Skyrybos, šeimos iširimas šiais laikais jau nieko nebestebina. Savo aplinkoje matome, kaip skiriasi mūsų draugai, žinomi visuomenės nariai, giminės. Kartais mes juos smerkiame, kartais bandome teisinti, o neretai šį faktą priimame ramiai, su užuojauta - žmonėms nepavyko sutarti ir išsaugoti santuokos.
Tėvams, įsitraukus į skyrybų procesą, santykių aiškinimąsi, neretai paauglys lieka apleistas, pamirštas, mažiau matomas. Gali atrodyti, kad jie jau yra dideli, daugiau suprantantys, daugiau įsitraukę į bendraamžių nei šeimos gyvenimą, jiems mažiau skauda ir mūsų pagalbos reikia mažiau nei mažesniems vaikams. Paaugliai neretai lieka vieni su savo skausmu, nežinodami ką su visais kilusiais jausmais daryti.
Svarbiausi Aspektai Bendraujant Su Paaugliu Skyrybų Metu
Gana dažnai būna, jog paauglys kaltina save dėl tėvų skyrybų. Tai gali vykti sąmoningame arba pasąmonės lygmenyje. Svarbu nuoširdžiai ir išmintingai kalbėtis su savo atžala, supratingai paaiškinti skyrybų priežastis neužkraunant jo tėvų santykių įtampomis, peripetijomis ir jausmais, patikinti, kad tėvai skiriasi vienas su kitu, tačiau ne su vaiku.
Svarbu paaugliui supratingai atsakyti į visus jam kilusius klausimus (patikinti, kad jis visada gali klausti to, kas jį neramina), domėtis jo jausmais, parodyti supratimą ir empatiją, kad jam gali būti neramu, nesaugu, pikta, jaustis pasimetęs, patikinti, jog normalu taip jaustis. Į paauglio nepasitenkinimą ir pyktį svarbu stengtis reaguoti ramiai, priimti jo visus kilusius jausmus, juos atspindėti (pvz.
Nors paaugliai linkę nutolti nuo savo tėvų, jiems vis tiek labai svarbu, kad nesiliautumėte jais domėtis. Stenkitės kuo labiau pažinti savo vaiką, domėkitės juo kaip asmenybe, tuo kas jam/jai patinka, apie ką svajoja, ko gyvenime siekia, kas kelia vienus ar kitus jausmus. Įsivaizduokite, pasikeičia visas iki to buvęs vaiko gyvenimas.
Ko Nereikėtų Daryti
Neretai taip atsitinka, kad esame pikti, įsiskaudinę, užlieti neigiamų emocijų savo buvusiam partneriui ir į „pagalbą“ pasitelkiame savo paauglį. Prašome perduoti žinutes savo buvusiam sutuoktiniui, paauglys priverstas išklausyti neigiamus komentarus, sugerti suaugusiojo emocijas. Taip paauglys įsukamas į tėvų santykius. Tokie veiksmai dar labiau sujaukia vaiko jausmus, mintis tėvų atžvilgiu, jis gali jaustis lyg plėšomas į dvi dalis.
Paauglys veikiausiai jaus dar didesnį skausmą ir sumišimą, jeigu įsitrauksite į gilias diskusijas, komentarus, apie tai kokie sunkumai iškilo po įvykusių skyrybų ar imsite dalintis skausmingais santuokos prisiminimais. Vaikas laiko save tėvų dalimi. Jeigu mama/tėtis sako, kad jo vienas iš tėvų blogas, širdies gilumoje irgi jaučiasi blogas.
Todėl labai svarbu, kad paauglio nenuteikinėtume prieš savo buvusį sutuoktinį. Netgi jeigu šiuo metu tikrai negalite pasakyti nieko gero apie jo mamą/tėtį, esate per daug pikti ir įsiskaudinę, tuomet bent jau nieko nesakykite arba kalbėkite neutraliai. Paauglys neturėtų tapti jūsų „sąjungininkas“.
Kaip bebūtų, jūs, be vienas kito, neturėtumėte šio nuostabaus vaiko, todėl galite sakyti, kad jūs jaučiatės dėkingi buvusiam sutuoktiniui, kad turite jį, kad jūsų vaikas paveldėjo labai daug gerų bruožų iš tėčio/mamos, jo dėka išmoko daug gerų dalykų (išmoko važiuoti dviračiu, praleido kartu daug gražių akimirkų, išmoko daug įgūdžių ir pan), paveldėjo gražius bruožus (plaukus, akis ir pan.).
Tėvų Bendradarbiavimas Po Skyrybų
Puiku, jeigu stengiatės su savo buvusiu partneriu palaikyti diplomatiškus, racionalius santykius ir mąstyti viena kryptimi, sprendžiant jūsų bendro vaiko gyvenimo klausimus. Tėvai turėtų susitelkti į tinkamą auklėjimą ir bendravimą su paaugliu. Jūs pasukote skirtingais keliais, bet Jūsų vaikui svarbu toliau bendrauti su mama/tėčiu, palaikyti ryšį, pozityvius ir artimus santykius. Žinoma, išėjusysis turėtų rodyti iniciatyvą palaikyti santykius, o kitas iš tėvų neturėtų drausti to daryti, o skatinti ir palaikyti tokį bendravimą.
Ne ką mažiau svarbu, kad paauglys ir toliau „turėtų“ senelius, palaikytų ryšius su artimaisiais iš tėčio/mamos pusės. Stenkitės, kad jūsų paauglio gyvenimas už šeimos ribų nepakistų. Kad jūsų vaikas ir toliau lankytų mėgstamus būrelius, pramogautų, susitiktų su draugais, kartu su jais leistų laisvalaikį. Sulaukus paauglystės, kaip niekad svarbu turėti bent vieną artimą draugą. Tėvų skyrybų metu ir po jų, reikšmingo draugo turėjimas su kuriuo galima paatvirauti, išsikalbėti, gali padėti jūsų paaugliui geriau jaustis ir lengviau išgyventi šeimoje vykstančią dramą. Taigi, skatinkite vaiką neužsiverti, nepamiršti jam svarbių draugų, gyventi „paauglišką“ gyvenimą.
Jeigu jaučiate, kad jūsų paaugliui sunku jums išsipasakoti, pasiūlykite išlieti širdį artimam draugui, giminaičiui, mokytojui, arba kreipkitės pagalbos į specialistus. Šiuo sunkiu laikotarpiu jūsų paaugliui gali padėti saviraiška. Tai gali būti piešimas, eilėraščių, dienoraščio rašymas, kita jūsų vaikui maloni veikla. Turi praeiti laiko, kad jūsų vaikas susitaikytų su įvykusiomis skyrybomis. Būkite kantrūs. Susitaikymas - tai procesas, kuriam reikia laiko. Skyrybos paprastai būna sukrėtimas visai šeimai - ir tėvams, ir vaikams.
Skyrybų metu visi šeimos nariai išgyvena daug sunkių ir nemalonių emocijų - pyktį, liūdesį, širdgėlą, skausmą, nerimą, baimę, pasimetimą ir t. t. Vaikams svarbiausia žinoti, kad mama su tėčiu gali išsiskirti ir gyventi atskirai, tačiau tėvai tikrai nesiskiria su savo vaikais. Paprastai po skyrybų abu tėvai ir toliau myli, bendrauja ir rūpinasi savo vaikais taip, kaip moka geriausiai. Praėjus tam tikram laikui, atslūgus emocijoms, šeimoje nusistovi nauja gyvenimo tvarka, tarpusavio bendravimo taisyklės. visai suprantama, kad sužinoję apie tėvų sprendimą išsiskirti kurį laiką jausite pyktį, nerimą, baimę ar liūdesį; kalbėkitės apie šiuos jausmus su žmonėmis, kuriais pasitikite, ir kurie jus palaiko; neužsisklęskite su savo sielvartu vieni.
Beveik visi vaikai sąmoningai ar nesąmoningai bando sutaikyti besiskiriančius tėvus. Tai natūrali vaiko reakcija, jam norisi susigrąžinti saugumą ir ramybę. Deja, kaip jau minėjau, skyrybos - suaugusiųjų sprendimas, ir vaikų galimybės paveikti šį sprendimą yra gana menkos. Supratingi tėvai pastebi tokius “taikdariškus” vaiko bandymus, apie tai kalbasi, stengiasi neskatinti bereikalingų vilčių ir padeda vaikui pamažu susitaikyti su skyrybų faktu.
Kaip Elgtis, Kai Tėvai Prašo Išskirti, Kurį Myli Labiau?
Kartais pasitaiko, kad skyrybų procesas tėvams būna emociškai toks sunkus, kad jie pradeda elgtis gana savanaudiškai ir labiau paiso savo interesų negu vaikų gerovės. Be abejo, kai skauda, norisi paguodos ir palaikymo. Tačiau skyrybų metu tėvams reikėtų ieškoti kitų emocinės paramos šaltinių nei vaikai. Iš vaikų nederėtų tikėtis, o juo labiau reikalauti palaikymo ar “lojalumo”. Nes vaikams dažniausiai abu tėvai yra vienodai svarbūs, mylimi ir reikalingi. Taigi jei tėvai silpnumo akimirką paklausia: “Kurį iš mūsų myli labiau?”, galima jiems atsakyti nuoširdžiai, ką galvojate ar ką jaučiate. Pvz., “man nepatinka atsakinėti į tokius klausimus”, “labai tave myliu, bet myliu ir tėtį (mamą)”, “neversk manęs rinktis” ir pan.
Dažnai šeimos draugai, klasiokai pradeda gailėti išsiskyrusių porų vaikų ir jiems į akis sako, kaip gaila, kaip jums nepasisekė. Apsidairykime aplinkui. Šeimos šiais laikais yra labai įvairios. Yra vaikų, visą laiką gyvenančių su kuriuo nors vienu iš tėvų, yra vaikų, kurie kartais gyvena su mama, kartais su tėčiu, yra vaikų, gyvenančių su mama ir patėviu ar su pamote ir tėčiu, yra vaikų, gyvenančių su seneliais. Dauguma jų jaučiasi visiškai laimingi ir jiems kuo puikiausiai viskas sekasi.
Klaidos Skyrybų Metu
„Viena dažniausių klaidų, kurias daro besiskiriantys tėvai, yra staigus išsikraustymas iš namų, nepakalbėjus apie tai su savo paaugliais vaikais. Dėl to jie labai įsiskaudina ir vėliau užtrunka labai daug laiko, kai norima atstatyti tarpusavio santykius. Patariu iš anksto paruošti vaiką ar vaikus, planuojant išsikraustyti vienam iš tėvų. Kitu atveju, paaugliui lieka emocinės žaizdos visam likusiam gyvenimui, nes jis traktuoja, kad jį išdavė ir paliko vienas iš tėvų. Kita klaida - pateikti paaugliui skyrybų priežastis kaip kaltinimus vienam iš tėvų. Paauglys dažnai tapatinasi su tos pačios lyties vienu iš tėvų ir asmeniškai priima neigiamas emocijas ir kaltinimus. Bet koks kalbėjimas apie skyrybas turėtų būti konstruktyvus“, - savo įžvalgomis dalinosi MRU profesorė.
Geriausia, kad abu tėvai kartu kalbėtų su savo vaikais, o jei tai yra skirtingo amžiaus vaikai, tuomet reiktų kalbėtis su kiekvienu iš jų atskirai. Svarbu vaikui pasakyti, kad mes ir toliau rūpinsimės ir mylėsime tave, nepaisant ar būsime kartu ar atskirai. Jei kartu kalbėtis su vaikais neišeina, tuomet svarbu, kad vienas iš tėvų imtųsi iniciatyvos ir paaiškintų, kad tėvams drauge gyventi yra per sunku ar sudėtinga.
Dažniausios Paauglių Reakcijos
Anot psichologės prof. dr. J. Sondaitės, pirma paauglių reakcija į tėvų skyrybas dažniausiai pasireiškia įvairiomis formomis. Viena iš jų gali būti neigimas, kad lyg ir nėra jokios reakcijos. Skyrybos šiais laikais yra gana dažnas reiškinys, tad dažnai paauglių aplinkoje yra draugų, kurių tėvai yra išsiskyrę, todėl jie gali įžvelgti ir tam tikrą naudą. Dažnu atveju tėvai labai stengiasi vaikams kompensuoti dėmesio stoką brangiais pirkiniais ar kelionėmis. Būna ir tokių atvejų, kad paaugliai pasirenka gyventi su tuo iš tėvų, kuris yra mažiau reiklus. Pavyzdžiui, jei tėvas yra liberalių pažiūrų ir leidžia rinktis ar nori ruošti namų darbus ar gali ir neruošti, o mama yra ta, kuri prižiūri ir labiau kontroliuoja, tada vaikas gali rinktis gyventi su tėvu, nes ten daugiau laisvės.
Todėl be galo svarbu, kad tėvai bendradarbiautų nustatant taisykles, nes kitaip sukontroliuoti paauglio elgesį bus be galo sunku. Kita gana dažna reakcija yra pyktis ir agresija, kuri gali pasireikšti ir smurtavimu mokykloje. Dažnai pyktis gali būti nukreiptas ir į patį save, kuomet paauglys pradeda save žaloti vartojant alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas. Taip jis reikalauja dėmesio ir supratimo.
Todėl labai svarbu, kad būtų sudaryta saugi erdvė, kur paauglys galėtų išreikšti susikaupusias neigiamas emocijas. Nemažiau svarbu būti šalia vaiko, kai jam to labiausiai reikia. Taip pat dažnai paaugliams kyla noras keršyti tėvams ar nenoras bendrauti. Tokiu atveju reikėtų nenustoti jam rodyti dėmesio, kad jis žinotų, jog visada galės kreiptis į tėvą arba motiną ir bus priimtas.
Tėvams Svarbu Prisiimti Atsakomybę
Esminis tėvams kylantis klausimas yra: kaip praeiti skyrybų procesą tokiu būdu, kad jis mažiausiai sukeltų neigiamų pasekmių vaikams? Nesvarbu koks vaikų amžius, svarbu, kad tėvai būtų nusiteikę bet kokiu atveju apsaugoti tolimesnius tėvų ir vaikų santykius. Tačiau tam reiktų turėti tam tikrų žinių ir kompetencijų, todėl retai tenka matyti tokias skyrybas, kur vaikai jaučiasi apsaugoti ir atsižvelgiama į jų poreikius bei savijautą.
Dažniau girdime abipusius konfliktus ir kaltinimus, kurie labai žaloja vaikus. Jie jaučia stiprų ryšį su abiem tėvais, dėl to reiktų tinkamai pasiruošti ir stengtis neįvelti vaikų į tarpusavio konfliktus. „Klaidinga traktuoti, jog skyrybos įvyko dėl vieno iš tėvų kaltės. Dažnai jei jau vyksta skyrybos - tai būna tik žymiai ankstesnio santykių griuvimo proceso pasekmė. Atsiradus trečiam asmeniui, svarbu prisiimti atsakomybę ir mokėti atsiprašyti. Liūdniausia kai tėvai, užsitęsus skyrybų procesui, stengiasi „papirkti“ vaiką siekdami jo palankumo, nes dažnai paaugliai dalyvauja ir teismo posėdžiuose, kur yra svarstoma vaiko gyvenamoji vieta, su kuriuo iš tėvų jis gyvens.
Ypač vaikui sunku, kai tenka priimti naujus tėvų partnerius. Tam reikia laiko. Labai svarbu yra tai, kokį elgesį tėvai demonstruoja, nes nuo to priklausys, kaip vaikui ateityje seksis sukurti romantinius santykius ir sukurti šeimą. Svarbu, kad tėvai po skyrybų veiktų kaip komanda ir kartu spręstų vaikų reikalus. Vaikams itin svarbus yra saugumo poreikis.
Be galo svarbu tėvams skyrybų metu tinkamai pasirūpinti savo emociniais poreikiais, kad šalia esančių vaikų nepaverstų savo psichologais ar partneriais, kuriems užkrautų savo neigiamas emocijas bei atsakomybę už savo veiksmus. Tada jie gebės išklausyti ir patenkinti vaiko poreikius.
Praktiniai Patarimai Tėvams
- Nevengti kalbėtis su vaiku apie esamą situaciją.
- Kiek įmanoma labiau įtraukti vaiką į planuojamus pokyčius.
- Kuo mažiau konfliktuoti vaiko akivaizdoje.
- Nepaversti vaiko konfliktų įrankiu.
- Suteikti vaikui galimybę kuo dažniau matytis su abiem tėvais ir po skyrybų.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko santykiai su tuo tėvu, su kuriuo gyvena, priklauso nuo santykių su antruoju iš tėvų. Todėl abu tėvai turėtų palaikyti santykius, jei ne teigiamus, tai bent neutralius. Priešingu atveju beveik neįmanoma išvengti lojalumo konflikto. Tokia dilema gniuždo vaiką ir neigiamai veikia jo santykius su abiem tėvais.
Gali būti, kad išsiskyrus lieka daug nuoskaudų tarp suaugusiųjų, tačiau svarbu rasti kitus suaugusius, kuriems tėvai galėtų išlieti savo nepasitenkinimą ir neužkrautų jomis savo vaikų. Skyrybos yra nelengvas periodas visiems šeimos nariams, visi išgyvena įvairiausius jausmus ir svarbu su savo išgyvenimais nelikti vieniems ir nepalikti vienų vaikų. Sunkiausias turbūt yra vaikų stebėtojo vaidmuo.
Svarbu vaikams turėti erdvę ir laiką, kada jie savo jausmais gali pasidalinti su juos išklausančiu suaugusiuoju. Planuojantiems išsiskirti - ir jau išsiskyrusiems - tėvams svarbu reguliariai skatinti vaikus pasakyti, ką jie galvoja ir jaučia. Patikinti vaikus, kad jų jausmai yra svarbūs, pagrįsti ir normalūs. Šių pokalbių metu reikėtų vengti problemų sprendimo ar bandymų pakeisti vaiko savijautą. Vietoj to sutelkti dėmesį į išklausymą ir padėką vaikams už jų sąžiningumą.
Vaikai gali kaltinti vieną arba abu tėvus dėl to, kas vyksta jų gyvenime. Svarbu būti pasirengusiems atsakyti į visus klausimus, kurie kils jūsų vaikams. Vieno karto pasikalbėti apie skyrybas neužteks. Vaikams augant, gali kilti kitų klausimų, apie kuriuos anksčiau nepagalvojo. Net jei ir atrodo, kad jau daug kartų apie tai kalbėjotės, palaikykite dialogą atvirą.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Neįtikėtina Anglijos karalienės istorija: nuo seniausių laikų iki šiandienos paslapčių!
- Efektyvūs arbatos receptai kūdikiams nuo peršalimo – patarimai ir gudrybės