Karjeros Pradžia ir Darbas Televizijoje
Karolina Liukaitytė LNK televizijoje dirba nuo 2011-ųjų. Kada prisijungiau prie „Labas vakaras, Lietuva“ komandos, net nežinau. Jei gerai prisimenu, prieš trejus metus - 2020-ųjų sausį. Pirmosios laidos jau nebeprisimenu. Tubūt ji labai greitai praėjo. Kai būni eteryje - laikas slenka lėtai, bet iš tiesų lėkte lekia. Į save žiūrėti iki šiol lengvai negaliu, todėl spėju, kad ir po to pirmojo karto turėjau sau daugybę pastabų. Be to, vos spėjau startuoti kaip laidos vedėja - prasidėjo pandemija, karantinai, tad darbas jau nuo pat pradžių nestokojo iššūkių.
Ir liežuvis pindavosi, ir tekdavo suvirškinti daug naujos informacijos, išmokti daug naujų terminų, kurių iki tol nebuvo. Tačiau prie visko galima priprasti. Klysdamas tobulėji ir mokaisi, kaip išsisukti iš būsimų keblių situacijų. Labiausiai šiame darbe man patinka… kad galime siūlyti įvairių temų, kurios būtų įdomios ir mums - laidos vedėjams. Be to, dažnai tenka padirbėti ir už kadro kaip reporteriams. Laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ yra ne tik daug įdomios informacijos, bet ir atsiskleidžia ir mūsų pačių asmenybės - su kolega turime laisvą valią diskutuoti taip, kaip norime. Todėl „Labas vakaras, Lietuva“ šiek tiek panašus ir į pokalbių šou, kuriame kiekvienas galime būti savimi.
Studijos ir Pašaukimas Žurnalistikai
Karolina Liukaitytė VU Komunikacijos fakultete studijuoti Žurnalistikos atėjo iš meno mokyklos, kurioje jos specialybė buvo baletas. Nusprendžiau studijuoti žurnalistiką, nes man patinka komunikacija, man patinka žmonės, patinka su jais bendrauti, man yra įdomios jų istorijos, man patinka jas pasakoti, patinka naratyvas. Todėl klausimų, kokias studijas rinktis - niekada net ir nekilo. Viskas buvo seniai aišku.
Abi su sese baigėme Čiurlionio Meno mokyklą Vilniuje ir gyvenome mokinių bendrabutyje, mūsų specialybė buvo baletas. Abi baigusios mokyklą pasirinkome visai kitokius kelius, sesuo studijavo fiziką, o aš įstojau į Komunikacijos fakultetą ir studijavau žurnalistiką. Šiuo metu jokių sąsajų su baletu nebeturiu, bet jis padėjo man įstoti į Komunikacijos fakultetą. Žurnalistikos studijos - labai platus humanitarinis išsilavinimas: antikos literatūra, medijos, fotografija, istorija, daug ir plačiai aptariama žurnalisto specialybė... Tai labai kompleksiškas išsilavinimas, kuris tiesiog negalėjo nepadaryti įtakos.
Iššūkiai Darbe Pandemijos Metu
Karolina sako sunkiai pamenanti, koks darbas buvo iki pandemijos. Šiandien skaičiai ir statistika - kasdienybė, o kiekvieną dieną pateikiamas milžiniškas informacijos kiekis, nuolatinė statistika - tokia įprasta, nors pradžioje atrodė tokia svetima. Televizijos laidų vedėja pasakoja, kad pasaulį užklupus pandemijai, jos darbe pokyčiai buvo ypač juntami: „Buvo įvesti visiškai nauji ir praktikoje dar niekada netaikyti sprendimai, atsirado ir naujos frazės, kurios buvo nepažįstamos, bet tapo kasdienėmis. Informacija kisdavo nesuvokiamu greičiu, atsinaujindavo laidos metu.
Mūsų laidos prodiuserė sakė, kad prasidėjus pandemijai per dieną gauna tokį informacijos kiekį, koks anksčiau ją pasiekdavo per savaitę. K. Liukaitytė sako, kad savo darbe ji labai gerai ir iš arti mato, kokia susiskaldžiusi šiomis dienomis yra visuomenė. Karolina dalinasi, kad ypač sudėtingos tos situacijos, kai pašnekovas akivaizdžiai sako netiesą: „Tu žinai, kad faktai yra visai kitokie, bet tavo pašnekovas ginčijasi ir sako, kad taip nėra ir tikrai negali būti, o mus, žurnalistus, vadina melagiais. Yra buvę, kad tiesioginio eterio metu pašnekovas ginčijosi su kiekvienu mano pasakytu teiginiu, kuris parengtas mums visiems žinomais faktais ir aš pradėjau jausti, kad mūsų interviu po truputį tampa ginču.
Asmeninis Gyvenimas
Šeima ir Santykiai
Karolina jau dešimt mėnesių neslepia šiltų jausmų Vilniaus miesto Kiokušin karatė federacijos prezidentui Andriui Čelkiui (42 m.). Pernai kovą K.Liukaitytė išsiskyrė su „Arimex“ įkūrėju A.Jurskiu. Juodu turi puspenktų metų dukterį Lukreciją. Su Karolina susitikome vieną penktadienio vidurdienį prie kavos puodelio. Jauna moteris džiaugėsi lanksčiu darbo grafiku, savo rengiamais reportažais, turiningu laisvalaikiu, kurį gali skirti dukteriai Lukrecijai, savo mylimajam Andriui ir naujam pomėgiui - karatė treniruotėms.
Karolinos rankos mylimasis Povilas paprašė kelionės metu Lenkijoje. Porą jungia bendras pomėgis - lankytis įvairiuose muziejuose, domėtis istorija. Tokio turo metu Karolinos antra pusė ir ryžosi užduoti lemtingą klausimą. Karolina ir Povilas drauge skaičiuoja jau trejus metus. Moteris „Delfi“ prasitarė, kad jųdviejų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kadangi du miestiečiai ryžosi persikelti gyventi tolyn nuo centro šurmulio ir su trimis vaikais bei šunimi nuo šiol savo kasdienybę leidžia nuosavame name.
Pomėgiai ir Laisvalaikis
K. Kadangi man jo pakanka darbe, kitur neieškau. Ir šiaip nesu aštrių pojūčių mylėtoja. Aukštis, didelis greitis, šuoliai su parašiutu - tikrai ne mano stichija. Dar viena veikla, kurioje prieš keletą metų gavau nemažai adrenalino, - įsirašiau į Lietuvos šaulių sąjungos savanorius. Ypač daug jo gavau mokymų pradžioje, kai ėjome bazinį šaulių įgūdžių kursą. Teko palaikyti ir ginklą, pajusti išgyvenimo gamtoje skonį, o naktį dalyvauti topografijos pratybose, bėgti su 16 kg svorio kuprine. Nepaisant visko - labai smagi patirtis.
Sudėtingas klausimas, nes vis dar esu giliuose apmąstymuose, ko gyvenime dar norėčiau… Gal nebūtinai žurnalistikoje. Nors žurnalistika man išties labai patinka. Galima sakyti, aš dirbu darbą, kurį labai mėgstu ir kuris mane turtina, veža. Tai tarsi knygos skaitymas, kur sulig kiekvienu puslapiu sužinai kažką naujo. Nepaisant meilės žurnalistikai, laikas bėga. Man 34-eri. Stebiu, kaip žmonės save realizuoja jau nebebūdami studentais. Matau, kaip mano draugės savyje atranda anksčiau nepastebėtų savybių ir drąsiai imasi naujų veiklų, keičia mokslų kryptis, pradeda išvis naujas studijas ir tai daro būdamos jau virš 30-ies.
Labiausiai norėčiau, kad ją žavėtų knygų skaitymas, tačiau, deja, taip nėra: paprastai aš skaitau knygą, o ji šalia žaidžia. Bendra mudviejų veikla - pasivaikščiojimai, kelionės. Tai puikus laikas dukros ir mamos pokalbiams. Tiesa, namuose turime veikėją, kuris, kai visi grįžtame po darbų, tiesiog neleidžia nežaisti. Tai Povilo, o dabar ir mūsų su Lukrecija augintinis vardu Pipiras - Parsono Raselo terjeras. Be galo aktyvus keturkojis, kuriam gali nebūti kitų šunų, bet žmogus šalia - būtinai. Tikrai ne interjerinis šuo, o žmogaus palydovas, mūsų namų komendantas.
Kelionės ir Poilsis
Esu nemažai keliavusi po užsienį, mačiusi tokių vietų, kur paprastas turistas lengvai nepateks. Tačiau visai neseniai su sužadėtiniu Povilu ir dukra Lukrecija atradome Lietuvą. Supratome, kaip gera čia keliauti, atostogauti ir kokia graži iš tiesų mūsų šalis, o svarbiausia - kaip paprasta po ją judėti. Automobiliu ir pėsčiomis. Be vėluojančių lėktuvų. Kai keliauji po Lietuvą - gali prisikrauti pilną automobilį ir važiuoti, kur nori. Su Lukrecija - jai dešimt - esame sutarusios, kad per atostogas darysime tai, kas mums teiks didžiausią malonumą. Į sąrašą įeina ir poilsis SPA, ir vandens parkai, ir muziejai, ir pažintiniai takai.
Vidinė Ramybė ir Atsiribojimas nuo Kritikos
Sutinku, kad mano darbas neramus. Kas man suteikia vidinės ramybės? Hmm… Turbūt kelionė į save. Kiekvienam ji, manau, yra labai skirtinga. Negali būti vieno recepto. Kiekvienas turi ieškoti savo metodo, padedančio į tą ramybės kelią sugrįžti. Tarkim, kai dirbi televizijoje, esi viešas asmuo. Tuomet dažnai susiduri su žmonių reakcija, kuri kartais žeidžia. Nepažįstami žmonės man turi kažkokių lūkesčių arba yra susidarę išankstinę nuomonę, kuri mažai ką turi bendro su mano tikruoju aš. Dabar jau išmokau nuo to atsiriboti, supratau, kad esame kaip veidrodžiai ir kad visą laiką kitame matome tai, ką patys viduje turime. To pasiekti padėjo ir kvėpavimo praktikos, meditacijos, knygų skaitymas, tinklalaidžių klausymas. Visos tos praktikos išmokė mane įsižeminti, nusiraminti ir pamiršti kasdienį jaudulį - nebesijaudinti dėl dalykų, kurie nuo manęs nepriklauso. Paleisti situacijas, kurių jau nebepakeisiu.
Požiūris į Oru ir Mitybą
Oro spėjimais pagal gamtos ženklus jau seniai nebetikiu ir nebesinaudoju, nes besikeičiantis klimatas kuo toliau, tuo labiau juos iškraipo. Dar noriu priminti žiūrovams, kad orai, apie kuriuos kalbu kiekvieną vakarą, yra prognozuojami, o ne konstatuojami. Man pačiai lietus per atostogas nėra svarbu, nebent… jos būtų kur nors ant jūros kranto. Svarbiausia - įdomios veiklos, kurioms įtakos orai tikrai neturi. Beje, šiais metais statistiškai Lietuvoje buvo labai mažai saulės. Ypač pirmą metų ketvirtį. Tačiau man tai tiko. Kai dangus apsiniaukęs, lynoja, smagu būti namuose, o jei dirbi - negaila, kad draugai mėgaujasi saule, o tavo atostogos dar labai toli.
Tobulame patiekale man turi būti visų skonių - tiek kartumo, rūgštumo, sūrumo, tiek ir saldumo. Maistas man turi būti kaip gyvenimas, kuriame irgi yra visų skonių po truputį. Saldumynai? Dėl manęs galėtų ir išvis neegzistuoti. Tobulas vasaros skonis? Galbūt tai, kas šiuo metu auga Lietuvoje: sodo, miško uogos, žirniai. Pamenu, kai vasarodavome su sese pas prosenelę Kėdainiuose, tobulas vaikystės vasarų desertas buvo agurkas su šviežiu medumi.
Idealai ir Autoritetai
Pirmasis mano idealas ir didžiausias autoritetas dar iš tų laikų, kai mokiausi Kaune, man yra pradinių klasių mokytoja. Kitas idealas iš naujesnių laikų - Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, 94-erių Lietuvos liaudies buities muziejaus gidė. Daugybė žmonių sužinojo apie ją iš rašytojos Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“. Taigi idealų man nereikia toli ieškoti.
Kova su Priklausomybe nuo Ekranų
Deja, deja… Mes visi turime problemų dėl ekranų. Ką kalbėti apie vaikus, jei buvo laikas, kai ir pati vaikščiodavau po namus nepaleisdama telefono iš rankų ir vis bijodama, kad ko nepražiopsočiau. Tokiu būdu nebūdavau čia ir dabar. Todėl mokausi sumažinti tiek savo, tiek dukros priklausomybę nuo ekranų. Ypač norėčiau atsisakyti nuolatinio skrolinimo ir svetimų gyvenimų gyvenimo. Šis žodis man labai tinka, nes gyvenime esu visiška pelėda. Tiesa, stengiuosi neskaityti naujienų naktį, nes paskui būna sunku užmigti. Vietoj jų renkuosi knygas.
Karolinos Liukaitytės Gyvenimo Pamokos
Vis tik paskutiniais metais dar geriau suvokiau, kad niekas nežino, kaip reikia gyventi - yra gerai taip, kaip tinka man. Gyvenu be jokio gailesčio, nesižvalgau atgal ir negalvoju, kas ir kodėl ne taip. Dabar man kiekviena diena yra kaip dovana, žmonės atrodo mieli, geri ir malonūs, o aš pati jaučiu pilnatvę ir džiaugsmą. Supratau, kad prasmingiau kurti santykius su panašiai mąstančiu partneriu.
Kaip atsiriboti nuo minčių apie skyrybas?
- Man padėjo ir palaikė mano šeima.
- Taip pat turiu kelias pažįstamas skyrybas išgyvenusias moteris.
- Jos man davė patarimų.
- Skaičiau psichologines knygas.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtini Sveikinimai Karolinai Gimtadienio Proga – Pasveikink Išskirtinai!
- Neįtikėtina Karolinos Toleikytės kelionė į žvaigždes: sužinok viską apie jos gyvenimą ir karjerą!
- Karolinos Meschino Gyvenimo Paslaptys: Šeima, Vaikas ir Naujienos, Kurias Turite Žinoti!
- Šokiruojanti Dingo 3 vaikų mamos istorija: Beaumontų vaikų dingimo paslaptys Australijoje
- Gimdymo Atostogos Lietuvoje: Kiek Trunka ir Kaip Apmokamos?