Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais. Vis dėlto, kartais aukšta kūno temperatūra tampa pavojinga sveikatai, ypač jei ji užsitęsia ilgesnį laiką arba sparčiai kyla.

Temperatūros pakilimas gali sukelti dehidrataciją, išsekimą ir kitas komplikacijas, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip kūdikiai, pagyvenę žmonės ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Tad išsiaiškinkime, kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su infekcija. Taip pat pakalbėkime, kokie veiksmingiausi būdai temperatūrai mažinti bei kada reikia kreiptis į gydytoją.

Kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau to nedaryti?

Kūno temperatūros kilimas yra natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar uždegimus ir dažnai reiškia, kad imuninė sistema intensyviai dirba kovodama su ligos sukėlėju. Dėl šios priežasties, ne visuomet būtina mažinti temperatūrą - kartais geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su liga. Kūno temperatūros padidėjimas padeda kovoti su patogenais, nes daugelis bakterijų ir virusų negali efektyviai daugintis aukštesnėje temperatūroje. Tad jei temperatūra siekia apie 38°C ar šiek tiek mažiau ir pacientas jaučiasi pakankamai gerai, geriau leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Taigi, kada mušti temperatūrą, o kada verčiau to nedaryti - priklauso nuo sergančiojo savijautos.

Vis dėlto yra situacijų, kai mažinti temperatūrą būtina. Numušti temperatūra reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika. Taip pat jei pacientas jaučia stiprų galvos skausmą, kūno skausmus, kurį dažnai apibūdina kaip “kaulų laužymą” ar kitus stipraus diskomforto požymius, temperatūrą reikėtų mažinti. O jei temperatūra nekrinta ilgiau nei 2-3 dienas, organizmas gali išsekinti savo energijos atsargas. Tokiu atveju taip pat verta imtis priemonių temperatūrai sumažinti. Taip pat nepamirškite palaikyti imuninės sistemos funkcijos. Tam jums padės specialūs papildai ir vitaminai imuniteto stiprinimui.

Natūralūs būdai numušti temperatūrą

Pateikiame jums keletą paprastų būdų, kuriuos galima taikyti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jie yra naudingi tiek lengvesniais atvejais, kai vaistų neprireikia, tiek kaip papildoma priemonė vartojant vaistus temperatūros mažinimui.

Skysčių vartojimas

Vienas iš efektyviausių būdų numušti temperatūrą yra gerti daug skysčių, kadangi karščiuojant kūnas praranda daugiau skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją, kuri dar labiau pablogina savijautą. Tad vanduo, natūralios vaisių sultys ir arbatos (ypač žolelių, pavyzdžiui, liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių ar ramunėlių) yra puikus pasirinkimas. Skysčiai skatina prakaitavimą, kuris natūraliai padeda kūnui atvėsti ir tokiu būdu sumažinti temperatūrą.

Drėgni kompresai

Kitas paprastas būdas sumažinti temperatūrą - naudoti drėgnus kompresus ant kaktos, rankų ar kojų. Drėgni kompresai padeda reguliuoti kūno šilumą ir sukuria malonų vėsinimo efektą. Kompresus galima lengvai paruošti sudrėkinus minkštą audeklą vėsiu, tačiau ne per šaltu vandeniu ir jį uždėjus ant odos. Šis metodas tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius

Karščiuojant svarbu neapsunkinti kūno storais ar nelaidžiais orui drabužiais. Patogūs ir lengvi rūbai, pagaminti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė, padeda kūnui kvėpuoti ir natūraliai atvėsti. Jei yra patalpoje yra labai šilta, galima atidaryti langą, tačiau vėsa neturėtų būti per intensyvi, kad nesušaltumėte.

Eteriniai aliejai ir aromaterapija

Eteriniai aliejai, tokie kaip pipirmėčių ar levandų, gali turėti raminančių ir vėsinančių savybių. Pavyzdžiui, pipirmėčių aliejus, gali būti naudojamas švelniam masažui atlikti, arba kaip kompreso sudedamoji dalis. Jo sudėtyje esantis mentolis suteikia švelnų vėsinimo efektą, kuris gali padėti sumažinti juntamą diskomfortą dėl aukštos temperatūros. O levandų aliejus turi raminamųjų savybių, padedančių atsipalaiduoti, kas itin svarbu organizmui, kovojančiam su infekcija.

Vaistai temperatūrai mažinti

Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažniausiai naudojami karščiavimą mažinantys vaistai. Jie ne tik padeda sumažinti temperatūrą, bet ir palengvina karščiavimo sukeltus skausmus bei raumenų įtampą. Paracetamolis paprastai vartojamas lengvesniais atvejais, temperatūrai ir skausmui mažinti, o ibuprofenas tinka ir stipresniam diskomfortui mažinti bei uždegimui slopinti. Tačiau šiuos vaistus reikėtų vartoti tik tada, kai temperatūra yra pakankamai aukšta arba juntamas stiprus diskomfortas. Temperatūros sukeltam diskomfortui mažinti gali būti naudingi ir kiti vaistai, pavyzdžiui, Theraflu.

O vaikų karščiavimo mažinimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Vaikams paracetamolis ar ibuprofenas turėtų būti skiriami tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikantis vaisto vartojimo instrukcijų. Tuo tarpu patiems mažiausiems, temperatūros mažinimui dažniausiai naudojami geriamieji tirpalai. Taip pat svarbūs ir vitaminai vaikams, kurie padeda greičiau susidoroti su infekcijomis bei tuo pačiu stiprina imunitetą.

Nepamirškite, kad duodant vaistus vaikams, nepaprastai svarbu laikytis dozavimo taisyklių ir stebėti, kaip organizmas į juos reaguoja. O jei temperatūra nesumažėja net ir vartojant vaistus, tokiu atveju norint sužinoti kaip numušti temperatūrą vaikui - reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, o ne didinti dozę ar vaisto vartojimo dažnį.

Kada vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis atvejų gali būti gydomi namuose naudojant natūralius metodus ar vaistus karščiavimo mažinimui, yra situacijų, kai pakilusi temperatūra gali būti rimto sveikatos sutrikimo ženklas. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.

  • Aukšta temperatūra, kuri nesumažėja kelias dienas. Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla po kelių valandų, ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtos infekcijos ar uždegimo ženklas, kuris reikalauja specialaus gydymo. O be to, ilgai trunkantis karščiavimas gali išsekinti organizmą ir sukelti dehidrataciją.
  • Temperatūrą lydi kiti simptomai. Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti rimtų ligų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar širdies funkcijos sutrikimai, požymiai.
  • Kai karščiuoja kūdikis ir mažas vaikas. Kūdikiai ir mažamečiai vaikai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai. Tad jei kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus pakyla kūno temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes kūdikiai gali greitai prarasti skysčius ir jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip suaugusiųjų. Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuomet, kai karščiuoja ir šiek tiek vyresni vaikai ir jų kūno temperatūra pakyla virš 38°C. Be to, jei nežinote kaip matuoti temperatūrą kūdikiui, turime jums puikų patarimą! Įsigykite bekontaktį termometrą. Su bekontakčiu termometru galėsite pamatuoti temperatūrą netgi mažyliui miegant.
  • Kai karščiuoja vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu, širdies ligomis ar turi susilpnėjusią imuninę sistemą), gali būti jautresni aukštai temperatūrai ir jos pasekmėms. Tad tokiais atvejais taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes jų organizmas gali ne taip efektyviai kovoti su infekcija.
  • Kai karščiavimas kartojasi. Jei karščiavimas tampa lėtinis arba periodiškai kartojasi be akivaizdžios priežasties, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti pasikartojančių infekcijų ar kitų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, autoimuninių ligų) ženklas. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų pasikartojančio karščiavimo priežastį.

Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui

Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsnių. Tačiau svarbu žinoti, kad pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.

Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia dėl kelių dalykų. Visų pirma - ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas - neretai mamos matuoja temperatūrą išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat nerekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žįsti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.). Arba jei tiesiog mama priglaudusi vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai.

Kas dažniausiai sukelia karščiavimą mažyliams?

Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau - bakterinių infekcijų (pavyzdžiui, tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau - dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau būna visaip). Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba tuomet, kai yra ne visiškai adekvati termoreguliacija, arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).

Ką daryti, jei mažyliui pakilo temperatūra?

Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38 laipsnių naujagimiui arba virš 38,5 laipsnių kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils. Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti tokiu būdu. Deja, bet vis dar yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.

Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:

  • Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
  • Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna.
  • Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnių.

Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui?

  • Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra, kai jau temperatūra nukritusi.
  • Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
  • Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
  • Prasideda traukuliai.
  • Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną, ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.

Kaip teisingai matuoti temperatūrą

Dabar temperatūra gali būti matuojama paprastais termometrais be gyvsidabrio, elektroniniais, infraraudonųjų spindulių termometrais. Gyvsidabriniai termometrai Europos Sąjungoje uždrausti. Elektroniniai termometrai aiškiai pranašesni už neturinčius gyvsidabrio, nes yra saugūs (nedūžta, nelūžta), yra tikslūs - paklaida 0,1°C.

Neretai mamos skundžiasi, kad elektroniniai termometrai „rodo mėnesieną“. Elektroninių termometrų tikslumas priklauso nuo juose esančios baterijos. Dera turėti du skirtingų gamintojų ir skirtingu laiku įsigytus termometrus, pamatuoti jais abiem ir iš dviejų matavimų išsivesti vidurkį.

Visų elektroninių ir infraraudonųjų spindulių termometrų matavimo tikslumą didele dalimi lemia taisyklingas naudojimasis termometru, todėl visuomet būtina prieš matuojant atidžiai perskaityti instrukciją.

Matuojant temperatūrą pažastyje, kirkšnyje gyvsidabriniu arba elektroniniu termometrais jo daviklis turi visiškai paskęsti matuojamoje vietoje. Praktikoje kūno paviršiaus temperatūra dažniausiai matuojama pažastyje. Šis matavimas matuojant termometru be gyvsidabrio užtrunka 5-7 min. Elektroniniu termometru tai padaryti pavyksta kur kas greičiau. Normalus temperatūros svyravimas pažastyje yra 35,2-36,7°C.

Išangėje matuojant temperatūrą termometru be gyvsidabrio, jo dalis, kurioje yra spalvotas skystis, turi būti sutepta riebiu kremu ar tepalu ir įvedama į ją nenaudojant pastangų. Kūdikio kojos suimamos per čiurnos sąnarius, sulenkiamos per klubo sąnarius ir matavimo metu prilaikomos, kad mažylis nedarytų staigių judesių ir nenulaužtų termometro.

Skysčių poreikis vaikui pagal svorį

Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną.

Vaiko svoris (kg) Skysčių kiekis (ml)
12 1100
13 1150

žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu

Panašus: