Kasmet pasaulyje nuo šunų įkandimų nukenčia apie 4,5 milijono žmonių - tokia yra www.cdc.gov statistika. Didžioji dauguma nukentėjusiųjų yra vaikai iki 10 metų. Taip pat visiems puikiai žinomi faktai, kad dažniausiai įkanda ne kažkokie svetimi, o šeimos arba šeimai artimos aplinkos šunys. Ir paprastai tai įvyksta vaikų vasaros atostogų metu.
Įkandimai į veidą arba kaklo sritį dažniausi - natūralu, juk tokio amžiaus vaikų ūgis yra maždaug ties šuns nasrais. Ir, kai atsitinka nelaimė, kaltas būna kas? Na, visuotinai paplitusį atsakymą jūs tikrai žinote.
Net labiausiai pasiruošę kūdikio gimimui tėvai dažnai neįvertina kiek laiko ir jėgų jiems prireiks prižiūrint savo atžalą. Iki tol buvusiam šeimos numylėtiniui - šuniui bus skiriama mažiau laiko, jam teks užleisti vietą mažyliui. Kaip padaryti, kad šuo kuo greičiau priprastų prie vaiko? Jūs turėtumėte iš anksto pripratinti šunį prie besikeičiančios dienotvarkės. Geriausiai pakeitimus daryti pamažu, pradedant likus mėnesiui iki vaiko gimimo.
Pavyzdžiui, jeigu jūs ruošiatės neleisti šuniui eiti į būsimą kūdikio kambarį, dar iki vaiko gimimo uždarinėkite duris į tą kambarį. Leiskite šuniui apuostyti vaiko rūbelius. Kai vaikas gims, tačiau dar bus ligoninėj, parvežkite keletą rūbelių su vaiko kvapu namo. Taip pat yra naudinga padaryti vaiko balso įrašą ir duoti jį paklausyti šuniui, kad šuo iš anksto priprastų prie vaiko skleidžiamo garso. Šunys susidomi naujais kvapais bei garsais, tačiau gali šiek tiek jaudintis.
Jeigu pastebėsite, kad jūsų šuo pernelyg neigiamai reaguoja į kūdikio kvapus ir garsus, verta pasikonsultuoti su veterinaru. Kai vaiką pirmą kartą atvešite į namus, iš anksto paruoškite pavadėlį ir antkaklį, kad šunį būtų galima kontroliuoti. Supažindinkite šunį su kūdikiu namuose, bet ne lauke. Pirma leiskite pro duris įeiti motinai su naujagimiu, tik paskui šuniui. Šuo turi pajausti, kad su kūdikiu reikia elgtis pagarbiai, jis yra naujas šeimos narys.
Svarbu elgtis ramiai ir užtikrintai. Būtų gerai, jei kuris nors šeimos narys palaikytų kūdikį ar nusineštų į kitą kambarį, kol šeimininkė pasisveikins su savo augintiniu. Grįžus iš ligoninės pakankamai dėmesio skirti šuniu yra svarbu, kad šis nepavydėtų vaikui, o kūdikio atsiradimas sietųsi su teigiamomis emocijomis.
Pirmas šuns supažindinimas su vaiku turi būti trumpas ir kontroliuojamas. Kai šuo aprimsta, laikant už pavadėlio galima jam leisti apuostyti kūdikio rankytes ir kojytes. Besipažindinantį su vaiku šunį paglostykite. Apdovanokite skanėstu šunį, kai jis apuostys mažylį. Dauguma šunų nesunkiai adaptuojasi. Kai šuns smalsumas patenkinamas, jis dažniausiai pradeda ignoruoti kūdikį.
Šuniui galima leisti pasėdėti šalia jūsų ir vaiko, atidžiai stebint šuns elgesį. Tačiau niekada neverskite artintis prie vaiko, jei šuo to nenori. Priešingai, nustatykite tam tikrą saugų atstumą iki kūdikio, kurio šuo be leidimo neturėtų peržengti. Toks jūsų elgesys jūsų augintiniui bus suprantamas, kadangi šunų ar vilkų gaujoje gimus mažyliams, motina jų nerodo kitiems gaujos nariams, nors jie užuodžia ir žino apie gaujos pagausėjimą. Apdovanokite šunį už tinkamą elgesį.
Po kiek laiko, kai šuo jau bus pripratęs prie kūdikio kvapo, leiskite šuniui be pavadėlio apuostyti vaiką. Atidžiai stebėkite šuns reakcijas ir būkite pasiruošę įsiterpti, nes kūdikio verksmą ar judesius šuo gali suprasti kaip kvietimą pažaisti arba kaip grėsmę. Nepamirškite, kad šuo turi stiprų grobio persekiojimo instinktą, kurį gali pažadinti kūdikio dydis ir silpnumas.
Skirkite daug dėmesio savo augintiniui, kai šalia yra kūdikis, kad šuo nemanytų, kad visi geri dalykai nutinka tuomet, kai kūdikio nėra šalia. Nebauskite šuns už tai, kad jis žaidžia su vaiko žaislais. Kitaip vaiko kvapas jam asocijuosis su neigiamais dalykais. Tiesiog paimkite vaiko žaislą ir jį pakeiskite žaislu, skirtu šunims.
Svarbiausia yra įsidėmėti, kad net ir paties mieliausio bei protingiausio šuns negalima palikti su kūdikiu be priežiūros. Vis dėl to, jei jūsų šuo kada nors yra rodęs agresiją nepažįstamiems žmonėms, vaikams, ar mažesniems gyvūnams, jei šuo dominuoja šeimoje, yra linkęs ginti savo teritoriją ir pripratęs prie nuolatinio dėmesio, svarbu rimtai apsvarstyti, ar galėsite jį suvaldyti. Jei abejojate - geriausiai jūsų augintiniui būtų surasti kitus namus.
Prieš atnešdami kūdikį į namus, leiskite šuniui apuostyti kažkokį jo daiktą, kuriame būtų naujagimio kvapo. Taip šuo apsipras su kvapu ir naujas šeimos narys jam nebus toks netikėtas. Pirmas šuns supažindinimas su vaiku turi būti trumpas ir kontroliuojamas. Kai šuo aprimsta, laikant už pavadėlio galima jam leisti apuostyti kūdikį. Kol šuo pažindinasi su nauju šeimos nariu paglostykite jį, o po to apdovanokite skanėstu šunį. Dauguma šunų nesunkiai adaptuojasi. Kai šuns smalsumas patenkinamas, jis dažniausiai pradeda nebekreipti dėmesio į naują šeimos narį.
Šie keli pasiruošimo žingsniai gali palengvinti šeimos pagausėjimo procesą ir lengviau adaptuotis jūsų augintiniui. Kuo labiau mokysite savo augintinį bendrauti, tuo jis bus laimingesnis. Tačiau jei į šiuos mokymus jūsų gyvūnas nekreipia dėmesio, patartina kreiptis į profesionalius gyvūnų elgesio specialistus.
Jei jūsų šuo reikalauja dėmesio garsiu lojimu, cypimu, lipimu ant baldų ir kitu netinkamu elgesiu, kuris negali būti toleruojamas, turite imtis dresūros. Ignoruokite gyvūno prašymus, pagirkite už gerą elgesį, mokykite komandos „į vietą“.
Tiek šunys, tiek vaikai mėgsta žaislus. Kad nekiltų problemų dėl žaislų maišymosi, nebepirkite šuniui vaikiškų žaislų. Augintiniui duokite tik specialiai šunims pritaikytus žaislus ir išmokykite komandos „žaislas“. Taip padėsite gyvūnui atskirti, kur yra jo žaislai.
Reikėtų pasirūpinti ir šuns ramybe ir sukurti zoną, kurioje šuo galės pailsėti nuo vaiko. Jūsų atžalai paaugus, susidomėjimas augintiniui smarkiai padidės, bet maži vaikai dar nemoka atsargiai elgtis su gyvūnu. Būtent todėl jūsų augintiniui reikalinga vieta, kurioje jis galės pasislėpti.
„Tai, ką daryti ir, apskritai, ar kas nors daroma?“ - paklausite jūs. Taip, daroma, bet reikia dar didesnių mūsų visų pastangų.
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras sukūrė specialų projektą „Benas ir Skipis skuba pas vaikus“, kur vaikams priimtina forma vaikiški personažai - berniukas Benas ir šuniukas Skipis - aiškina, kaip saugiai bendrauti su gyvūnais, kokie yra šunų poreikiai, elgsena, ką reiškia gyvūnų gerovė. Šią programą Mokymo centro mobilioji komanda su specialius testus išlaikiusiais šunimis realizuoja daugiausia Vilniaus ir jo apylinkių vaikų ugdymo įstaigose. Daug užsiėmimų pravesta vaikų vasaros stovyklose, bendruomenių šventėse.
Puiku, bet ar to pakanka, ar tai veikia? Tai tikrai veikia ir tą patį patvirtina pasaulinė praktika.
Štai pasaulyje gerai žinoma šveicariška „Prevent-A-Bite“ programa, kuomet pradinėse klasėse vedamos trumpos pamokėlės apie saugų elgesį su šunimis. Ir iškart įdomi statistika - tik 9 proc. šias pamokėles lankiusių vaikų vėliau pateko į nemalonius incidentus su šunimis. Lietuvoje tokios statistikos neturime, tačiau iš mokytojų ir vaikų tėvų atsiliepimų žinome, kad toks švietimas labai reikalingas ir naudingas ne tik vaikams, bet ir šeimoms. O jeigu šeimoms, tai ir visai bendruomenei, ar ne?
Palyginimui ir vėl „Prevent-A-Bite“ skaičiai: 79 proc. tokio pat amžiaus vaikų, kuriems mokykloje niekas nevedė saugaus elgesio su šunimis pamokų, nukentėjo nuo šunų.
Ir dar, „Be Aware, Responsible and Kind“ tyrimas, atliktas JAV, aprėpė 500 vaikų (6-9 m. amžiaus). Su šiais vaikais buvo skaitytos knygutės, žiūrėti filmukai, žaisti teminiai žaidimai apie saugų bendravimą su naminiais gyvūnais augintiniais, ir jie taip pat puikiai žinojo tinkamo elgesio su šunimis taisykles, nors su tikrais šunimis užsiėmimų metu neturėjo galimybių bendrauti.
Kitas sėkmingas projektas - „Delta DogSafe Program“ (Australija) skirtas 3-5 metų vaikučiams. Dalyvavę šiuose užsiėmimuose mažyliai taip pat elgėsi su gyvūnais tinkamai, jiems lengviau buvo suprasti šuns elgesį nei tiems, kurie nelankė panašių mokymų.
Turbūt girdėjote apie kompiuterinę programą „Blue Dog“ - interaktyvią vaikų edukaciją, kuri taip pat gali duoti neblogų rezultatų.
Ką šiais pavyzdžiais norime pasakyti? Visos edukacijos formos yra geros, viskas naudinga, nors, žinoma, niekas nepakeis tos laimės, nuostabos ir džiaugsmo, kai pas vaikus į klasę įžengia keturkojis „mokytojas“ - šuo.
Bet grįžkime į pradžią. Ar dėl liūdnos apkandžiojimų statistikos visada kalti tik vaikai? Kalti šunys? Kas vis dėlto kalčiausias?
Ir LKD Mokymo centro švietimo programų organizatorių, ir pasaulinė patirtis rodo, kad net visai nedideli vaikai yra pajėgūs suprasti gero elgesio su gyvūnais taisykles. Ir kad šią patirtį vaikai išsaugo ilgam, kai kas turbūt išsaugos ir visą savo gyvenimą.
Tačiau atkreipiame dėmesį: pamokose vaikai bendravo ir bendrauja ne su savo šeimos ar pažįstamų, bet su svetimais šunimis. Ir visą užsiėmimo laiką jie yra stebimi užsiėmimo vedėjų bei savo mokytojų.
O juk statistika rodo, kad vaikai šunų buvo užpulti tuomet, kai šalia nebuvo suaugusiųjų. Nebuvo šunų šeimininkų! Nebuvo tų, kas atsako už šuns elgesį.
„Blue Dog“ tyrimo autoriai David Schwebel ir Barbara Morrongiello pateikė įdomių faktų apie kitą medalio pusę - nukentėjusių vaikų tėvus. Šie faktai turi priversti mus suklusti.
Net 76 proc. tėvų buvo įsitikinę, kad jų vaikai tikrai moka elgtis su šunimis ir jiems nereikia jokių papildomų mokymų. Tyrėjai atkreipia dėmesį: tėvai taip kalbėjo apie 3-6 m. vaikus, kurie neva viską žino ir moka!?
65 proc. tėvų manė, kad jų vaikai moka bendrauti su šunimis todėl, kad patys namie turi šunį. Jie net teigė, kad ir šunys, ir vaikai patys (!) savaime žino, kaip elgtis.
O juk kalbame apie pačius liūdniausius padarinius - fizinę ir emocinę užpulto vaiko traumą, šuns atsisakymą (užmigdymą, atidavimą į prieglaudą ar dar blogiau - išmetimą į gatvę).
Taigi problema ne vaikai, kurie nemoka elgtis su šunimi. Problema - tėvų suvokimas.
Todėl Mokymo centro komanda kreipiasi į tėvus ir prašo:
- neleiskite vaikui sėstis ant šuns, užsigulti šunį, kišti pirštus į gyvūno ausis, nasrus, akis, tampyti uodegą, liesti letenas;
- trikdyti šunį, kai šis miega, ėda, saugo savo šuniukus ar mėgstamą žaislą, kauliuką;
- nepalikite vaikų vienų su šunimi, neleiskite žaisti šalia šuns labai triukšmingų, siautulingų žaidimų;
- neskelbkite internete savo vaiko ir jų draugų netinkamo elgesio su gyvūnais nuotraukų.
- mokykite vaikus „perskaityti“ šuns kūno kalbą, siunčiamus signalus.
Svarbiausia leisti keturkojui suprasti, kad vaikas yra aukščiau jo, o vaikui paaiškinti, kad šuo yra gyva būtybė ir kaip nepridera su juo elgtis.
Patariama augintinį iš anksto pratinti prie besikeičiančios rutinos. Ruošiantis naujo šeimos nario atvykimui siūloma trumpinti savo skiriamą laiką augintiniui, kad pagausėjus šeimai šuns neištiktų šokas ir nejaustų pavydo naujam šeimos nariui dėl sumažėjusio dėmesio jam. Tačiau nepamirškite savo augintinio ir skirkite pakankamai laiko šuniui. Labai svarbu, kad jis gautų pakankamai fizinio aktyvumo - taip išvengsite elgesio problemų.
Kitas būdas užtikrinti, kad jūsų šuns elgesys būtų geras ir nekeltų didelių rūpesčių, yra tinkamai jį apmokyti. Jei jūsų šuo turi kokių nors didelių elgesio problemų, tokių kaip nerimas ar agresija, turite jais pasirūpinti prieš atvykstant jūsų kūdikiui ar naujam gyvūnui. Bandyti keisti tokį gyvūno elgesį jau esant naujam šeimos nariui gali būti labai sunku.
Todėl patartina užsiregistruoti į keletą užsiėmimų ar šunų dresavimo stovyklų gerokai anksčiau prieš pagausėjant jūsų šeimai. Daugelis šunų mėgsta vaiko energiją ir entuziazmą. Bet jei jų kontaktas nebus tikrinamas ar prižiūrimas, tai gali sukelti elgesio problemų. Remiantis šiais patarimais adaptacijos procesas gali būti daug lengvesnis.
Sukurkite saugų barjerą naudodami dėžes, vartus kūdikiams ir diržus. Tai leidžia jūsų augintiniui jaustis įsitraukusiam į jūsų šeimos veiklą, tuo pačiu suteikiant jam laiko ir erdvės, reikalingos jaustis patogiai.
Svarbiausi patarimai:
- Jei nežadate šuns veisti, reikėtų jį iškastruoti - taip gyvūnas taps mažiau agresyvus.
- Būtina šunį užimti tiek protiškai, tiek fiziškai, kad savo energijos nenukreiptų netinkama linkme.
- Net jei išsirinkote veislę, kuri gerai sugyvena su vaikais, vis tiek būkite atidūs - nesvarbu, kokios veislės yra šuo, jis vis tiek gali sužaloti Jus ar vaiką.
- Taip pat patariama neignoruoti agresyvaus šuns elgesio.
- Svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar šuo agresyvus, yra ne jo veislė, o auklėjimas.
- Svarbu šuniui išugdyti pagarbą šeimininkui, tačiau nereiškia, kad šuo turi bijoti žmogaus.
- Lygiai taip pat svarbu žmogui jausti pagarbą augintiniui ir jo poreikiams (miegui, maitinimuisi).
Jei vis dėlto šuo Jums ar Jūsų vaikui įkanda ir jei šuns įkandimas yra gilus, gausiai kraujuojama, reikėtų užspausti kraujuojančią vietą ir kviesti medikus. Jei įkandimas nėra gilus, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Visais atvejais būtina kreiptis į medikus.
Be abejonės, augintiniai turi didelę naudą augančio vaiko psichikai, įrodyta, kad augintinius turinčių vaikų fizinė sveikata yra geresnė. Nemažai daliai tėvelių abejonių kyla dėl švaros namuose - įsigijus augintinį baiminamasi, kad jis į namus neš purvą, kad gali užkrėsti vaiką įvairiomis infekcinėmis ligomis, tačiau ši baimė yra nepagrįsta, jei augintinis tinkamai prižiūrimas.
Nustatyta, kad maži vaikai, turėję nuolatinį kontaktą su šunimi, rečiau serga įvairiomis infekcijomis ir rečiau vartoja antibiotikus. Vis dėlto auginant šunį patariama nevalgyti su augintiniu iš tų pačių indų. Labai svarbu augintinius vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse, išmatas surinkti į maišelius ir išmesti į konteinerį. Reikėtų gyvūną periodiškai tikrinti dėl helmintų, prireikus - gydyti. Rūpinkitės augintinių švara ir neleiskite vaikams žaisti su sergančiais gyvūnais. Nesijaudinkite, kad šuo gali užkrėsti vaiką mikroorganizmais - šiuo požiūriu pavojingesni yra žmonės. Laikantis šių patarimų nereiks baimintis, kad šuo gali vienaip ar kitaip pakenkti Jūsų vaikui.
| Priemonė | Aprašymas |
|---|---|
| Išankstinis pratinimas | Pamažu pratinkite šunį prie besikeičiančios dienotvarkės ir kūdikio kvapo. |
| Kontroliuojamas supažindinimas | Pirmas supažindinimas turi būti trumpas ir kontroliuojamas, laikant šunį už pavadėlio. |
| Dėmesys ir apdovanojimai | Skirkite šuniui pakankamai dėmesio ir apdovanokite už tinkamą elgesį. |
| Saugus atstumas | Nustatykite saugų atstumą tarp šuns ir kūdikio, kurio šuo be leidimo neturėtų peržengti. |
| Priežiūra | Net ir paties mieliausio šuns negalima palikti su kūdikiu be priežiūros. |
| Dresūra | Jei šuo reikalauja dėmesio netinkamu elgesiu, imkitės dresūros. |
| Šuns ramybė | Sukurkite šuniui zoną, kurioje jis galės pailsėti nuo vaiko. |
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Vaikiškos Čiuožyklos: Atraskite Tobulą Žiemos Pramogą Jūsų Mažyliui!
- Ar Tikrai Privalomas Priešmokyklinis Ugdymas Anglijoje? Sužinokite Viską Čia!