- Nestebi vaiko būklės kitimo.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Kaip Lengvai Užmigdyti 1 Metų Vaiką: Efektyvūs Patarimai Tėvams
- Neįtikėtina Aida Gudauskaitės kelionė į sėkmę: išsamiausia biografija, kurios dar nesate skaitę!