Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. Tačiau tyrimai rodo ką kita, pasirodo sėkmę gyvenime ir laimės jausmą lemia ne kognityvinis (IQ), o emocinis intelektas (EQ). Pastaruoju metu apie jį kalbama vis daugiau, apie tai leidžiamos knygos, o tėvai kviečiami į seminarus, kuriuose mokoma ugdyti vaikų emocinį intelektą, aiškinama, kodėl jis svarbus, o gal net svarbesnis už iki šiol žinotą IQ - intelekto koeficientą.
Kas Yra Emocinis Intelektas?
Psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė sako, kad yra daug emocinio intelekto apibrėžimų, tačiau bene suprantamiausias šis: „Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suprasti savo jausmus ir emocijas.“ O tai gan sudėtingas asmenybės bruožų derinys, susijęs su pagarba sau, saviverte, savikontrole, gebėjimu sąmoningai suprasti savo jausmus ir lygiai taip pat atpažinti kito žmogaus jausmus ir tinkamai į juos reaguoti.
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suvokti, suprasti, valdyti ir naudoti emocijas. Jis yra toks pat svarbus kaip ir intelektas (IQ), o kai kuriais atvejais net ir svarbesnis, ypač kalbant apie sėkmę gyvenime, santykius ir gerovę. Tai apima gebėjimą atpažinti, interpretuoti ir reaguoti tiek į savo, tiek į kitų žmonių emocijas.
Pagrindinės Emocinio Intelekto Kompetencijos:
- Savęs pažinimas: Gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas, stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir motyvus.
- Savęs valdymas: Gebėjimas valdyti savo emocijas, impulsus ir elgesį, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
- Socialinis sąmoningumas: Gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, perspektyvas ir poreikius, empatija.
- Santykių valdymas: Gebėjimas kurti ir palaikyti teigiamus santykius, efektyviai bendrauti, spręsti konfliktus ir įtakoti kitus.
Kodėl Emocinis Intelektas Svarbus Vaikams?
Nors išmatuoti emocinio intelekto negalime, tačiau nauda ir paskatos kuo anksčiau jį pradėti lavinti - akivaizdžios. Vaikai, turintys aukštą EQ, geriau susidoroja su stresu, lengviau randa bendrą kalbą su kitais, efektyviau sprendžia problemas, yra atsparesni psichologinėms problemoms, geriau mokosi ir pasiekia didesnę sėkmę tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Aukštas EQ padeda formuoti stiprius ir sveikus santykius, efektyviai bendrauti, spręsti konfliktus ir priimti teisingus sprendimus.
Emociškai intelektualiam vaikui lengviau susirasti draugų ir tą draugystę puoselėti, toks vaikas drąsiau įsilieja į grupę, geba inicijuoti pokalbį, išklausyti, jam lengviau įveikti sunkumus, stresą, išspręsti konfliktus. Tokie vaikai moka atpažinti ir valdyti savo jausmus net ir sudėtingomis aplinkybėmis. Emocinio intelekto įgūdžiai augant padeda formuotis brandžiai, atsakingai ir rūpestingai asmenybei.
Svarbu tai, kad niekada nevėlu šias savybes ugdyti! Nes emocinis intelektas daug mažiau priklauso nuo genetinių veiksnių, tad jį galima ugdyti bet kuriame žmogaus amžiaus tarpsnyje. Žmogaus sėkmė tiesiogiai priklauso nuo emocinio intelekto. 80 proc. žmogaus sėkmės priklauso nuo emocinio intelekto ir tik 20 proc. - nuo IQ.
Intelekto koeficiento (IQ) ir gyvenimo sėkmės ryšio nėra. Yra žinoma daug pavyzdžių, kai labai protingi žmonės, turintys aukštą IQ, yra nelaimingi, dažnai patiria nesėkmes. Tuo tarpu kiti nebūdami „genijais“ pasiekia jos viršūnę. Kodėl taip įvyksta? Žmogaus protiniai gebėjimai (IQ) - tai genetiškai nulemtas dalykas ir kinta labai nedaug. O emocinis intelektas vystosi visą gyvenimą, jo vystymąsi galima paspartinti ir daryti įtaką. Tai nėra labai paprasta, tačiau pastangos duoda ilgalaikių rezultatų - aukšto emocinio intelekto žmonės pasiekia daug daugiau visose gyvenimo srityse.
Kaip Tėvai Gali Ugdyti Vaiko Emocinį Intelektą: Praktiniai Patarimai
Emocinis intelektas ugdomas palaipsniui, nuo pat vaikystės. Tėvai atlieka lemiamą vaidmenį šiame procese. Štai keletas praktinių patarimų, kaip galite padėti savo vaikui ugdyti EQ:
- Būkite Emociniu Pavyzdžiu: Vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad jūsų vaikas būtų emociškai inteligentiškas, pirmiausia turite patys būti emociškai inteligentiški. Dalinkitės savo jausmais su vaiku, įvardykite juos.
- Padėkite Vaikui Atpažinti ir Įvardinti Emocijas: Vienas iš pirmųjų žingsnių ugdant emocinį intelektą - padėti vaikui atpažinti ir įvardinti savo emocijas. Naudokite emocijų korteles arba knygeles su paveikslėliais, kuriuose pavaizduotos skirtingos emocijos.
- Klausykite Aktyviai ir Empatiškai: Kai vaikas bando jums papasakoti apie savo jausmus, klausykite atidžiai ir empatiškai. Stenkitės suprasti, ką vaikas jaučia, net jei nesutinkate su jo požiūriu.
- Mokykite Sveikai Reikšti Emocijas: Svarbu ne tik atpažinti ir suprasti emocijas, bet ir mokėti jas sveikai reikšti. Mokykite vaiką reikšti savo emocijas žodžiais, o ne veiksmais.
- Mokykite Problemų Sprendimo Įgūdžių: Emocinis intelektas glaudžiai susijęs su problemų sprendimo įgūdžiais. Kai vaikas susiduria su sunkumais, padėkite jam rasti sprendimą, o ne tiesiog atlikite darbą už jį.
- Ugdydkite Empatiją: Empatija - tai gebėjimas suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas. Mokykite vaiką įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje.
- Skatinkite Savęs Pažinimą: Savęs pažinimas - tai gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas, stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir motyvus. Skatinkite vaiką reflektuoti apie savo jausmus, mintis ir elgesį.
- Leiskite Vaikui Patirti Natūralias Pasekmes: Kartais geriausias būdas išmokti - patirti natūralias savo veiksmų pasekmes. Jei vaikas elgiasi netinkamai, leiskite jam patirti pasekmes, o ne tiesiog apsaugokite jį nuo jų.
- Būkite Kantrūs ir Palaikantys: Emocinio intelekto ugdymas - tai ilgas ir nuolatinis procesas. Būkite kantrūs ir palaikantys savo vaiką. Svarbu, kad vaikas jaustų jūsų meilę ir palaikymą, nepriklausomai nuo to, kaip jam sekasi.
- Ieškokite Pagalbos, Kai Jos Reikia: Jei jums sunku ugdyti vaiko emocinį intelektą savarankiškai, nebijokite ieškoti pagalbos. Kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar kitą specialistą, kuris gali jums padėti.
Ugdymo metodai skirtingais amžiaus etapais
Vaiko emocinio intelekto ugdymas skirtingais amžiaus etapais skiriasi. Svarbiausia nuoseklus ir nuoširdus tėvų elgesys su vaikais.
- Ikimokyklinis amžius: Didžiausią dėmesį reiktų skirti emocijų pažinimui, pykčio, liūdesio baimių priėmimui ir suvaldymui.
- Mokyklinis amžius: Empatija, problemų sprendimas, tikslų kėlimas ir gebėjimas priimti skirtingas nuomones.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Situacijos
Štai keletas konkrečių situacijų, su kuriomis galite susidurti ugdydami vaiko emocinį intelektą, ir kaip jose elgtis:
- Vaikas pyksta: Leiskite vaikui išreikšti savo pyktį, bet nustatykite ribas. Padėkite vaikui rasti tinkamus būdus išreikšti savo pyktį, pavyzdžiui, piešti, rašyti, sportuoti ar tiesiog pasikalbėti su jumis.
- Vaikas liūdi: Leiskite vaikui išsiverkti ir išjausti savo liūdesį. Pasiūlykite vaikui kartu pažiūrėti filmą, pasivaikščioti ar tiesiog pabūti kartu.
- Vaikas bijo: Pripažinkite vaiko baimę ir parodykite jam, kad suprantate jo jausmus. Padėkite vaikui įveikti savo baimę palaipsniui, pavyzdžiui, palikite įjungtą naktinę lemputę arba kartu perskaitykite knygą apie baimę.
- Vaikas pavydi: Padėkite vaikui suprasti, kodėl jis pavydi, ir parodykite jam, kad jis yra mylimas ir vertinamas. Pasiūlykite vaikui kartu pažaisti su nauju žaislu arba sugalvokite jam kitą įdomią veiklą.
Žaidimai ir Veiklos Emociniam Intelektui Ugdyti
Mokymasis žaidžiant vaikams itin priimtinas ir efektyvus, nes tai vyksta jiems nejaučiant. Tad teorijas ir sausus išvedžiojimus geriau keisti įtraukiančiais žaidimais. Čia itin svarbus vaidmuo tenka ir humorui (juokingiems pasakojimams, žaidimams ar tiesiog kvailiojimui). O dabar metas žaidimui… Pabandykite kartu su visa šeima pažaisti „Išjungtą garsą”. Šis žaidimas padeda mokytis atpažinti kitų žmonių emocijas ir jausmus.
Žiūrėdami visai šeimai skirtą filmą išjunkite garsą (pasirinkite sceną, kurioje bendrauja keletas žmonių). Užduotis - įvardinti ir apibūdinti, kaip rodomoje scenoje jaučiasi kiekvienas žmogus, ką rodo jo veido išraiška, gestai, laikysena. Vėliau peržiūrėkite sceną su garsu.
Kadangi visi tokie užsiėmimai paremti patyrimu ir atradimu, emocijų raiška labai didelė. Žaidžiant tyrinėjamas aplink esantis sukurtas užsiėmimui pasaulis, vertinamos galimybės, patiriami nauji jausmai bei įgyjama nauja patirtis.
Tinkamos pagal amžių veiklos gali būti vertingas emocinio intelekto vystymosi įrankis. Viena tokių veiklos yra žaidimas „Jausmų pantomima”, kai vaikai išreikš skirtingas emocijas, o kiti spėlioja, ką jie jaučia. Kitas pratimas yra kurti „emocinį dienoraštį”, kuriame vaikai gali rašyti arba piešti savo jausmus ir patirtis. Be to, dalyvaujant vaidybinių scenarijų situacijose, vaikai praktikuoja empatiją ir perspektyvos įsisąmoninimą.
Emocinis intelektas ir akademinė sėkmė
Emocinis intelektas turi didelę įtaką vaiko mokymuisi ir akademinei sėkmei. Vaikai, kurie geba valdyti savo emocijas, geriau susidoroja su stresu, susijusiu su mokykla, pvz., testais ar socialiniais iššūkiais. Jie taip pat geriau bendradarbiauja su mokytojais ir klasės draugais, yra labiau motyvuoti mokytis ir rečiau susiduria su elgesio problemomis.
Žaislai, lavinantys emocinį intelektą
Vaikų emocinį intelektą padeda lavinti ir įvairūs žaislai. Žaislai skatina kūrybiškumą, lavina vaizduotę, socialinius ir kalbos įgūdžius, motoriką. Žaislai lavinantys vaikų jausmų suvokimą. Į jausmus orientuoti žaislai skatins vaikus išreikšti savo jausmus, juos atpažinti savyje ir kitame.
Emocinio lavinimo žaidimų galite sugalvoti ir be žaislų pagalbos, pavyzdžiui, žiūrėdami su šeima filmą įvardinti ir apibūdinti veikėjų jausmus, atsižvelgiant į aktorių veido išraiškas, kūno kalbą. Taip pat galite ant popieriaus lapelių užrašyti pagrindines emocijas - laimingas, liūdnas, piktas, išsigandęs, susigėdęs, o ant kitų lapelių daugiau įvairesnių emocijų.
Emocinio intelekto svarba
Emocijos veikia mūsų dėmesį, atmintį ir mokymą, mūsų gebėjimą kurti santykius su kitais ir fizinę bei psichinę sveikatą. Emocinio intelekto ugdymas moko efektyviai valdyti emocijas ir išvengti pykčio pliūpsnių ar kitų netikėtų jausmų. Ne veltui, vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau sutelkia dėmesį, labiau įsitraukia pamokose, palaiko pozityvesnius santykius su artimaisiais ir yra empatiškesni.
Emocinis intelektas ir genetika
Mokslininkai į šį klausimą atsako skirtingai. Vieni teigia, kad emocinis intelektas priklauso prie stabilių asmenybės savybių, kurias šiek tiek gali įtakoti tėvų auklėjimas ir socialinė aplinka, o kiti sako, kad emocinį intelektą galima ir reikia lavinti nuo mažumės ir tai visiškai nepriklauso nuo genetikos. Mano nuomone, vaikų mokinimas atpažinti, priimti ir valdyti savo ir aplinkinių emocijas tik padės vaikams geriau jaustis ir jiems bus lengviau prisitaikyti prie skirtingų aplinkų (namų, darželio, mokyklos ir kt.)
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą: Praktinis vadovas tėvams
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Geriausias gultukas kūdikiui: ekspertų atsiliepimai, patarimai ir TOP rekomendacijos
- Blusų turgus: neįtikėtina vieta vaikų emocijoms ir savęs pažinimui