Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais. Tad išsiaiškinkime, kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su infekcija.
Normali kūno temperatūra kūdikiams
Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsnių. Tačiau svarbu žinoti, kad pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.
„Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia dėl kelių dalykų. Visų pirma - ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas - neretai mamos matuoja temperatūrą išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat nerekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žįsti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.). Arba jei tiesiog mama priglaudusi vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai“, - pasakoja Elena L. Bukauskienė.
Kas dažniausiai sukelia karščiavimą mažyliams?
Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau - bakterinių infekcijų (pavyzdžiui, tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau - dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau būna visaip). Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba tuomet, kai yra ne visiškai adekvati termoreguliacija, arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).
„Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Labai skatinu mamas ir tėčius nebijoti temperatūros ir suprasti, kad, na, ji yra ne veltui. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija. Todėl temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38 laipsnių naujagimiams ir nuo 38,5 laipsnių kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8 laispnių jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja - tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros“, - pataria gydytoja.
Kada verta numušti temperatūrą?
Kūno temperatūros kilimas yra natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar uždegimus ir dažnai reiškia, kad imuninė sistema intensyviai dirba kovodama su ligos sukėlėju. Dėl šios priežasties, ne visuomet būtina mažinti temperatūrą - kartais geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su liga. Kūno temperatūros padidėjimas padeda kovoti su patogenais, nes daugelis bakterijų ir virusų negali efektyviai daugintis aukštesnėje temperatūroje. Tad jei temperatūra siekia apie 38°C ar šiek tiek mažiau ir pacientas jaučiasi pakankamai gerai, geriau leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Taigi, kada mušti temperatūrą, o kada verčiau to nedaryti - priklauso nuo sergančiojo savijautos.
Vis dėlto yra situacijų, kai mažinti temperatūrą būtina. Numušti temperatūra reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika. Taip pat jei pacientas jaučia stiprų galvos skausmą, kūno skausmus, kurį dažnai apibūdina kaip “kaulų laužymą” ar kitus stipraus diskomforto požymius, temperatūrą reikėtų mažinti. O jei temperatūra nekrinta ilgiau nei 2-3 dienas, organizmas gali išsekinti savo energijos atsargas. Tokiu atveju taip pat verta imtis priemonių temperatūrai sumažinti.
Kaip numušti temperatūrą vaistais?
Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.
Vaistų dozavimas
Svarbu tinkamai dozuoti šiuos vaistus. Visada atkreipkite dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
Ką daryti, jei mažyliui pakilo temperatūra?
Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38 laipsnių naujagimiui arba virš 38,5 laipsnių kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils. Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti tokiu būdu. Deja, bet vis dar yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.
Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:
- Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
- Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna.
- Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnių.
Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui?
Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, kurie gali signalizuoti apie sunkią ligą, net jeigu temperatūra ir nėra aukšta, pavyzdžiui, neblykštantis bėrimas, vangumas, kosulys, lydimas dusulio, ar dažnas kvėpavimas.
- Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra, kai jau temperatūra nukritusi.
- Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
- Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
- Prasideda traukuliai.
- Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną, ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.
Natūralūs būdai numušti temperatūrą
Pateikiame jums keletą paprastų būdų, kuriuos galima taikyti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jie yra naudingi tiek lengvesniais atvejais, kai vaistų neprireikia, tiek kaip papildoma priemonė vartojant vaistus temperatūros mažinimui.
Skysčių vartojimas
Vienas iš efektyviausių būdų numušti temperatūrą yra gerti daug skysčių, kadangi karščiuojant kūnas praranda daugiau skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją, kuri dar labiau pablogina savijautą. Tad vanduo, natūralios vaisių sultys ir arbatos (ypač žolelių, pavyzdžiui, liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių ar ramunėlių) yra puikus pasirinkimas. Skysčiai skatina prakaitavimą, kuris natūraliai padeda kūnui atvėsti ir tokiu būdu sumažinti temperatūrą.
Drėgni kompresai
Kitas paprastas būdas sumažinti temperatūrą - naudoti drėgnus kompresus ant kaktos, rankų ar kojų. Drėgni kompresai padeda reguliuoti kūno šilumą ir sukuria malonų vėsinimo efektą. Kompresus galima lengvai paruošti sudrėkinus minkštą audeklą vėsiu, tačiau ne per šaltu vandeniu ir jį uždėjus ant odos. Šis metodas tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Lengvi drabužiai
Karščiuojant svarbu neapsunkinti kūno storais ar nelaidžiais orui drabužiais. Patogūs ir lengvi rūbai, pagaminti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė, padeda kūnui kvėpuoti ir natūraliai atvėsti. Jei yra patalpoje yra labai šilta, galima atidaryti langą, tačiau vėsa neturėtų būti per intensyvi, kad nesušaltumėte.
Eteriniai aliejai
Eteriniai aliejai, tokie kaip pipirmėčių ar levandų, gali turėti raminančių ir vėsinančių savybių. Pavyzdžiui, pipirmėčių aliejus, gali būti naudojamas švelniam masažui atlikti, arba kaip kompreso sudedamoji dalis. Jo sudėtyje esantis mentolis suteikia švelnų vėsinimo efektą, kuris gali padėti sumažinti juntamą diskomfortą dėl aukštos temperatūros. O levandų aliejus turi raminamųjų savybių, padedančių atsipalaiduoti, kas itin svarbu organizmui, kovojančiam su infekcija.
Skysčių poreikis vaikams pagal svorį
Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių kiekis per dieną (ml) |
|---|---|
| Iki 10 | 100 ml/kg |
| 11-20 | 1000 ml + 50 ml/kg kiekvienam kg virš 10 kg |
| Virš 20 | 1500 ml + 20 ml/kg kiekvienam kg virš 20 kg |
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Geriausios Nardymo Kaukės Vaikams: Atraskite Patarimus Teisingam Pasirinkimui!
- Neįtikėtini Sraigių Faktai Vaikams – Sužinok Visa Paslaptį!