Kiekviena profesija yra reikalinga ir naudinga.
Pedagogo profesija yra viena iš seniausių ir labiausiai aptarinėjama šeimose, kuriose auga vaikai.
Visuomenėje daug kalbama apie pedagogą-mokytoją, dirbantį mokykloje, tačiau rečiau yra minimas ikimokyklinės įstaigos pedagogas- darželio auklėtojas.
Daugelis mano, kad darželyje dirbantys auklėtojai tik “žaidžia” ir nieko neveikia, tereikia aprengti, nurengti, paguldyti, paskaityti pasakėlę ir pakeisti šlapias kelnaites mažiesiems.
Nedirbantis žmogus darželyje negali žinoti, kiek darbų atlieka darželio auklėtoja.
Darželio auklėtojos darbas - tai kasdieninio gyvenimo buitis su žaidimais, kūrybiniais darbais ir šventėmis vaikams.
Kiekvieną dieną darželio grupėje žaidžia apie dvidešimt vaikų (būna ir daugiau).
Kiekvienas vaikas yra išskirtinis, nepakartojamas, kiekvienas nori gauti dėmesio, kiekvienas pasakoja, skundžiasi ar žaisdamas džiūgauja.
Kiekvieną rytą darželio auklėtojai yra paliekamas didžiausias šeimos turtas - vaikas, su kuriuo dirbdama auklėtoja pritaiko savo profesinius gebėjimus, žinias, įgūdžius.
Gera auklėtoja kiekvienam vaikui nusišypso, apkabina, paglosto, pažaidžia ir padeda, išklauso ir nuramina.
Vieno žmogaus dėmesys dalinamas į dvidešimt paglostymų, pasikalbėjimų, pamylavimų.
Mažieji ugdytiniai myli ir supranta, kad šalia jų yra geras žmogus, t.y. gera auklėtoja.
Deja, jie nežino, kaip ir kai kurie suaugusieji negali suprasti, kiek daug minčių sukasi auklėtojos galvoje darbo metu ir po jo.
Nuolat reikia galvoti apie ugdomąją veiklą, lavinamųjų, mokomųjų priemonių paruošimą, metinio ir savaitinio plano rašymą, grupės ugdomosios aplinkos tvarkymą, švenčių scenarijų rašymą, ruoštis metodiniams, ataskaitiniams susirinkimams, ieškoti straipsnių ir pildyti grupės informacinę lentą, fiksuoti vaikų daromą pažangą, pasiekimus, tvarkyti vaikų kūrybinių darbų aplankus, dalyvauti, kurti ir vykdyti įvairius projektus ir t.t.
Svarbiausia - bendravimas ir pasitikėjimas, nes tai viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių vaiko ugdymo sėkmę.
Vykstant spartiems ekonominiams, socialiniams pokyčiams, keliamiems sudėtingiems reikalavimams, ikimokyklinėse įstaigose dirba stiprūs, kūrybingi, kompetetingi pedagogai -auklėtojai.
Kiekvienas darbas, atliekamas sąžiningai, kruopščiai nebus lengvas, nes nuolat galvojama: “Ar viskas atlikta?
Norėtųsi, kad visuomenė, politikai daugiau vertintų ir gerbtų darželio auklėtojų darbą, jis nėra lengvas, jis reikalauja sąžiningumo, atsakomybės, ištvermės, pakantumo, tolerancijos, o svarbiausia - meilės vaikams.
Gaila, kad darželio auklėtojos vis dar lieka nuvertintos valstybės.
Oriai gyventi už tokį gaunamą atlyginimą auklėtojos tikrai negali!
Manau ir tikiuosi, kad ikimokyklinėse įstaigose norės dirbti tik atsakingi, kūrybingi, aktyvūs pedagogai, kurių darbo rezultatai kels visuomenei tik teigiamas emocijas, o vaikams suteiks galimybę džiaugtis, šypsotis, reikštis, kurti, svajoti ir net “skraidyti”!
Mielos darželio auklėtojos, toliau su vaikais veržkimės į Šviesą, į Gerumą, į Meilę ir Širdingumą!
Ir toliau dirbkime taip, kad po daugelio metų, sutikus savo ugdytinį, nebūtų gėda pažiūrėti jam į akis ir išgirstume pagarbiai skambančius žodžius: Jūs - mano auklėtoja.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvairovė yra gerai.
Svarbiausia - čia turi būti dirbama dėl vaikų.
O toks darbas - toli gražu ne vienadienis mados dalykas.
Kad ir kokį darželį ar ugdymo pakraipą pasirinktų tėvai, vaikas visur turi patirti sėkmę, o pereidamas į tolesnę ugdymo pakopą - pradinę mokyklą - būti drąsus, žingeidus, nuovokus, savarankiškas.
Darželio užduotis - nestabdyti, bet sudaryti sąlygas vaikui maksimaliai skleistis pagal jo galimybes.
Čia svarbu suvokti, kad ne visi mažyliai vienodi: kaip ir, žiūrėk, pupelės pasodinai, o viena auga aukščiau, kita - žemiau.
Juk netempsi tos mažesnės, na, gal tik rūpestingai patręši.
Tam tikros pakraipos darželių, ugdančių vienus ar kitus ryškesnius vaikučio gebėjimus, esama jau seniai.
Šiandien populiaru steigti ir privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant, kad čia bus dirbama pagal „sustiprintą” menų ar fizinio aktyvumo programą, atsiranda dvikalbių darželių.
Ne vienas darželis Lietuvoje, be įprastų visuomeninio ugdymo programų, gali pasiūlyti tėvams parinkti savo atžaloms ir kitomis pasaulyje žinomomis metodikomis paremtą ugdymą, pavyzdžiui, Reggio Emilia, Montessori, Valdorfo ir kt.
Svarbiausia, kad toji siūloma ugdymo paslauga būtų kokybiška, ne vien entuziazmas, bet ir profesionalumas.
Didesnis dėmesys vienai ar kitai ugdymo pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, veikiau - atsakingas, daug studijų ir atsidavimo reikalaujantis darbas.
Dažnai kyla klausimas, ar visuomet tėvai įsigilina į ikimokyklinio ugdymo įstaigos siūlomas programas?
Ar yra ugdytojų, kurie renkasi tik darželio pakraipą („Mano vaikas lanko menų darželį…”) ar skambų metodo pavadinimą („Mano vaikas lanko Montessori grupę…”)?
Patirtis dažnai rodo, kad negalima į specialios pakraipos ar metodikos darželius priimti visų norinčiųjų (o juk dažnai tie norintieji yra būtent tėvai, o ne vaikai!).
Renkantis tam tikros pakraipos darželį, labai svarbu ir tokie veiksniai kaip vaikučio gebėjimai bei temperamentas (kam ugdyti menininką, jei vaikas nenustygsta vietoje nuo kunkuliuojančios energijos?).
Galbūt tokioje situacijoje įprastas, pagal visuomeninio ugdymo programas dirbantis darželis būtų kur kas racionalesnis ir vaikui naudingesnis sprendimas, juk čia skiriamas pakankamas dėmesys ir fiziniam aktyvumui, ir kūrybiniams vaiko gebėjimams atskleisti.
Be to, profesionali auklėtoja, pastebėjusi mažylio gabumus, tikrai apie tai pasakys tėvams, o jau tuomet pastarieji galės spręsti, ar imtis papildomo ugdymo.
Taip pat rekomenduotina pasikalbėti su vaiku - galbūt jam ir smagu piešti kartu su mama namuose, o jo darbeliai - džiugina originaliais sprendimais ir fantazija, tačiau ar jis norės dažniau tuo užsiimti?
Psichologai rekomenduoja tėvams apskritai ikimokykliniame amžiuje nesureikšminti vaiko gebėjimų, nedaryti jam spaudimo siekti „aukštumų” vienoje ar kitoje srityje.
Juk tai laikas, kai vaikas turi ir kitų be galo svarbių „užduočių”: lavinti motoriką, kalbą, per žaidimą ugdyti kūrybiškumą, įtvirtinti socialinius įgūdžius, bendraujant su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, tapti savarankišku ir pan.
Šeimos, tvirtinusios labai norinčios leisti vaiką į tam tikrą grupę, tik, deja, neįsigilinusios į metodo esmę, po kurio laiko gali pradėti klausinėti - o kodėl čia nėra to ar ano?
Bendraudami su būsimųjų ir jau esamų darželinukų tėvais, ikimokyklinio ugdymo pedagogai pastebi, kad kartais šie linkę į kraštutinumus.
Pavyzdžiui, visą atsakomybę už mažylio ugdymą perduoti darželiui.
Jų įsitikinimu, jei jau vaikas atiduodamas į įstaigą, kur jis praleidžia didžiąją dienos dalį, visas „juodas” darbas padarytas - tėvams lieka tik malonioji pramoginė dalis vakarais, kai vaikutį galima palepinti „po sunkios dienos”.
Ir vienu, ir kitu atveju rezultatas tas pats - nėra vieningo mažylio ugdymo, kas yra svarbiausia formuojantis darniai asmenybei.
Bendradarbiavimas su ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra būtinas - nuo dienos režimo, iki vaiko stipriųjų ar silpnųjų pusių ugdymo ir grupėje, ir namuose.
Taigi, joks darželis nebus tinkamas mažyliui, jei nebus tėvų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo.
Atsakymas paprastas - pirmiausia, neabejotinai reikia ugdyti vaiko gabumus.
Jei matome, kad vaikas muzikalus, puikiai jaučia ritmą, privalu skatinti jį muzikuoti.
Žodžiu, būtina ugdyti ir mažylio gebėjimus, ir trūkumus.
Ugdant tik vieną, pavyzdžiui, meninę pusę, kitą galima prarasti, o gal net apskritai jos neatrasti.
O juk neretai tik pradėjus ugdyti, atrandami tikrieji talentai.
Šiandien tėvai dažnai pasirenka kitą kelią - jie renkasi ne ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o ieško pedagogo, kuris ne tik puikiai išmanytų ikimokyklinuko ugdymo ypatumus, bet ir dirbtų „iš pašaukimo”, t. y. mylėtų vaikus, būtų inovatyvus ir bendradarbiautų su tėvais.
Iš vienos pusės, toks sprendimas - ganėtinai logiškas.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai visi gauna atitinkamą išsilavinimą, kad galėtų dirbti tokio pobūdžio darbą, tačiau žmoniškųjų savybių ir „meilės darbui” neatskleis joks gyvenimo aprašymas.
Iš kitos pusės - kitų tėvų nuomonė gali būti ganėtinai subjektyvi, juolab, kad kiekvienos šeimos poreikiai skiriasi.
Asmeninis auklėtojos ir tėvų santykis - labai svarbus.
Ypač - pirminis.
Jis turi išaugti į abipusį pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.
Taip pat rekomenduotina pasižvalgyti po grupės patalpas - detalės neabejotinai išduos, kaip ir koks darbas čia vyksta (vaikų piešiniai, kiti meno darbeliai, informacinė lenta tėvams, bendra tvarka grupėje, žaislai ir pan.).
Vaiko ugdytojai yra šeima ir darželis.
Šitie ugdytojai turi visą laiką bendrauti ir bendradarbiauti.
Ir pradėti tai daryti kuo anksčiau, dar tik planuojant atiduoti vaiką į ikimokyklinio ugdymo pedagogų rankas.
Pirma, šiandien internetas - visagalis.
Jame tėvai savarankiškai gali susirasti juos dominančios informacijos.
Antra, šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dažnas vietų trūkumas, bent jau didžiuosiuose miestuose.
Todėl užrašyti vaiką į darželį ateinama labai anksti.
Jau tuomet reikia tėvus nukreipti pasidomėti, koks darželio ugdymo būdas ar metodas jiems būtų priimtinas.
Kai kurios įstaigos turi įsteigusios specialias mokyklas būsimųjų darželinukų tėvams, kurioje reguliariai vyksta užsiėmimai, aiškinami metodo ypatumai, diskutuojama, kaip išlaikyti ugdymo vienovę namuose ir darželyje.
Trečia, renkantis darželį, verta pasidomėti darželio bendruomenės aktyvumu.
Be abejo, buriant bendruomenę, daug kas priklauso nuo pedagogo - kiek jis nori tos bendruomenės, kiek jis yra komunikabilus ir pan.
Tačiau šiandien ir tėvai tampa vis aktyvesni.
Jie kuria savo internetines svetaines, kuriose dalinasi mintimis, diskutuoja, ieško sprendimų.
Taip pat atvira bendruomenė nuolat komunikuoja susirinkimų, darželio švenčių metu.
Ketvirta, darželio profesionalumą ir atsakomybę rodo ir faktas, ar konkreti ikimokyklinio ugdymo įstaiga domisi tolesniu savo auklėtinių likimu, jau išėjus į mokyklas.
Ikimokyklinės ugdymo įstaigos pasirinkimą gali lemti ir išoriniai veiksniai.
Pavyzdžiui, darželio vieta.
Kuo vaikui įstaiga yra arčiau, tuo geriau ir sveikiau.
Įprastai darželio grupės atsidaro anksti - kartais net nuo šeštos valandos ryto.
O juk mažylį dar reikia pakelti, aprengti, atvesti.
Gali būti nepriekaištinga įstaiga, bet jeigu vaiką kasdien teks po pusvalandį vežioti į darželį, o kelionė namo vėlei užtruks, mažylis labai pavargs, gali atsirasti sveikatos problemų.
Idealu, jei vienoje ugdymo įstaigoje po vienu stogu egzistuoja keli ugdymo metodai - tuomet šeimos, gyvenančios aplink, turi galimybę rinktis.
Tam tikros pakraipos - menų, sporto ir kt. - darželiai neretai yra privačios įstaigos, už kurias tenka mokėti.
Todėl norint vesti vaiką į tokią įstaigą, reikia pasiskaičiuoti finansines galimybes - ar tikrai bent metus laiko šeima galės sau tai leisti.
Ar tinkamai pasirinktas darželis kartais galima įvertinti tik praėjus kuriam laikui, išgyvenus vadinamąjį vaiko adaptacijos laikotarpį, kuris gali užtrukti net iki trijų mėnesių.
Jei mažyliui darželis netinkamas, jis nenorės ten eiti, nors to atvirai gali ir nepasakyti.
Tačiau vaikas „ginasi” nuo situacijos savo elgesiu, kuris gali priklauso ir nuo neurologinių mažylio savybių.
Šiuo atveju, tėvams reikia stebėti: jei iki šiol buvęs aktyvus vaikas staiga darosi piktesnis, agresyvesnis, konfliktiškas - tai jau gali būti signalas, kad darželyje jam per sunku; kita reakcija - mažylis gali tapti uždaras, prislėgtas, apatiškas.
Tėvams nevalia ignoruoti šių požymių.
Rekomenduotina pasikalbėti su vaiko auklėtoja ar psichologu, kuo galėtumėte padėti savo vaikui.
Galbūt teks priimti sprendimą keisti ikimokyklinio ugdymo grupę ar darželį.
Sprendimas leisti vaiką į darželį turi būti motyvuotas ne tik susiklosčiusia situacija („Mamai reikia grįžti į darbą…”, „Darželis pigiau nei samdyti auklę…” ar pan.).
Čia kaip niekas kitas svarbu tėvų atsakomybė.
Tėvai turėtų ieškoti, atsirinkti, įsigilinti, kur bus jų atžala, galų gale - paruošti vaiką pokyčiams.
Juk vaikas - ne eksperimentinis dalykas: negalima namuose jo auginti vienaip, paskui - šast į įstaigą, jau kitaip.
Gaila, kad darželių auklėtojų profesinis darbas yra ne visada įvertinamas, pastebimas, o tėvelių pokalbiuose net kritikuojamas.
Sutinku, kad visų profesijų prasti specialistai susilaukia kritikos, pastabų.
Jei darbas nemielas, jis nebus gerai atliekamas!
Pagarbą ir pasitikėjimą šios srities pedagogams mažina nuo tarybinių laikų išlikusios kalbos apie atidaromus langus grupėse, uždaromus vaikus tualete ir t.t.
Kiekviena nuomonė turėtų būti pagrįsta faktu, įrodymu, o pripasakoti galima visko.
Auklėtojos paklaustas: “Ar šis megztukas tavo?”, trimetis gali atsakyti: “Tavo”,- ir nepasakys, kad juo ryte apvilko tėtis.
Norėtųsi, kad tėveliai linksmai pasižiūrėtų į vaiką, apsimovusį kartais išvirkščiomis kelnėmis, ir pasidžiaugtų jo savarankiškumu, pastangomis pačiam apsivilkti.
Juk dauguma suaugusiųjų vis skuba, lekia ir nesuteikia vaikams galimybės pačiam padaryti, susitvarkyti ir džiaugsmingai ištarti : “Aš pats!
Dauguma tėvų į patyrusį darželio pedagogą žiūri kaip į auklę, užpakalių ir nosių šluostytoją.
Darželio auklėtoja kiekvieną dieną tėveliams gali suteikti žinių apie vaiko pasiekimus ar keblumus fizinėje, socialinėje, emocinėje ir intelektinėje sferoje.
žymės: #Darzeli
Panašus:
- 10 Dažniausiai Užduodamų Darbo Pokalbio Klausimų Darželio Auklėtojoms – Pasiruoškite Sėkmei!
- Padėkos laiškai darželio auklėtojoms: kaip nuoširdžiai išreikšti dėkingumą už jų atsidavimą
- Atskleista: Kaip darželio auklėtojos sėkmė ir nesėkmės formuoja vaikų ateitį!
- Juodai balti paveikslėliai kūdikiams: kaip jie skatina ankstyvąjį skaitymą ir vystymąsi
- Neįtikėtinos Kvietimo į Vaiko Gimtadienį Teksto Idėjos ir Pavyzdžiai, Kurie Privers Švęsti Džiaugsmingai!