Apie hiperaktyvumu vadinamą vaikų sutrikimą vis dar žinome tiek mažai, kad dažnas jį palaiko komplimentu, nors iš tiesų tai - liga. Tokie vaikai nuolat imasi vis naujos veiklos, kurią neužbaigia, yra neatidūs, blogai miega, jiems sunku mokytis. Dėl to kenčia patys vaikai, nes aplinkiniai jiems užklijuoja „blogiuko“ etiketę. Tokių vaikų negydant rizika, kad jie ims piktnaudžiauti narkotikais, alkoholiu, nusikalsti, nusižudyti, labai didelė. Kaip padėti hiperaktyviems vaikams, kaip keisti suaugusiųjų elgesį ir požiūrį į juos?
Įvairių autorių duomenimis, hiperaktyvių vaikų yra 3-5 proc. Nemažai vaikų darželyje, mokykloje ar namuose išsiskiria neramiu, per dideliu aktyviu (hiperaktyviu) elgesiu. Todėl neretai judrumo ir hiperaktyvumo sąvokos painiojamos. Tuo tarpu judrus vaikas - nebūtinai hiperaktyvus. „Trys pagrindiniai simptomai - dėmesio ir koncentracijos problema, hiperaktyvumas ir impulsyvumas - rodo esant hiperkineziniams sutrikimams“, - pažymi vaikų ir paauglių psichiatrė V.Karalienė.
Vieni aktualiausių ir problemiškiausių hiperkinezinių sutrikimų vaikų ir paauglių psichiatrijoje yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir hiperkinezinis elgesio sutrikimas. Šiai sutrikimų grupei būdinga ankstyva pradžia - jie turėtų būti diagnozuojami iki vaikui sukaks 5 m. Sutrikimams būdingas jau minėtas padidėjęs judrumas, aktyvumas, sunkiai suvaldomas elgesys, impulsyvumas, persipinantis su dideliu dėmesio nepakankamumu ir nuolatiniu negebėjimu atlikti pradėtų užduočių iki galo. Šie elgesio bruožai būdingi įvairioms situacijoms ir trunka ilgai.
Hiperkineziniai sutrikimai labiausiai išryškėja mokyklinio amžiaus vaikams, kai reikia sistemingai dirbti ir susikaupti per pamokas. Auginantys hiperaktyvius vaikus tėvai visada pasirengę išgirsti nemalonią žinią, kad jų vaikas vėl kažką iškrėtė. Tačiau jie turėtų mokėti keisti klaidingas aplinkinių reakcijas į netinkamą vaiko elgesį. O kaip tik mokytojai, darželių auklėtojai, jeigu būtų dėmesingi ir pastebėtų vaiko aktyvumo bei dėmesio sutrikimus, galėtų suteikti tėvams labai daug naudingos informacijos. Juolab kad šiuos sutrikimus svarbu nustatyti kuo anksčiau, nes tokiems vaikams, jų nesuprantant ir nesuteikiant reikiamos pagalbos, kyla daugybė pavojų: patirti emocinę ir fizinę prievartą, turėti menką savivertę ir žemą pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, nuolat patirti nesėkmes.
Šiandien hiperaktyviems vaikams padėti galima. Svarbu nebijoti kreiptis į specialistus. Pagal gydymo standartus, iš pradžių išbandomi visi nemedikamentiniai gydymo metodai, ir, jeigu tai nepadeda, tuomet skiriamas medikamentinis. Tad hiperkinezinių sutrikimų turintys vaikai sulaukia kompleksinės pagalbos ir yra stebimi 16 parų. Po to, kai esame labiau susipažinę su vaiku, jo sutrikimais, pateikiame daugiau patarimų tėvams, parašome rekomendacijas pedagogams. Tik kai visi nemedikamentiniai būdai nepadeda, skiriame vaistų. Taigi šių sutrikimų gydymą sudaro psichosocialinės intervencijos, specifinė pagalba mokykloje ir medikamentinis gydymas.
Tėvai savęs neturėtų kaltinti, kad jų vaikas yra hiperaktyvus dėl netinkamo jų auklėjimo. Hiperaktyvumo priežastys nėra visiškai aiškios.
Žodžiu, nori gyventi normalų visavertį gyvenimą. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau yra pagalba tokiems vaikams ir jų šeimoms. Šios visuomeninės organizacijos tikslas - padėti šiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms. (ištrauka iš eilėraščio „Dovana“ aut. 2009 m. gruodžio 9 d. įkurta asociacija „Mes greta“. Tai savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti šeimas, turinčias vaikų ir/ar jaunuolių, kuriems yra padidėjęs aktyvumas, dėmesio, impulsyvumo, bendravimo sunkumų ir emocinių sutrikimų, ir pavienius asmenis, norinčius bei galinčius padėti šeimoms ir vaikams. Daugiau informacijos - www.mesgreta.lt.
Muzikos terapija
Kasdien neilgai klausantis muzikos gali labai sumažėti stresas ir nerimas. Tyrimai ir specialistų patirtys rodo, kad muzika mažina ir vaikų ir suaugusiųjų streso patirtis. Tai puiki žinia hiperaktyvių vaikų tėvams. Pasirinkite muziką, kuri Jums patinka, ir yra iš esmės raminanti, bet ne aktyvuojanti. Hiperaktyviems vaikams vaizduotės pratimai nusikeliant į ypatingą vietą ir streso mažinimas muzikos pagalba gali būti puikus būdas pasiruošti miegui, ir nurimti po stresą keliančios dienos mokykloje. Jūs galite padėti vaikui pasirinkti jam ar jai tinkamą muziką.
Muzika gali ne tik padėti hiperaktyviems vaikams įveikti stresą, bet taip pat padėti jiems pagerinti gebėjimą susikoncentruoti mokantis, ir taip atlikti namų darbų užduotis iki galo. Tėvai, mokytojai ir sveikatos specialistai ilgai galvojo, jog mokymuisi yra būtina tyli aplinka. Tačiau tyrimai parodė, kad yra atvirkščiai. Muzika iš tiesų skatina dopamino gamybą smegenyse. Buvo atrasta, jog muzika gerina dėmesį, koncentraciją ir darbinę atmintį. Ji teikia struktūrą, kuri ramina ir gali išmokyti hiperaktyvių vaikų smegenis geriau telkti dėmesį. Daugumai hiperkatyvių vaikų muzika padeda, tačiau gali būti ir atvirkščiai. Pabandykite. Leiskite vaikui klausyti mėgiamiausių radio stočių ar ieškoti muzikos iPod. Įjungti TV mokymosi metu netinka. Tai blaško dėmesį, ir nuo to bus greičiausiai tik blogiau, bet ne geriau. Dabar gali būti pats tinkamiausias laikas planuoti daugiau muzikos Jūsų gyvenime, taip pat ir kasdieniame vaiko gyvenime.
ADHD simptomai ir rūšys
Praeityje visos šios sutrikimo rūšys buvo laikytos porūšiais. Dabar ADHD rūšys yra vadinamos simptomais. ADHD yra nepastovus sutrikimas, todėl kiekvienam sergančiajam simptomai gali pasireikšti skirtingai.
- Sunku sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui.
- Sunku išbūti ramiai vienoje vietoje. Pvz. vaikai dažniausiai pradeda bėgioti bei laipioti.
- Itin sunku laukti (pvz. eilėje).
Pavyzdžiui, septynmečiui berniukui gali būti sunku išsėdėti klasėje. Tuo tarpu tas pats berniukas būdamas suaugęs žino, kokio elgesio iš jos tikimasi, todėl panašioje situacijoje elgsis ramiai. Tačiau net ir tokiu atveju, viduje žmogus jausis neramiai. Skirtingoms lytims šio sutrikimo simptomai gali pasireikšti skirtingai. Tik išsamūs tyrimai bei patyrusio sveikatos specialisto apžiūra gali įvertinti ADHD būklės rimtumą.
ADHD dažnai persipina su kitais susirgimais. Tai vadinama gretutiniais susirgimais. Kitų sutrikimų panašumas gali klaidinti norint nustatyti ADHD. Dėl to svarbu diagnozuoti bei išgydyti esamus sutrikimus, kurie turi panašius kaip ir ADHD simptomus.
ADHD gydymas
Gydymas gali būti pradėtas tik po tikslios diagnozės. Daugeliui žmonių gydymo procesas asocijuojasi su medikamentais. Visgi gydymas apima platesnį veiksmų spektrą nei tik vaistų vartojimas. Gydymo procesas susideda iš psichoterapijos, gyvenimiškų įgūdžių mokymosi, pagalbos įsiliejant į mokyklos ar darbo aplinką.
Daugeliui sergančių vaikų bei suaugusiųjų medikamentinis gydymas yra svarbi gydymo plano dalis. Gyvenimiškų įgūdžių gerinimas yra itin svarbi ADHD gydymo dalis. Pavyzdžiui, gebėjimas planuoti laiką gali padėti laiku atlikti darbe patikėtas užduotis ar mokiniui laiku užbaigti namų darbų užduotį.
Aplinka daro įtaką kiekvieno iš mūsų gebėjimui susikaupti. Pavyzdžiui, moksleiviams ar studentams tinkama aplinka gali padėti pasiekti geresnių rezultatų: moksleiviai dalinasi vienas su kitu savo turimais užrašais, o laikant egzaminą parenkama patalpa ramesnėje vietoje. Švietimas apie ADHD yra vienas pagrindinių aspektų. Informacija gali būti gaunama iš oficialių šaltinių tokių kaip gydytojų ar kitų šią sritį išmanančių ekspertų, arba mažiau oficialių šaltinių tokių kaip internetas, knygos bei lankstinukai.
Psichologai nediagnozuoja ADHD, tai gali atlikti tik psichiatrai. Tačiau psichologinės konsultacijos padeda susidoroti su savigarbos ar santykių problemomis, depresija bei nerimu, kurie gali atsirasti dėl ADHD.
Hiperaktyvūs vaikai ir draugystė
Nemažai draugysčių užsimezga vaikystėje ir paauglystėje, tačiau ne kiekvienas vaikas ar paauglys turi gerą draugą. Vaikams, kurie išsiskiria iš kitų vaikų, dažniausiai dar sunkiau surasti draugą. Hiperaktyviems vaikams neretai tai ypač sudėtinga. Ar galima kaip nors jiems padėti? Kalbant apie hiperaktyvius (arba padidinto aktyvumo) vaikus, pirmiausia jie apibūdinami kaip „sunkūs“ vaikai: nuolat juda, triukšmauja, kalba, kai to daryti negalima. Tokie vaikai dažnai nenustygsta vietoje, jiems sunku ilgai išsėdėti, jie bėgioja ir laipioja, nors taip neturėtų elgtis, jiems sunku žaisti ar dalyvauti kitoje laisvalaikio veikloje, nesukeliant daug triukšmo, jie dūksta ar taip įsismarkauja, kad sunku nurimti, kai kas nors to paprašo.
Natūralu, kad aplinkiniams neretai atrodo, kad tai neišauklėti ir išdykaujantys vaikai, nors dažniausiai taip nėra. Vis dėlto aplinkiniams jie lieka „nepatogūs“ vaikai.
Darželyje ir mokykloje hiperaktyviems vaikams iškyla ir bendravimo su kitais vaikais problema. Labai judrūs vaikai dažnai nepritampa prie draugų, būna nepopuliarūs, vaikai nenori su jais žaisti, nes vaikai turi žinoti žaidimo taisykles ir jų laikytis, o hiperaktyvūs vaikai dažnai yra nekantrūs, negali sulaukti savo eilės, nekreipia dėmesio į kitus, nesilaiko taisyklių, nustatinėja savo taisykles, trukdo žaisti, todėl dažnai yra nepriimami ir nuo pat mažens izoliuojami, atstumiami, paliekami nuošalyje.
Nenuostabu, kad patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, mažėja jų savivertė, didėja nerimas, nepasitikėjimas savimi. Tačiau hiperaktyvūs vaikai tikrai nori bendrauti su savo bendraamžiais, turėti draugų ir žaisti bendrus žaidimus.
Reikia nepamiršti, kad ir hiperaktyvūs vaikai, kaip ir kiti vaikai, turi nemažai teigiamų savybių. Išskiriami tokie teigiami jų bruožai:
- Kūrybiškumas: jie turi puikią vaizduotę, todėl dažnai turi daug minčių ir idėjų.
- Entuziazmas ir spontaniškumas: jiems rūpi daug dalykų, jiems retai nuobodu, tai „gyvos“ asmenybės. Jei su jais nesipykstama, kartu būti yra įdomu.
- Lankstumas: jie vienu metu turi daug idėjų, minčių, todėl randa daug alternatyvų idėjoms, svajonėms įgyvendinti.
- Energingumas: jeigu tokiems vaikams darbo ar žaidimo užduotis įdomi, jie yra motyvuoti ir dažnai patiria sėkmę.
Kaip draugauti su hiperaktyviu vaiku?
Yra nemažai patarimų ir rekomendacijų, kaip dirbti, elgtis, auklėti ir mokyti hiperaktyvius vaikus. Apibendrintai galima pasakyti, kad tai tęstinis specialistų komandinis darbas ir nuolatinis tėvų palaikymas. Vis dėlto reikia nepamiršti ir bendraamžių. Juk vaikai nori bendrauti su vaikais, o ne tik su suaugusiais. Šiuo atveju suaugusiųjų vaidmuo taip pat didelis, jų užduotis - padėti susidraugauti arba bent užkirsti kelią patyčioms ir kitoms neigiamoms reakcijoms. Šiam tikslui, atsižvelgiant į vaikų amžių, galima naudoti įvairią literatūrą: nuo pasakų iki apsakymų apie tai, kaip gali jaustis hiperaktyvūs žmonės ir kaip galima jiems padėti.
Viena iš tokių knygų - vaikų neurologės Susan Yarney „Pasikalbėkime apie dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą. Vadovas draugams, artimiesiems, specialistams“. Knyga parašyta berniuko Beno, kuriam nustatytas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, vardu, kuris pasakoja, kaip jis jaučiasi ir kaip draugai bei suaugusieji jam gali padėti.
Suzan Yarney savo vadove rašo apie tai, kaip gali padėti draugai:
- Ramiai mane perspėkite, kai pradedu triukšmauti ar nurodinėti.
- Krėsti kvailystes nėra jėga, todėl prašau: pasistenkime bendromis pastangomis išvengti nemalonumų.
- Kartais galiu leptelti nepagalvojęs.
- Atleiskite, jei neišgirdau, ką sakėte.
- Būsiu laimingas, jei pasikviesite mane į gimtadienį, juk su manimi daug smagiau. Pažadu savo žavesiu ir sąmoju gimtadienį padaryti dar smagesnį.
- Prašau nesišaipyti iš manęs dėl dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimo. Jums padedant, man kas dieną bus geriau ir geriau.
Tai visai nesudėtingi prašymai, kurie padės vieniems vaikams geriau suprasti ir priimti hiperaktyvius vaikus, o pastariesiems - nesijausti atstumtiems ir nereikalingiems.
Mes, suaugusieji, visada turime prisiminti, kad vaikai mokosi iš mūsų.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Vitaminai Planuojant Nėštumą: Ką Būtina Žinoti Kiekvienai Moteriai
- Kaip greitai palengvinti peršalimą vaikams? Veiksmingi būdai ir patarimai