Lietuva, kaip ir kiekviena demokratinė valstybė, yra įsipareigojusi gerbti žmogaus teises. Pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas teises ir laisves neatsižvelgiant į rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, nacionalinę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą ar kitas aplinkybes. Asmeniui, kuris nesugeba pats tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, būtina sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų jo teisių ir interesų realizavimą. Globa ir rūpyba yra viena iš priemonių, padedanti vaikui ir neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.
Socialinė Vaiko Globa: Samprata ir Svarba
Žmogus apibrėžiamas kaip biosocialinė būtybė, nes jam būdingas ir biologinis, ir socialinis pradas. Biologinis pradas yra pirminis, jis atsiranda paveldėjimo keliu ir įgimtomis aplinkybėmis. Socialinis pradas prasideda ir kinta, vystosi individo realaus gyvenimo kelyje, ugdymo, bendravimo, veiklos socialinėje aplinkoje procese. L. Jovaša taip pat teigia, kad žmogaus gyvavimo ir klestėjimo sąlyga yra ne tik gamta, bet ir žmonių junginys, bendrija, sąveikaujanti informacijos keitimosi, veiksmų koordinavimo pagrindu. Šis junginys, bendrija - tai sociumas, į kurį žmogų jungia šeima, mokykla, draugijos, korporacija, religinė bendruomenė, tauta, visuomenė, valstybė. Socializacija apibrėžiama kaip individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe.
Vaiko socializacijos procese pagrindinį vaidmenį atlieka šeima. Ji - pirmoji ir svarbiausia institucija, siejanti kiekvieną savo narį su socialine aplinka. Nuo šeimoje padėtų pamatų priklauso žmogaus ateitis, kaip vaikas tolimesniame gyvenime pajėgs spręsti iškilusias problemas, kaip galės įveikti krizes. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, - skelbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis. Šeima - santuoka arba kraujo ryšiais grįsta mažoji grupė, kurios narius sieja bendra buitis, bendra moralinė atsakomybė ir tarpusavio pagalba. Anot J. Ąžlaus, šeima užima svarbiausią vietą ugdant ir socializuojant asmenybę, kadangi ji veikia vaiką, kaip ir kiekvieną kitą šeimos narį tiesiogiai visose savo gyvenimo srityse, nuo jos priklauso, kaip vyksta fizinis, socialinis ir emocinis žmogaus vystymasis visą gyvenimą.
Taigi galima teigti, kad socialine prasme vaiko globos samprata apima jo išlaikymą, auginimą, auklėjimą, interesų apsaugą ir kitų sąlygų, reikalingų jiems tinkamai fiziškai ir dvasiškai vystytis, sudarymą bei palaikymą. Tačiau globos reikia ne tik vaikams, bet ir kai kurioms suaugusių asmenų grupėms. V. Ąžinskas ir R. Ąžinskienė išskiria dvi globos reikšmes: 1) globa - tai tėvų netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma ir 2) globa - tai giminės, draugų, kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Pagalbą ir globą šiems žmonėms pirmiausia turi suteikti šeima. Pavyzdžiui, iki susiformuojant industrinėms visuomenėms globa buvo įvardijama kaip viena moters pareigų. Ši moters globa lydėjo kiekvieną žmogų nuo gimimo iki mirties. Šia, skatindama laikytis moters pareigų šeimoje - rūpintis namais, prižiūrėti vyrą ir kitus šeimos narius, globoti silpnesniuosius. Tradiciškai šeimos vertybe įvardijama jos narių globa buvo perduodama iš kartos į kartą.
Valstybė taip pat prisideda prie asmens globos ir rūpybos, teikdama jiems socialines paslaugas. Socialinės paslaugos - tai pagalbos asmenims suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Šias gyvenimo sąlygas, kai pats žmogus nepajėgia to padaryti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - atkurti žmogaus gebėjimą funkcionuoti visuomenėje, o kalbant apie vaiko globą - sukurti asmenybę, turinčią gebėjimų ir išugdyti pilnavertį visuomenės narį. Šiuolaikinės valstybės teikiamos paslaugos ir socialinės apsaugos lygis yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kuriuo apibūdinamas valstybės išsivystymo lygis, ekonominis pajėgumas, politinis stabilumas. Tačiau ne tik valstybė teikia socialines paslaugas. Šios organizacijos ir pavieniai asmenys visada siekia padėti vargšams, skurstantiems, vienišiems asmenims. Taigi socialine prasme globa - tai pirmiausia šeimos, bet kartu ir visos visuomenės rūpinimasis, pagalbos teikimas asmenims, kurie patys nėra pajėgūs patenkinti savo gyvenimo reikmes. Atskiros rūpybos sampratos nėra, nes socialine prasme nėra esminio skirtumo tarp globos ir rūpybos.
Teisiniai Globos ir Rūpybos Aspektai
V. Brazaitytė ir I. Piesliakas išskiria globą ir rūpybą plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme tai apima vaiko aprūpinimą, tinkamą auklėjimą, jo teisių bei interesų gynimą, taip pat kai kurių suaugusių asmenų aprūpinimą, jų teisių ir interesų gynimą ir įstatymų numatytais atvejais - rūpinimąsi turtu. Siaurąja teisine prasme globa ir rūpyba suprantama kaip viena valstybės rūpinimosi asmenimis, kuriems reikalingos specialios teisinio gynimo priemonės, formų. Šia prasme globa ir rūpyba apima valstybės institucijų funkcijas, vykdomas rūpinantis. Apibrėždami globą ir rūpybą teisine prasme V.Brazaitytė ir I. Piesliakas pažymi, kad Civiliniame Kodekse (toliau - CK) jos yra apibrėžtos atskirai.
CK 3.238 straipsnio 1 dalyje nurodytas globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, o šio kodekso 3. 239 straipsnio 1 dalyje nurodytas rūpybos steigimo tikslas - užtikrinti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus apsaugą ir gynybą. Šias neveiksniam ar ribotai veiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Iš CK pateiktų globos ir rūpybos apibūdinimų išryškėja sąvokų globa ir rūpyba skirtumas. Jį lemia asmens veiksnumo laipsnis: neveiksniam asmeniui skiriama globa, o dalinai ar ribotai veiksniam - rūpyba. Taigi globa ir rūpyba yra tiesiogiai susijusi su fizinio asmens veiksnumo būkle.
Visas civilinis veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės, t. y. nuo 18 metų (išskyrus santuokos sudarymo iki 18 metų, emancipacijos atvejais). Asmuo iki 14 metų veiksnumas yra labai nedidelis. Savarankiškai jie gali sudarinėti tik smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai ir kai kuriuos kitus sandorius (CK 2.7 str. 3 d.). Visus kitus sandorius jų vardu sudaro tėvai ar juos atstovaujantys asmenys. Asmens nuo 14 iki 18 metų veiksnumas yra dalinis. Savarankiškai jie gali sudarinėti smulkius buitinius sandorius ir disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti, pavyzdžiui, autoriaus teises į savo kūrinius ir panašiai (CK 2.8 str.2 d.).
Suaugęs asmuo gali būti pripažintas neveiksniu teismine tvarka, jeigu jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.10 str.1 d.). Suaugusio asmens veiksnumas gali būti teismine tvarka apribotas, jei jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis (CK 2.11 str. 1 d.). Kai asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, jam steigiama globa arba rūpyba. Asmenims nuo 14 iki 18 metų, taip pat asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas teismo bei veiksniems suaugusiems asmenims, kurie dėl savo fizinės būklės negali savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti pareigų steigiama rūpyba. Globos ir rūpybos teisinės sampratos skirtumas sąlygoja skirtingą globėjų ir rūpintojų teisinę padėtį, jų teisių pobūdį ir apimtį. Globėjai yra įstatyminiai savo globotinių atstovai, todėl globotinių interesais jie visur veikia patys; patys įgyvendina globotinių teises ir vykdo jų pareigas. Tuo tarpu rūpintojus galima prilyginti tik rūpintinių padėjėjams, kurie yra įpareigoti tik padėti rūpintiniams įgyvendinti jų teises ir vykdyti pareigas.
Taigi nors teisinės globos ir rūpybos sampratos turi nemažai panašumų, bet jų sutapatinti negalima. Asmens savarankiškumo laipsnis lemia tai, ar jam bus skirta globa ar rūpyba. Pagal tai išskiriamos 2 asmenų kategorijos: globotiniai ir rūpintiniai, nors socialine prasme tarp jų jokio skirtumo nėra. Tai yra asmens globa ir rūpyba.
Vaiko Globa (Rūpyba)
Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas.
žymės: