Vaikų agresyvus elgesys darželio grupėse pakankamai dažnas reiškinys, kuris tampa galvos skausmu tiek auklėtojoms, tiek tėvams. Auklėtojoms sunku suvaldyti tokį vaikų elgesį, o vaiko tėvai ir kiti artimieji jaučiasi kalti dėl netinkamo mažylio elgesio. Norint atrasti geriausią būdą, kuris padėtų vaikui susivaldyti, svarbu suprasti tokio elgesio priežastį.
Kodėl vaikas elgiasi agresyviai darželyje?
Psichologė Miglė Motiejūnaitė atsako į skaitytojos klausimą apie vaiko agresiją. Kodėl vaikas stumdo, muša kitus ir atsikalba auklėtojoms darželyje? „Berniukui liepos mėnesį bus 5 metai. Paskutiniu metu darželyje pasireiškia agresija, jis skriaudžia kitus vaikus, muša juos, stumdo, suplėšo vaikų piešinukus, spardo duris, atsikalba auklėtojoms. Namuose jis visiškai kitoks vaikas, būna, kad paišdykauja, bet visada galima su juo susitarti. Kai aiškini jam, kad negerai elgiasi, viską supranta, pažada, kad daugiau šitaip nedarys, bet nuėjus į darželį vėl kartojasi tas pats. Kaip elgtis mums?
Galimos priežastys:
- Emocijų valdymas: Suaugusieji turi nemažai būdų, kaip paleisti stiprius jausmus, tokius kaip pyktis ar nusivylimas. Kilus sunkumams mes linkę išsipasakoti draugui, kartais - pasivažinėti dviračiu, pasivaikščioti ar nueiti į sporto salę. Mes, suaugusieji, puikiai žinome, kad vaikams emocijas daug sunkiau suvaldyti, tačiau nepaisant to dažnai jiems kartojame „nepyk“, „neverk“, tarsi tą padaryti būtų taip paprasta. Vaikams derėtų priminti, kad pyktis yra tokia pati reikalinga emocija kaip ir džiaugsmas, ir mes turime atrasti tinkamą būdą, kaip parodyti šį jausmą. Atvejais, kai vaikas jaučia stiprius jausmus, tokius kaip pyktis arba nusivylimas, naudinga įkurti kampelį, kur vaikas galėtų išreikšti tai, ką jaučia.
- Socialinių įgūdžių trūkumas: Gali būti, kad vaikas supranta, jog nėra tinkama mušti kitą, stumdyti ar laužyti jo daiktus, tačiau nežino kito geresnio būdo, kaip išspręsti nesutarimus ir suvaldyti savo jausmus. Tad namuose naudinga aptarti su vaiku, ką jis galėtų daryti tokiose situacijose, kai kitas paima jo mėgstamą žaislą arba jį pastumia. Vertinga ugdyti vaiko savikontrolę ir gebėjimą atidėti poreikį, pavyzdžiui, palaukti, kol norimas žaislas vėl bus laisvas bei laukiant pažaisti su kitu žaislu. Taip pat vaikui galima pristatyti naudingas frazes, kurias jis gali taikyti konfliktuose su kitais vaikais. Pavyzdžiui, kai vaikas yra pastumiamas arba pravardžiuojamas, jis gali pasakyti: „Stop! Man nepatinka”.
- Dėmesio siekimas: Vaikas ne visuomet supranta, jog nereikia trenkti silpnesniam, jog šis kaip sirena prišauktų taip norimą suaugusiojo dėmesį. Lygiai taip pat vaikas nežino, kad nebūtina nepaklusti, ginčytis su tėvais, seneliais ar auklėtojomis, siekiant būti svarbiu. Suaugusiems taip pat „pakiša koją“ noras tokiais atvejais nubrėžti griežtas ribas ir neleisti vaikui dominuoti. Toks auklėjimas tik paskatina vaiką neklausyti ir kovoti su autoritetu. Iš tiesų derėtų atrasti vaiko stiprybes ir leisti jam pajausti, kad jis gali ką nors atlikti geriau negu kiti, pavyzdžiui, darželio grupėje padėti kitiems apsirengti, užsirišti batus, išdalinti piešimo priemones, o namuose nuvalyti dulkes sunkiai pasiekiamuose kampeliuose. Tuo tarpu situacijose, kai vaikas siekia dėmesio, vertinga aptarti su vaiku, kaip jis galėtų parodyti, kad nori laiko kartu su suaugusiuoju. Kartais vaikai nežino, kaip parodyti, jog nori ypatingo laiko sau, todėl kartais skriaudžia kitus arba laužo jų daiktus vien tam, kad suaugęs skirtų jam individualų laiką.
- Nesaugumas: Kartais taip nutinka, kad vaiko elgesys namuose būna labiau sukontroliuojamas nei darželyje, nes vaikas nesijaučia pakankamai saugus namuose išreikšti stiprius savo jausmus, todėl juos „nusineša“ į darželį ir ten parodo, kaip iš tiesų jaučiasi. Vertinga pasvarstyti, ar taisyklės, esančios namuose, nėra pernelyg griežtos, ir iš vaiko nėra reikalaujama būti visuomet tik ramiu ir paklusniu.
- Stresas ir pokyčiai: Nemažiau svarbu pasvarstyti, ar pastaruoju metu neįvyko stiprių pasikeitimų vaiko gyvenime, pavyzdžiui, tėvų skyrybų, tėvų išvykimo į užsienį, pasikeitusios gyvenamosios vietos. Kartais vaikai nusivylimą išreiškia pykdami ir priešindamiesi taisyklėms. Ne visuomet lengva suprasti, kad už netinkamo vaiko elgesio slepiasi liūdesys ir netektis. Tokiais atvejais svarbu kalbėti su vaiku apie liūdesį ir patirtą netektį: ko labiausiai vaikas ilgisi, ką atsimena apie tėtį, mamą.
Kaip nustatyti taisykles ir ribas vaikams?
Psichologė Gintarė Jurkevičienė atsako į klausimus apie taisyklių ir ribų nustatymą vaikams.
Kodėl svarbu nustatyti taisykles ir ribas?
Vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas, todėl tėvai privalo vaikams nubrėžti tinkamas ribas ir nustatyti taisykles. Visi kūdikiai tik atėję į šį pasaulį yra egoistai ir antisocialai, t.y. natūraliai pirmiausia galvoja apie savo poreikių patenkinimą, pvz.: noriu valgyti rėkių, šlapia rėkiu, skauda pilvą rėkiu ir man visai nerūpi ar mama pavargus, ar pati nori valgyti. Ir jei tėvai negeba ar nenori nubrėžti tam tikrų taisyklių ar ribų vaikai gali visą gyvenimą likti sutrikusio elgesio, negebėti prisitaikyti prie visuomenėje galiojančių normų. Ribos ir taisyklės vaikui padeda orientuotis šiame gyvenime, sukuria saugumą. Vaikams, kurie augo be taisyklių arba taisyklės buvo neaiškios, per dažnai kintančios dažniausiai yra sunku pritapti ugdymo įstaigose, susirasti draugų, mokytis. Tarkim, jei vaikui namuose buvo leidžiama eiti miegoti kada jis nori, valgyti ką nori ir kada nori, tokiam vaikui bus sunku adaptuotis prie darželyje galiojančių taisyklių.
Nuo kokio amžiaus vaikai gali gyventi pagal taisykles?
Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Nuo tokio amžiaus vaikas labai jautriai reaguoja, jei jis pats ar kažkas kitas pažeidinėja taisykles, skundžia vieni kitus tėvams ir darželio auklėtojoms. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus, pvz.: vaikas ima pilną saują saldainių ir tuo pačiu metu stebi mamos veidą, kad galėtų nuspėti jos reakciją. Tačiau jei iki penkerių metų mes vaikui nebrėšime jokių ribų ir auginsime be taisyklių, tada paaugęs jis greičiausiai negebės tų taisyklių laikytis. Tik pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais elgesio taisyklės nėra reikalingos, nes tuo periodu svarbiausia yra kuo greičiau patenkinti vaiko poreikius, taip užtikrinant jam fizinį ir psichologinį saugumą, o kai vaikas tampa vis labiau savarankiškas elgesio taisyklės turi atsirasti. Žinoma jos turi atitikti vaiko amžių.
Kaip nubrėžti ribas, kad tėvai neatrodytų despotais?
Pirmiausia reikia atsiminti, kad ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti (pvz.: toks elgesys, kuris yra pavojingas pačiam vaikui ar aplinkiniams - mušimasis, žaidimas su peiliais ir pan.), dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis (pvz.: Jūsų vaiko apetitas yra geras ir Jūs galite kartais leisti jam prieš pietus suvalgyti saldumyną ) ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus (pvz.: Jums nėra labai svarbu, kad namuose būtų ideali tvarka ir Jūsų nelabai erzina vaiko išmėtyti daiktai). Taigi pagal tokius pamąstymus ir nubrėžiate vaikui ribas: labai griežtas, kur nėra kompromisų, kur galima pasiderėti ir į ką nekreipsite dėmesio, nes jei augindami vaiką bandysime sukontroliuoti viską, greitai pavargsite ir Jūs ir vaikas. Be to, taisyklės vaikui turi būti paaiškinamos tada, kai ir tėvai, ir vaikas yra ramūs ir geros nuotaikos.
Ką daryti, jei vaikas nesilaiko taisyklių?
Jei vaikas nesilaiko taisyklių, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis: ar vaikas supranta taisykles ar jis yra pajėgus tų taisyklių laikytis, kas paskatina jį tų taisyklių nesilaikyti ir kokią naudą vaikas gauna iš to, kad sulaužo vieną ar kitą taisyklę, pvz.: gauna dėmesio iš tėvų. Kai žinome šią informaciją, tada galime veikti toliau: aiškinti vaikui taisykles, jas koreguoti pagal vaiko poreikius ir galimybes, užkirsti kelią taisyklės pažeidimui arba netinkamu elgesiu siekiamo vaiko tikslą patenkinti kitais būdais (pvz.: kasdien vaikui skirti dėmesio nelaukiant kol jis pasielgs netinkamai).
Ar naudinga vaiką skatinti mažais prizais?
Tam, kad vaiką išmokytume laikytis nubrėžtų ribų yra svarbūs 3 dalykai. Pirma mes patys turime laikytis sutartų taisyklių ir ribų, t.y. rodyti vaikams tinkamą pavyzdį (pvz.: vaiką mokiname nemeluoti, o kai nusiperkame brangius batus, vaikui sakome: „tu tik tėčiui nieko nesakyk), antra - už tinkamą elgesį vaikai turi būti apdovanojami, o už netinkamą - sudrausminami. Vien skatinimas be drausminimo ar vien drausminimas be apdovanojimo nebus veiksmingas. Trečia - užsitarnauti apdovanojimai negali būti atimti dėl netinkamo elgesio, t.y. skatiname vienais dalykais, o drausminame kitais (pvz.: jei vaikui už tam tikrų taisyklių laikymąsi duodame saldainį, jo atimti negalime, kai jis padaro kokį prasižengimą. Už prasižengimus galime taikyti kitokias nuobodas, tarkim neleidžiame tą vakarą žiūrėti filmuko). Maži prizai už taisyklių laikymąsi geriau, kad būtų nematerialūs daiktai, o smagus laiko leidimas su vaiku, pvz.: pasivaikščiojimas, apsilankymas baseine ir pan. Tačiau piktnaudžiauti prizais nereikėtų. Kai tėvai persistengia vaiką skatindami daiktais, dažnai sulaukia klausimo „O kas man už tai?“ arba „Nedarysiu tol, kol...“. Prizai reikalingi tada, kai įvedame vaikui naują taisyklę arba kai kažko vaikui laikytis yra labai sunku.
Dažniausios tėvų klaidos:
- Tėvas ir mama naudoja skirtingas taisykles.
- Seneliai išreguliuoja ribas.
- Tėvai nustato pernelyg griežtas ribas.
- Taisyklių ir ribų namuose visai nėra.
Kaip elgtis su vaiku, kuris netinkamai elgiasi darželyje?
Psichologė Vaida Platkevičiūtė pataria, kaip elgtis su vaiku, kuris netinkamai elgiasi darželyje.
Svarbiausi žingsniai:
- Perorientuokite savo intencijas: Nuo noro sutramdyti vaiką prie bandymo jam padėti.
- Kalbėkitės su tėvais: Pakvieskite tėvus bendradarbiauti.
- Pagarba vaikui ir aiškios ribos: Laikykitės šios taisyklės.
Kaip įgyvendinti pagarbą vaikui ir aiškias ribas?
- Vaiko negalima žeminti.
- Grupėje turi būti aiškios taisyklės.
- Taisyklės turi galioti visiems grupės nariams.
- Vaikai turi aiškiai žinoti, kas jų laukia, jei jis pasirinks sulaužyti taisyklę.
- Vaikams reikia pristatyti taisykles ir tai padaryti aiškiai.
- Pasekmė nesilaikant susitarimo turi būti logiška.
- Vieta, kur vaikas išeina, turi būti saugi.
- Jei yra galimybė, su vaiku gali eiti viena iš auklėtojų ar pagalbinių darbuotojų.
- Pasekmė po netinkamo elgesio turi būti visada ir ta pati.
- Susitarimus ir pasekmes svarbu pristatyti tėvams.
- Pasekmė galioja visiems, net ir “geriečiams”.
- Kai taikysite pasekmes, svarbiausia turite kalbėti ir elgtis ramiai.
- Su vaiku negalima derėtis.
- Kai vaikas grįžta ir atsiprašo, svarbu pastebėti ir pastiprinti jį žodžiu.
- Kai taisyklę ir jos pasekmes vaikai žino, tuomet verta naudoti kuo mažiau žodžių.
- Jei nors vieną kartą vaikas susilauks kitokio reagavimo ar bus nepastebėtas, darbą teks pradėti iš naujo.
- Svarbu kiekvieną vaiką bent kartą per dieną ar bent kas antrą dieną pastebėti.
Rekomenduojama literatūra:
- Christopherer Green „Mažylio tramdymas“, 2007 m. Vilnius
- Rudolf Dreikurs ir Vicki Soltz „Laimingi vaikai - iššūkis tėvams“, 2000 m.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Neįtikėtina Kamuoliukų Baseinų Nauda Kūdikiams – Sužinokite, Kodėl Tai Turi Išbandyti Kiekviena Mama!
- Neįtikėtini Sveikinimai 9-ojo Gimtadienio Proga Anūkui – Išskirtinės Idėjos ir Žinutės