Kaip taisyklingai stangintis gimdymo metu: patarimai

Dažniausi gimdymo takų sužalojimai yra gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Gerokai rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos - fistulės.

Gimdymo takų sužalojimų priežastys

Gimdymo takų sužalojimų priežastys yra įvairios:

• Anatominės gimdymo takų ypatybės (pvz., aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas).
• Funkcinės gimdymo takų savybės (stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiai prasitempiantys gimdant, gimdymo takų randai).
• Vaisiaus ypatybės (stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo, netinkama gimdymo priežiūra).
• Greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi).

Gimdos kaklelis dažniau plyšta pirmakartėms gimdyvėms.

Simptomai

• Tarpvietės spaudimo jausmas
• Tarpvietės tempimo jausmas
• Tarpvietės maudimas
• Nestiprus tarpvietės skausmas
• Stiprūs sąrėminio pobūdžio skausmai
• Dubens dugno spaudimas
• Makšties patinimas
• Išorinių lytinių organų patinimas
• Kraujavimas iš lytinių takų
• Jausmas, panašus į norą tuštintis

Ligos eiga

Jeigu tarpvietė įkirpta prieš tai nuskausminus, moteris jokio skausmo nejaučia. Jeigu įplyšta nenuskausminus, jaučiamas spaudimas, tempimas, maudimas, nestiprus skausmas tarpvietės srityje. Susidarius hematomoms (kraujosrūvoms) , moteris skundžiasi stipriais sąrėminiais skausmais, spaudimu dubens dugno srityje, lyg noru tuštintis.

Išorinio kraujavimo, esant hematomoms, dažniausiai nebūna. Gimdos kaklelio plyšimų niekada neskauda. Pagrindinis gimdos kaklelio plyšimų simptomas yra kraujavimas iš lytinių takų gimus vaisiui. Įplyšę gimdos kaklelio audiniai kraujuoja vienodai, nenutrūkstama srove, skaisčiai raudonu arteriniu krauju, gana smarkiai. Net praėjus keliolikai minučių po vaisiaus gimimo, užgimus placentai ir susitraukus gimdai, tebekraujuoja tokiu pat intensyvumu.

Prieš pat užgimstant vaisiui, vaisiaus galvutė spaudžia ir tempia dubens dugną bei tarpvietę. Tarpvietės venos persipildo, tarpvietė pamėlynuoja, paburksta, išsipučia, glaudžiai aptempia vaisiaus galvutę. Galvutei toliau judant į priekį ir bandant prasiveržti, audiniai dar smarkiau spaudžiami, užspaudžiamos net smulkios arterijos ir tarpvietė pabąla. Tai gresiančio tarpvietės plyšimo požymiai.

Tada reikia tarpvietę nuskausminti ir įkirpti tiek, kiek reikia vaisiui užgimti. Ji gali plyšti negiliai (plyšta tik tarpvietės oda, paodis, makšties gleivinė) ir giliai (plyšta dubens dugno raumenys, net dalis tiesiosios žarnos). Kirpti audiniai visada sugyja geriau ir gražiau negu plyšę. Gimdos kaklelio plyšimų paprastai pavyksta išvengti, jeigu gydytojas tinkamai vadovauja gimdymui, o moteris klauso personalo patarimų, kaip taisyklingai kvėpuoti ir kada pradėti stangintis.

Komplikacijos

Gimdos kaklelio plyšimai gali komplikuotis gausiu kraujavimu. Į nesusiūtą žaizdą gali patekti infekcija, išplisti aukštyn į gimdos kūną ir puriuosius priegimdžio audinius. Gilūs tarpvietės plyšimai pažeidžia tiesiąją žarną, šlapimkanalį, išangės rauką ir keliamuosius raumenis; nekokybiškai susiuvus tokius plyšimus, vėliau gali būti šlapinimosi sutrikimų, dujų ir išmatų nelaikymas. Tarpvietės plyšimai supūliuoja labai retai.

Tyrimai

Gimus vaisiui ir placentai, moters gimdymo takai apžiūrimi išplėtus makštį skėtikliais. Be apžiūros ir apčiuopos, jokie kiti tyrimo būdai nereikalingi.

Gydymas

Pagimdžiusios moters išoriniai lytiniai organai, tarpvietė, vidinis šlaunų paviršius apiplaunami šiltu vandeniu, patepami spiritiniu dezinfekuojančiu tirpalu. Siūlai, sugijus žaizdai, maždaug po 7-10 dienų, ištirpsta patys, jų dirbtinai šalinti nereikia.

Geri gydymo rezultatai priklauso nuo tinkamos pooperacinės priežiūros. Skiriamas aktyvus režimas - kuo daugiau vaikščioti ir judėti. 10 dienų negalima sėdėti, leidžiama tik gulėti, stovėti arba gulsčiai remtis ant priešingos pusės klubo, negu buvo įkirpta tarpvietė. Rekomenduojama maitintis daug kartų per dieną, mažomis porcijomis, skystu, lengvai virškinamu maistu, vengti vidurių užkietėjimo.

Per 6 val. po gimdymo moteriai reikia pačiai savarankiškai pasišlapinti tualete. Per 3 dienas po gimdymo reikia pasituštinti. Jei po gimdymo yra skausmingi, paburkę, išsivertę išangės hemorojiniai mazgai, jie gydomi skausmą ir uždegimą mažinančiomis žvakutėmis į tiesiąją žarną.

Patarimai, kaip taisyklingai stangintis gimdymo metu

Kai gimdos kaklelio atsidarymas yra arti visiško (7-8-9 cm) , moteris pajunta nenumaldomą norą stumti, stangintis, lyg tuštintis, ypač sąrėmių metu. Tačiau to daryti jokiu būdu negalima: jei moteris neklausys gydytojo ir sąrėmio metu pastums, vaisiaus galvutė ūmai smuktels žemyn gimdymo takais, ir ne visai atsidariusio gimdos kaklelio kraštai įplyš. Todėl, atsiradus norui stangintis, būtina keletą sąrėmių giliai pakvėpuoti ir stumti tik tada, kai leis gydytojas.

Prieš pat užgimstant naujagimiui, galvutei veržiantis lauk, ji smarkiai tempia tarpvietę, jaučiamas veržimo, tempimo, deginimo, plėšimo jausmas. Tada, užgimus vaiko pakaušiukui, akušerė paprašo moters vieną sąrėmį nestumti, o tik paviršutiniškai pakvėpuoti per burną („lyg šuniukui”) ir nestumti. Šio sąrėmio metu užgimsta plačioji galvutės dalis - viršugalvio gumburai, todėl akušerė, tuo momentu spausdama tarpvietės audinius iš šonų ir stumdama juos žemyn, padaro daugiau vietos, sumažina audinių tempimą, nusmaukia juos nuo gimstančio vaiko veiduko ir apsaugo nuo tarpvietės plyšimo.

Jeigu tenka įkirpti ar vis dėlto tarpvietė nedaug įplyšo, siuvant būtinai pasakykite gydytojui, jei jums skauda, ir nekentėkite: skirtingiems žmonėms reikia skirtingo nuskausminamųjų kiekio; gydytojas visada suleis tiek vaistų, kiek reikia, kad jums neskaudėtų.

Pagimdžius, po kiekvieno pasišlapinimo reikia apsiplauti išorinius lytinius organus ir tarpvietę šiltu vandeniu (nepilant vandens į vidų!) ir nusausinti priglaudžiant ir sugeriant drėgmę (netrinant!) vienkartine servetėle.

Po kiekvieno pasituštinimo reikia apsiplauti išorinius lytinius organus, tarpvietę, išangės sritį šiltu tekančiu vandeniu ir bekvapiu vaikišku muilu (kryptimi iš priekio į užpakalį, o ne atvirkščiai!) ir nusausinti rankšluostėliu priglaudžiant.

Nei papildomos žolelių vonelės, nei gydomieji tepalai tarpvietės žaizdos gijimo nepagreitina.

Geriau dėvėti medvilnines, o ne sintetinio pluošto apatines kelnaites. Tinka įklotai, įklijuojami į kelnaites, negalima naudoti tamponų į makštį, taip pat nepatartina naudoti storų pačių pasigamintų įklotų iš marlės ir vatos, kurie gali sukelti odos iššutimą ir bloginti žaizdos gijimą.

Kol visiškai nesugijo tarpvietės žaizda (ir vėliau 6-8 savaites po gimdymo) , negalima maudytis vonioje, baseine, jūroje, ežere ir kt.

Ką daryti sąrėmių metu?

Kai prasideda sąrėmiai, stenkitės kaip įmanoma labiau atpalaiduoti kūną. Nepamirškite kvėpuoti - nereikia jokios specialios technikos, svarbu kvėpuoti ne per dažnai ir nesulaikyti kvėpavimo. Taip padėsite savo kūnui dirbti ir mažinsite sąrėmių sukeliamą skausmą.

Tarp sąrėmių pailsėkite, išgerkite ko nors kaloringo (pavyzdžiui, sulčių) ir kaupkite jėgas. Skausmą malšina masažas ir fizinis partnerio ar kito pagalbą teikiančio asmens, jei tokį turite šalia, kontaktas. Šaukite, jei norisi šaukti. Tačiau atsiminkite, kad gilūs ir žemi garsai yra naudingesni, nes kartu atpalaiduoja ir dubens dugną. Niūniavimas žemu, giliu balsu gali būti labai naudingas.

Klausykite, ką sako jūsų kūnas, ir leiskite jam veikti. Jis geriausiai žino, ko jums reikia. Kai pajaučiate norą stumti, vadovaukitės kūno pojūčiais ir darykite tai, ką jis sako. Kvėpuokite, kad aprūpintumėte save, kūdikį ir savo gimdą pakankamu kiekiu deguonies.

Kada pajusite, kad norite stumti (stangintis)?

Kai pajusite, kad norite stumti (stangintis), pasistenkite kuo labiau įsiklausyti į savo kūno pojūčius ir leisti gimdai atlikti savo darbą. Nebijokite įkišti du pirštus į makšties vidų ir apčiuopti kūdikio galvutę, pajusti, kas vyksta, ir pasisemti motyvacijos. Per sąrėmius kvėpuokite ir stumkite tik tada, kai užeina sąrėmis, prakvėpuoti nebepavyksta ir norisi tik stumti. Prasidėjus tokiam sąrėmiui, giliai įkvėpkite ir stumkite. Stenkitės per sąrėmį stumti ilgai, bent du tris ilgus ir ramius kartus.

Gimdymo pabaigoje jausite labai stiprų tarpvietės tempimą ir deginimą. Svarbu tuo metu pridėti ranką ant tarpvietės/naujagimio galvos. Laikykite ranką ant kūdikio galvos, kad kontroliuotumėte gimdymo greitį ir jėgą - taip apsaugosite savo audinius. Kvėpuokite ir išleiskite garsus praviromis lūpomis, kad atsipalaiduotų dubens dugnas, taip pat - kad gimda ir vaisius gautų deguonies visą laiką.

Kartais pirmiau užgimsta galva, o per kitą sąrėmį(-ius) - kūnas. Arba viskas užgimsta vienu metu. Jei kūdikio galva gimsta pirmiau, galite apčiuopti aplink jo kaklą ir jei yra virkštelė, galite ją atlaisvinti atvyniodami per galvą.

Gimdykite tokioje padėtyje, kuri jums atrodo patogiausia. Jūsų kūnas žino geriausiai. Jūs neprivalote gimdyti ant nugaros. Keturiomis arba gulint ant šono - tai dvi atpalaiduojančios padėtys, puikiai tinkamos gimdymui, ypač jei norima sulėtinti procesą, apsaugoti savo audinius. Jei reikia pagreitinti stūmimo procesą, puiki alternatyva yra tupima padėtis. Jei gimdote pritūpusi ar atsistojusi, svarbu turėti minkštą pagrindą, kuris apsaugotų kūdikį nuo sužalojimų.

Nėščiosios parengimas gimdymui

Akušerių ginekologų, šeimos gydytojų, taip pat akušerių darbas neapsiriboja tik antenataline nėščiosios priežiūra ar nėštumo patologijos diagnostika. Būtina daug laiko ir žinių skirti psichoprofilaktiniam nėščiosios parengimui. Tą reikia daryti nuo pat nėštumo pradžios. Nėščiųjų priežiūros ambulatorinėje grandyje (moterų konsultacijose, šeimos gydytojų centruose ir kt.) organizuojami 4-6 užsiėmimų kursai nėščiosioms ir jų šeimos nariams. Jų metu nėščiosios supažindinamos su nėštumo ir gimdymo fiziologija, mokomos, kaip turi elgtis gimdymo metu, taip pat specialių pratimų gimdymo skausmui malšinti.

Užsiėmimų metu demonstruojami specialūs vaizdo filmai, rodomi paveikslai ir muliažai. Pageidautina, kad kelis ar visus užsiėmimus lankytų būsimojo vaiko tėvas. Išklausęs paskaitas, vyras geriau pasirengs psichologiškai Šeimos pagausėjimui, galės daugiau padėti gimdančiai moteriai. Svarbiausias šių kursų tikslas - pašalinti gimdymo baimę. Tam reikia parengti nėščiąją psichologiškai ir fiziškai. Baimė natūraliai skatina apsigynimo reakciją, sukelia įtampą, raumenų spazminius susitraukimus ir skausmą. Pašalinti „baimės“ sindromą galima tik išsiaiškinus, kuo pagrįsta nėščiosios baimė.

Pirmojo užsiėmimo metu nėščiajai reikia papasakoti apie tai, iš kur kyla skausmas gimdant ir nuo ko jis priklauso, kaip skausmo jutimas susijęs su galvos smegenų žievės funkcine būkle. Be to, būtina išsiaiškinti nėščiosios somatinę, akušerinę, neurologinę būklę, įvertinti jos požiūrį į nėštumą, būsimą gimdymą. Negalima pamiršti, kad skausmo jutimas priklauso nuo objektyvių ir nuo subjektyvių veiksnių: nuo gimdymo veiklos pobūdžio, gimdymo takų būklės, skausmo slenksčio (kiekvieno žmogaus jis yra skirtingas), taip pat nuo jautrumo, psichologinio nusiteikimo bei kitų individualių moters savybių. Jei pirmojo užsiėmimo metu užsimezga geras kontaktas tarp gydytojo (ar akušerės) ir nėščiosios, moteris įgauna daugiau pasitikėjimo ir be didesnės baimės laukia gimdymo.

Antrojo užsiėmimo metu reikia aiškiai papasakoti apie nėštumo eigą, nėščiosios organizme vykstančius fiziologinius pokyčius. Nėščioji turi žinoti, kad jos gyvenimo ritmas ir režimas, mityba beveik neturi skirtis nuo jai įprasto gyvenimo būdo, tačiau turi tam tikrų ypatumų - ji dažniau ir ilgiau turi ilsėtis, kasdien pasivaikščioti gryname ore, ilgiau miegoti. Nėštumo metu labiau prakaituojama, pagausėja išskyrų iš lyties organų, todėl būtina priminti nėščiajai asmens higienos taisykles. Krūtis būsimam kūdikio maitinimui reikia rengti iš anksto. Rekomenduojama kasdien jas apiplauti drungnu vandeniu, galima lengvai pamasažuoti, įtrinti maitinamuoju kremu ar losjonu. Tai skatina kraujo apykaitą, stiprina pieno liaukas.

Speneliai grūdinami šluostantis po dušo sausu šiurkščiu rankšluosčiu. Išvengti nėštumo drūžių ne visuomet pavyksta, tai priklauso nuo moters įmyčio būklės, odos elastingumo. Antrojoje nėštumo pusėje galima atlikti švelnų krūtų, pilvo, šlaunų, tarpvietės masažą, odą įtrinti aliejais, maitinamaisiais ar specialiais nuo drūžių kremais. Tinkama odos priežiūra - nėštumo drūžių ir tarpvietės plyšimų profilaktika. Sportas, mankšta, baseinas padeda gerai besijaučiančioms nėščiosioms. Be to, speciali mankšta, pratimai nėščiosioms parodomi užsiėmimų metu. Nėščiosios išmokomos taisyklingai kvėpuoti, atlikti pilvo preso, tarpvietės pratimus. Speciali mankšta padeda sumažinti kryžkaulio-juosmens skausmą, kojų tinimą, išvengti didesnio svorio (antsvorio) prieaugio.

Trečiojo užsiėmimo metu pasakojama apie gimdymą. Paaiškinama, kas sudaro kaulinį dubenį, kaip kūdikio galva slenka gimdymo kanalu, kokie yra dubens dugno raumenys. Paaiškinama, kad minkštieji gimdymo takai yra elastingi, todėl lengvai išsitempia gimdymo metu. Reikia trumpai ir suprantamai apibūdinti gimdymo laikotarpius ir jų ypatumus. Pasakojama apie gimdos kaklelio atsidarymo mechanizmą, apie vaisiaus vandenų pūslės svarbą, apie sąrėmius ir jų sukeliamus pojūčius, apie elgesį ir savipagalbą gimdymo metu. Nėščioji turi suprasti, kad gimdymas lyg fizinis darbas, kuriam reikia daug jėgų, kurias reikia racionaliai eikvoti ir tausoti iki išvarymo periodo.

Populiariai paaiškinama, koks svarbus vaidmuo, pajutus sąrėminį skausmą, tenka galvos smegenų žievei, kai joje susidaro stiprus dirginimo židinys, slopinantis skausmą ir kitus dirgiklius. Užsiėmimo pabaigoje dar kartą akcentuojama, kad tinkamas nėščiosios elgesys ir geras psichoprofilaktinis pasirengimas užkerta kelią stipriam skausmui. Ketvirtojo užsiėmimo metu kalbama apie gimdymo skausmo malšinimo būdus. Reikia paaiškinti, kad sąrėmiai ir stangos skausmingi. Tačiau pasitaiko ir neskausmingų gimdymų. Teigiama, kad apie 10 proc. moterų gimdydamos nejaučia skausmo. Tačiau 90 proc. gimdymų būna daugiau ar mažiau skausmingi. Skausmo jutimas, kaip jau buvo minėta, priklauso ir nuo subjektyvių, ir nuo objektyvių veiksnių.

Akušerinė anestezija nuo chirurginės pirmiausiai skiriasi tuo, kad ji veikia ir motiną, ir vaisių. Didžioji dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą, todėl, malšinant skausmą vaistais, būtina stebėti motiną ir vaisių. Vaistų gali būti švirkščiama į veną, į raumenis, skiriama žvakutėmis į išangę, suleidžiama į stuburo epidurinį tarpą. Dabar populiarus gimdymo skausmo malšinimo būdas yra epidurinė nejautra, nes ji efektyvi, lengvai valdoma ir mažai veikia vaisių. Nėščioji turėtų būti supažindinta su šios nejautros atlikimo technika, pasitaikančiomis komplikacijomis.

Penktojo užsiėmimo metu aiškinama apie išvarymo ir placentinį laikotarpį, vaisiaus gimimą. Prasidedant išvarymo laikotarpiui, be sąrėmių, atsiranda stangos - be gimdos raumenų, įsijungia pilvo, diafragmos, dubens dugno, nugaros raumenų grupės. Nėščiajai paaiškinama, kaip taisyklingai stangintis, koks svarbus akušerės ir pačios gimdyvės adekvatus elgesys gimstant vaisiaus galvai. Paaiškinamas ir trečiasis gimdymo laikotarpis. Užsiėmimų metu labai naudingos vaizdinės priemonės: moterys aiškiau įsivaizduoja gimdymą.

Paskutinio užsiėmimo metu dar kartą primenama, kokie yra gimdymo pradžios požymiai, ką reikia pasiimti važiuojant į stacionarą, kada skubiai reikia į jį važiuoti (kai nuteka vaisiaus vandenys, pasirodo daug kraujingų išskyrų ar kraujo iš lyties organų, blogiau juntami vaisiaus judesiai ir kt.). Galima pateikti klausimų ar pakartoti anksčiau minėtus pagrindinius teiginius, dar kartą parodyti, kaip stangintis ar „gerai kvėpuoti“, suderinti pilvo, strėnų glostymą tarp sąrėmių ir kt.

Akušeriai ginekologai, šeimos gydytojai ar akušerės daug dėmesio turi skirti nėščiųjų psichoprofilaktiniam parengimui gimdyti. Labai svarbu išsiaiškinti, kuo pagrįsta moters baimė gimdyti.

Kas tos stangos?

Pirmojo gimdymo etapo metu gimdos kaklelis atsiveria (per 10 cm) ir kai jau “kelias atviras”, prasideda antrasis - išvarymo etapas. Sąrėmių užduotis - padėti vaisiui palikti jaukias motinos įsčias. Jis slenka gimdymo takais, o gimdyvė pajaučia norą stangintis. Šis etapas tęsiasi 1-2 valandas (ne pirmą kartą gimdančioms - nuo 5-10 min iki 1 val.). Stangos tęsiasi 60-90 sekundžių, kas 2-5 minutes. Tai nevalingas veiksmas - pilvo preso raumenų ir diafragmos susitraukimas.

Priešingai nei sąrėmius, stangas gimdyvė gali šiek tiek reguliuoti. Gali būti, kad pajusite didelį nevalingą norą tuštintis, todėl kad vaisius, slinkdamas gimdos kanalu, pradeda dirginti tarpvietės receptorius. Tačiau jei ir nejaučiate nieko panašaus, nereikia nerimauti - kiekvienas organizmas yra labai individualus. Tokiu atveju gydytojas pasakys, kada laikas stangintis. Nors sąrėmiai šiuo periodu yra patys stipriausi ir ilgiausi, tačiau dauguma gimdžiusių moterų tvirtina, kad po to, kai prie sąrėmių prisijungia stangos, skausmas sumažėja.

Stangos nenuskausminamos, nes bet kokia anestezija sumažina jautrumą ir stangų efektyvumą. Dažniausiai prasidėjus stangoms moters psichinė būsena pagerėja, nes iš „pasyvios stebėtojos“ ji tampa aktyvia gimdymo proceso dalyve.

Turite žinoti, kad slinkdamas gimdymo takais, vaisius suspaudžia aplink esančius vidaus organus, todėl jam gimstant gali tuo pačiu metu išsituštinti tiek žarnynas, tiek šlapimo pūslė. Neverta dėl to gėdytis, nes mėginimas šį procesą sulaikyti ir kontroliuoti tik sutrukdo gimdymo proceso eigą.

Kaip taisyklingai kvėpuoti stangų metu?

Ypatingai svarbus šiame periode teisingas kvėpavimas. Pirmiausiai, šiuo metu vaisiui deguonies trūksta kaip niekada, o antra - teisingas kvėpavimas taupo jėgas ir stanginamasi efektyviau. Stangos pradžioje gerai iškvėpkite ir iškart giliai įkvėpkite. Sulaikykite orą giliai plaučiuose ir stenkitės stumti kiek tik galite į tiesiąją žarną (neiškvėpdama!).

Kai tik pajusite, kad ima trūkti oro, lėtai iškvėpkite. Po to vėl giliai įkvėpkite, sulaikykite orą giliai plaučiuose ir stanginkitės. Per vieną stangą įkvėpkite iš viso 2-3 kartus. Jau geriau gerai stangintis keletą kartų, nei stengtis viską atlikti vienu kartu. Taip tik netenkama jėgų, o vaisiui trūksta deguonies.

Į ką sutelkti visas jėgas stangų metu?

Tai labai svarbus klausimas. Svarbi ne tik jėga, bet ir tai, kur ji nukreipiama. Gal iš šalies tik atrodo paprasta - reikia „išstumti“ vaisių, pasitelkus maksimalią jėgą. Kai kurios moterys stanginasi „į žandus“. Kai pastangos neturi aiškios krypties, vaikas nesistumia gimdymo kanalu pirmyn, gimdymo procesas užtrunka, o moters veido kraujagyslės net sutrūkinėja iš įtampos.

Jei gimdyvė nepakeičia taktikos, gydytojams tenka „stangintis už ją“ ir išspausti kūdikį rankomis pro priekinę pilvo sienelę, o jei kūdikio būklė blogėja, griebtis instrumentų. Nei viena, nei kita nėra pageidaujama, tad kaip gi stangintis? Kaip jau minėjome, stanginimasis daugeliu atvejų juntamas kaip stiprus noras tuštintis. Nesipriešinkite šiam norui. Nesijaudinkite ir nesigėdykite - tai natūralūs ir teisingi pojūčiai. Įsivaizduokite, kad iš tiesų tuštinatės ir iš visų jėgų pasistenkite.

Kitas rodiklis - skausmas. Slinkdama galvytė tempia gimdymo kanalo audinius ir juntamas deginantis tarpvietę skausmas. Stanginkitės tiesiai į maksimalaus skausmo tašką. Skausmo stiprėjimas rodo, kad viską darote teisingai ir kūdikis juda gimdymo takais pirmyn.

Ar reikia iš visų jėgų stengtis visą laiką?

Gimdymo procese bus momentų, kai reiks sumažinti pastangas. Judėdamas gimdymo kanalu, vaisius jį spaudžia ir ištempia iki jam reikalingo pločio. Jei procesas vyksta sklandžiai, minkštieji audiniai prisitaiko palaipsniui. Jei antrasis gimdymo etapas vyksta per greitai, nepasirengę minkštieji gimdymo takų audiniai neatlaiko didelio krūvio ir tarpvietė plyšta.

Matydami, kad gręsia plyšimai, medikai gali atlikti epiziotomiją - tarpvietės kirpimą, kad padarytų daugiau vietos galvutei. Vaisiaus stuburui ir galvytei taip pat tenka didžiulis krūvis, vaisius gali būti traumuojamas. Todėl jei akušeriai sako, kad stangintis negalima, turite sustabdyti stangą. Greit atsipalaiduoti ir lėtai iškvėpti orą pro „vamzdeliu“ sudėtas lūpas. Kad pailsėtumėte ir sukauptumėte jėgas, gydytojas gali neleisti stumti dar keleto artimiausių sąrėmių metu. Stangų jūs nesustabdysite, bet susilpninti tikrai galite. Tuomet kvėpuoti reikia kuo dažniau ir paviršutiniškai, kiek praverta burna.

Svarbu įsidėmėti

1. Jūs nekalta dėl to, jei gimdymo metu išsituštinate.
2. Taip nutinka praktiškai kiekvienai gimdyvei.
3. Tai visiškai nenustebins gimdymą priimančio personalo.
4. Visos išskyros bus iškart sutvarkytos ir vaikas su jomis nekontaktuos.

Maždaug stangų periodo viduryje galite išvysti, kaip sąrėmio metu pasirodo kūdikio galvutė, tačiau sąrėmiui baigiantis, jos vėl nebematyti. Neišsigąskite, tai normalu. Jau greit išvysite savo kūdikį. Kai tik sąrėmių metu galvutė nustos „slėptis“, jus pakvies ant gimdymo stalo. Štai čia ir vyks kulminacija.

žymės:

Panašus:

• Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
• Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
• Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
• Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
• Guttalax vartojimas nėštumo metu: ką svarbu žinoti kiekvienai būsimoji mamai?
• Nepraleiskite! Svarbiausi kraujo tyrimai, kuriuos privalote atlikti nėštumo metu