Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tėvai su didžiausiu džiaugsmu stebi savo atžalos raidą: kuomet mažylis ima reaguoti į suaugusių žmonių balsą, pradeda daugiau šypsotis, juokiasi kai su juo žaidžiama, ima šliaužioti, galiausiai - žengia pirmą žingsnį, ištaria pirmą žodį, - visa tai tėvams sukelia daugybę pačių geriausių, pozityvių jausmų... Kur kas liūdniau būna tuomet, kai vaiko vystymasis sutrinka ir visa tai ima kelti nerimą...

Kūdikio aplinka ir miegas

Kiekvienas tėtis ar mama svajoja apie naktį, kai kūdikis miegos ramiai ir be pertraukų. Kūdikių miegas dažnai kelia daug iššūkių, tačiau su tinkama priežiūra ir rutinomis galima padėti mažyliui išmiegoti visą naktį. Norint padėti kūdikiui išmiegoti visą naktį, labai svarbu sukurti miegui palankią aplinką. Gera žinia ta, kad tėvai turi galimybę viską tobulai įrengti ir nereikia nieko palikti atsitiktinumui.

  • Jei Jūsų mažyliui per šalta, jis gali pabusti, kai jam reikės papildomų sluoksnių (drabužėlių ar atklodžių), kad sušiltų.
  • Mažyliai gali lengvai pabusti ankstyvą rytą, jei išgirs, kad tėvai anksti keliasi į darbą arba už lango čiulba paukščiai.

Dienos miegas, taip pat, turi didelę įtaką naktiniam miegui. Jei kūdikis didžiąją dalį miego miega nuo 9 iki 15 val., o miegas kitu laiku yra tiesiog trumpi pasnaudimai, tai padeda užtikrinti, kad kūdikis būtų pakankamai pavargęs, kad naktį miegotų gerai, bet nebūtų pervargęs.

Rutina ir veiklos

Prieš miegą įprasta tvarka yra labai svarbi. Kūdikiams TIKRAI patinka rutinos! Prieš miegą norisi kasdien atlikti tuos pačius veiksmus ta pačia tvarka. Tai padeda Jūsų kūdikiui pereiti nuo dienos užimtumo prie pasiruošimo miegui.

Domiuosi gelbstinčiais produktais, „Vaiko Keliauninko“ e. Vaiko užimtumas kelionėje yra labai svarbu, nes nuobodžiaujantis vaikas ir jo reakcijos kelia stresą tėvams, kreivus aplinkinių žvilgsnius.

Žaislai ir žaidimai

Sostinės Antakalnio poliklinikos psichologė dr. Lina Kalinauskienė sako, kad kūdikis gimsta turėdamas nervines ląsteles. Per pirmus metus labai intensyviai kuriasi ryšiai tarp nervinių ląstelių. Tai vyksta žaidžiant, bendraujant, patiriant aplinką, praktikuojantis.

Kūdikius domina ryškios spalvos, įvairius garsus skleidžiantys žaislai, įvairios tekstūros, formos žaislai. Kūdikiai aktyviai tyrinėja žaislus. Tarkime, šešių mėnesių kūdikis gali nustebti atradęs, kad pajudintas žaisliukas skamba, o pajudintas stipriau skamba dar garsiau. Kūdikis daug kartų praktikuosis, ar tikrai taip.

Edukologė Rūta Karelina, „Augueco Dūzginėlio“ vyr. auklėtoja ir jogos mokytoja mano, kad žaislas lavina tada, kai jis vaikui yra įdomus, įvairiapusis, kai vaikui norisi su juo žaisti. “Jei žaislas vaikui per anksti pasiūlytas, mažylis juo nesidomės, nes nesupras, kaip žaisti. Per vėlai pasiūlytas žaislas, tinkantis jaunesniam amžiui negu yra vaikas, gali būti jau nebeįdomus. Svarbiausia nepamiršti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai ir žaislus reikėtų įsigyti atsižvelgiant į vaiko fizinę, pažintinę, emocinę - socialinę raidą.

Vaikams nuo 1 iki 3 m. žaislų kategorijoje populiariausi žaislai yra tie, kurie lavina jų motoriką, garsų, spalvų bei skirtingų reljefų ar medžiagų pažinimą. Dažniausiai tokie žaislai būna mediniai arba plastmasiniai, ryškių spalvų ir susideda iš stambių detalių saugumo sumetimais. Vieni populiariausių žaislų šioje kategorijoje - dėlionės, taip vadinamos „piramidės“, ergoterapiniai labirintai, geometrinių figūrėlių dėlionės bei formavimo ir rūšiavimo kubai.

Žaislus parduodančios bendrovės vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje didelė dalis tėvų pirkdami žaislus suvokia juos kaip vaikų užimtumo priemonę - žaislas suvokiamas kaip daiktas, kuris turėtų kažkuriam laikui „užimti“ vaiką. Taip yra tik iš dalies. Prieš perkant bet kurį lavinamąjį žaislą reikėtų pasidomėti, kaip jis veikia, kokia pagrindinė jo paskirtis. Visais atvejais tėvai turėtų dalyvauti žaidimo procese su vaikais, juk kas kitas vaikui paaiškins, parodys ir padės suvokti žaislo ar žaidimo paskirtį bei tai, kaip ir ką su tuo žaislu reikėtų daryti.

Šeimos svarba

Kartais atrodytų ir nedideli dalykai - bendra šeimos vakarienė, pasaka prieš miegą - leidžia vaikui jaustis mylimu ir svarbiu. Šeima yra erdvė, kur mokomasi gyventi - pradžioje vaikščioti ir kalbėti, vėliau mylėti ir gerbti save bei kitą. Kartais tėvai turi klaidingą požiūrį, nes mano, kad tik baudimu ir griežta disciplina galima išauginti save ir kitus gerbiantį žmogų. Ne kartą iš tėvų lūpų teko girdėti klasikinę frazę „mušu, nes myliu". Kitaip sakant, bausdamas aš skiepiju meilę. Jei šeimoje vaikas nesijaučia mylimas, ar jis ateityje galės mylėti save ir kitus?

Užsienyje ir mūsų šalyje atlikti tyrimai rodo, kad vaikų raidai tinkamiausias yra demokratinis tėvystės auklėjimo stilius, kurio pagrindas - dermė tarp tėvų skleidžiamos emocinės šilumos ir jautrumo vaiko poreikiams bei keliamų jam reikalavimų.

Laikas kartu

Paklauskite savęs, kiek jūsų šeima kasdien praleidžia laiko kartu? Daugiau nei septynias minutes? Jei atsakymas „Taip", tai esate nebe šalies vidurkis. Kitas klausimas - ką jūs kartu veikiate? Gal atsakysite „Viską". Bet ar išties taip yra? Kartu praleistas laikas gali ir turėtų būti prasmingas, nes jo metu yra galimybė ne tik mokytis gyvenimo įgūdžių, bet ir patenkinti bazinius emocinius ir socialinius poreikius - būti pripažintam, svarbiam ir kt. Būnant kartu su artimaisiais vaikui yra galimybė nesijausti vienišu.

Būdai leisti laiką kartu

Egzistuoja begalės būdų, kaip šeimos nariai gali leisti laiką kartu. Kiekviena šeima jų yra susikūrę tikriausiai ne vieną.

  • Kartą dienoje kartu valgyti. Kviečiu nors kartą dienoje pagal šeimos galimybes susėsti prie bendro stalo.
  • Laikas pokalbiams. Pokalbio su vaiku metu mes rodome, kad jis mums yra svarbus. Klausomės jo nuomonės, idėjų, emocijų, svajonių. Tačiau tokiam pokalbiui būtinos sąlygos - klausti ir klausytis. Deja, suaugusiųjų klaida - paklausti klausimo ir patiems atsakyti. Ne monologas ar nurodinėjimai ką ir kada daryti, bet dialogo forma turėtų vyrauti tokio pokalbio metu.
  • Bendra fizinė veikla. Tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas artimiausiame parke ar netyrinėtomis miesto ar miestelio galvelėmis. Pasivaikščiojimas miške. Žygis (nuo kelių iki keliolikos kilometrų) yra puikus būdas ugdyti savo ir vaiko atsparumą ir tobulėti kartu. Blogas oras neturėtų būti „stabdis", jei norite užauginti iššūkių nebijančią atžalą.
  • Laisvalaikis. Ieškokite bendrų interesų kartu praleisti laisvalaikį - tai gali būti stalo žaidimai, modeliukų konstravimas, rankdarbiai ir t. t. Ne kartą teko girdėti, kad bendras filmų žiūrėjimas yra nuostabus būdas šeimai kartu praleisti laiką. Tokia veikla turi nemažai privalumų - vaikus įtraukiant į filmo pasirinkimą, aptariant, kodėl žiūrėsime būtent tą kūrinį, jie mokomi priimti sprendimus ir argumentuoti.
  • Dirbti kartu. Bendra veikla - tai ne tik maloni su laisvalaikio užimtumu susijusi veikla. Puikiausiai tam tinka bendri darbai, pavyzdžiui, talka, tokia kaip obuolių skynimas senelių sode, remontas namie ar maisto ruošimas. Dauguma užaugome su savo tėvais kartu dirbdami kasdieninius buitinius darbus.

žymės: #Kudiki

Panašus: