Vyrauja nuomonė, kad vaikų muzikinį lavinimą reikia pradėti kuo anksčiau, tada dar yra vilties, kad išmoks ar pasieks kažką daugiau. Egzistuoja daugybė teorijų, mokslinių studijų, metodinių straipsnių, taikomųjų mokymo metodų, tokių, kaip „Suzuki“, „Orff“, „Codaly“, akcentuojančių muzikinio ugdymo efektyvumą pagal vaiko amžiaus raidos tarpsnius. Tokie išskirtinai ankstyvi muzikantų pasiekimai visada daro įspūdį tėvams, galvojantiems apie tinkamą atžalų muzikinio lavinimo pradžios amžių.
Požiūrio, beje, ypač gajaus Azijos šalių mentalitete, pradėti muzikuoti kuo anksčiau, populiarumas, tampriai sietinas su neurolingvistiniais ir moksliškai įrodytais individų raidos tyrimais, analizuojančius būtent vaiko smegenų struktūrinius pokyčius bei vystymąsi ankstyvajame raidos etape. Žinoma, jog jau ir nuo trejų-ketverių metų vaikas gali mokintis muzikos dainų, įvairių žaidimų pavidalais, o smegenyse vykstantys sensoriniai procesai penktais-septintais augimo metais, leidžia organizuoti jau labiau struktūruotus muzikinius užsiėmimus.
Populiariausias specialistų požiūris bei rekomendacijos, pradėti individualaus instrumento mokymąsi šeštais-devintais augimo metais. Mokinys tuomet jau pakankamai socialiai subrendęs ir pasiruošęs įsisavinti konkrečią metodinę informaciją. Šioje vietoje norėčiau pabrėžti, jog tai ir yra laikotarpis, kuomet turėtų būti priimamas šeimos sprendimas, ar muzikuoti bus pasirenkama profesionaliai, ar užsiėmimai bus pasirenkami daugiau užklasinei veiklai papildyti, vaikui lavinti galbūt be didesnių profesinių ambicijų.
Nenorėčiau nepaminėti ir vyresnio amžiaus tarpsnių; dešimties ir vyresniems vaikams muzikos instrumentų mokymosi spektras dar paplatėja - dabar sparčiai populiarėja mušamųjų instrumentų užsiėmimai, kuriuos vis dažniau renkasi ne tik berniukai. Vyresnio amžiaus vaikai, idealiu atveju jau gavę muzikinius pradmenis, gali pradėti mokintis groti ir įvairiais pučiamaisiais: saksofonu, trimitu, fagotu ar styginiais - violončele ar kontrabosu dar ir dėl to, jog jie jau fiziškai pajėgūs suvaldyti masyvų instrumentą.
Muzikos Mokymosi Privalumai
Dėl teigiamo muzikos poveikio asmenybės ugdymui, manau, niekas nesiims ginčytis. Naujos mokslinės studijos tik patvirtina faktą, apskaičiuoja procentinį pokytį bei apibrėžia socialinės kompetencijos sąsajas apie tai, kokią teigiamą įtaką augančiai asmenybei suteikia menas bendrąja prasme, kuriame reikšmingą vietą užima būtent muzikavimas.
Tai ir kognityvinių gebėjimų - koncentracijos, kruopštumo, dėmesio, kantrybės bei disciplinos lavinimas, kūrybiško požiūrio į aplinką ugdymas, jautresnio aplinkinio pasaulio emocinis pažinimas. Gebėjimas muzikuoti glaudžiai susijęs su specifinėmis smegenų neuroninėmis dalimis, atsakingomis už skaičiavimo (matematikos), judesio motorikos, lingvistiniais (kalbinės raiškos) gebėjimais. Muzikuojantis vaikas gali labiau pasitikėti savimi bendraamžių tarpe, taip pat įrodyta, kad muzikuojantys žmonės yra mažiau paveikūs aplinkos dirgikliams, stresui.
Galų gale, tai neabejotinai naudingesnis būdas laiko leidimui nei vaikus užvaldantys elektroniniai prietaisai ar socialiniai tinklai.
Muzikos Terapinis Poveikis
Šiuo atveju reiktų pradėti kalbėti apie muzikinę terapiją ar terapinį muzikos poveikį besimokančiajam. Nors šiuolaikinis pasaulis yra smarkiai technologiškai pažengęs, mes, pedagogai, vis dažniau kalbame apie jautrius, pakitusio raidos spektro vaikus, nebemokančius bendrauti vieni su kitais gyvai, ne per socialinius tinklus.
Vaikai vis dažniau atsiduria ant emocinių krizių ribos, jų jautrumas tampa pertekliniu ar žymimas iššaukiančiu, agresyvesniu elgesiu. Tai susiję su paauglystės, brendimo laikotarpio problemomis bei iššūkiais, su kuriais mes kasdien susiduriame dirbdami su šiuolaikiniais vaikais mokykloje. Tuomet į pagalbą gali būti pasitelkiama terapinė, gydomoji muzikos galia. Pasitelkus psichologines žinias, muziko terapija gali efektyviai veikti emocijas, mažinti stresą, mokantis atsipalaiduoti klausant relaksacinės, klasikinės ar kitų stilių terapinės muzikos.
Muzikos Mokymosi Formos
Muzikos galima mokytis labai įvairiai - lankyti užsiėmimus savo mokykloje, muzikinius būrelius, ansamblius, muzikos mokyklas ar privačias pamokas. Pirmiausia - pasirinkimas tarp individualaus ir grupinio mokymo. Be abejonės, individualus mokymas visada bus kokybiškesnis dėl savo specifikos.
Individualiam darbe su vaiku koncentruojamasi ir konkretaus instrumento mokymą, tačiau taip pat integruojamos ir bendros, pagrindinės teorinės, muzikos istorijos žinios. Priklausomai nuo pedagogo kompetencijos, tai turėtų būti „viskas viename“ mokymosi paketas. Tokius užsiėmimus rekomenduočiau jautresniems, didesnio dėmesio ar laiko atsiskleisti reikalaujantiems vaikams. Na, o vaikams, kurie itin socialiai aktyvūs, puikiai tinka muzikavimas chore ar mokykliniame orkestre.
Muzikos mokyklose, kaip taisyklė, vaikai mokomi ne tik individualiai pasirinkto instrumento, tačiau ir muzikos teorijos, istorijos, solfedžio pagrindų. Vieniems mokiniams toks modelis bus priimtinas, kiti tuo tarpu gali susidurti su sunkumais.
Norėčiau tik paskatinti pasirinkus individualų ar grupinį muzikos mokymą, iš anksto sutarti ir išsiaiškinti su vaiku, kad tai nebus vienadienis užsiėmimas, o veikla, reikalaujanti kantrybės ir laiko, reguliaraus lankymo bei namų darbų užduočių atlikimo. Na, o tėvams reikia nepamiršti ir finansinio aspekto, mat privačios individualios pamokos ar būreliai visuomet esti brangesni nei muzikos mokyklos lankymas.
Kaip Išrinkti Instrumentą ar Muzikos Klasę
Pirmiausia, reiktų atsižvelgti į vaiko rodomą interesą muzikai. Dar ikimokyklinėje grandyje, darželiuose išryškėja vaiko jautrumas muzikai, tarkim, polinkis dainuoti. Patarčiau dažniau nusivesti savo vaiką į bet kokius muzikinius renginius: koncertus, spektaklius, baletus ar operas bei stebėti jo reakcijas. Tai ne tik nepakeičiamas laikas pabūti kartu, tačiau tokiu būdu vaikas būna supažindinamas su muzikos pasauliu.
Be to, teigiamą poveikį muzikuoti daro ir įvairūs per televiziją rodomi populiarūs muzikiniai šou. Jei vaikui įdomu ir jis tam tikru laikotarpiu nuolat kalba apie konkretesnę veiklą, to taip pat nereikėtų praleisti.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaiko temperamentą, charakterio savybes. Jei vaikas labiau ekstravertas - gerai jausis muzikuodamas ir grupėse, kolektyvuose, ir grodamas soliniu instrumentu. Jei labiau intravertas - jam tiks labiau individualus muzikavimas. Ramiam vaikui greičiausiai mažiau tiks mušamųjų instrumentų specifika, smulkaus sudėjimo - kontrabosas ar trombonas vien dėl didesnių fizinių resursų reikalavimų.
Reikia nepamiršti, jog tam tikrus instrumentus reikės pačiam vaikui kilnoti, laikyti, transportuoti, dėl to gali nukentėti laikysena ar nugaros tiesumas. Taip pat visada rekomenduoju atkreipti dėmesį į pasirinkto instrumento kokybę. Mat kokybiškas instrumentas tarnaus ne vienerius metus, jei bus kokybiškai derinamas ir prižiūrimas. Dar svarbus ir kambario ar patalpos, kuriame numatomas instrumento laikymas, dydis.
Mokymasis Paauglystėje
Atsakau, kad grojimo menas ir yra unikalus tuo, kad jam neegzistuoja amžiaus limitas ar cenzas. Ne visi tik vėliau tampa profesionalais, bet ne visų ir tikslas tokiais būti. Juk svarbus mokymosi, saviraiškos procesas.
Gebėjimas išmokti naujovių, lavinimasis visą gyvenimą, galėjimas muzikos pagalba pabūti su savimi, didelis privalumas taip skubančiame šiandienos pasaulyje. Vieno instrumento, nors fortepijonas, kaip pagrindinis ar papildomas instrumentas yra vienas populiariausių pasaulyje, neišskirčiau, tam puikiai tinka ir gitara, ukulėlė, smuikas ar dainavimas. Svarbiausia, noras išbandyti save. Ir tai visados bus gera investicija ar dovana sau!
Ankstyvasis Muzikinis Ugdymas Folkloru
Dabartiniai mokslo tyrimai atskleidžia vis daugiau žmogaus vystymosi ypatumų, parodančių, kad pirmieji gyvenimo metai turi didelės įtakos vaiko intelektinių, kūrybinių bei komunikacinių gebėjimų vystymuisi. Atsiranda poreikis labiau įsigilinti į ankstyvojo amžiaus ugdymo poreikius, specifiką bei įtaką vaikų psichofizinei raidai. Apžvelgus skirtingas raidos teorijas bei įvairių psichologų tyrimų rezultatus, galime pamąstyti, į ką svarbu atkreipti dėmesį 1,5-3 m. vaikus mokant muzikos. Remdamiesi turimomis žiniomis galime daryti prielaidą, kad muzikos užsiėmimai mažiesiems turėtų ugdyti jų savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, vaizduotę, bendravimą su kitais vaikais.
Žymus muzikos psichologas E. Gordonas (2003) savo tyrimais įrodė, jog kūdikio muzikiniai gabumai gimimo momentu yra aukščiausi, o tinkamai nelavinami jie palaipsniui menksta. Tyrinėtojas teigia, jog vaikai ankstyvame amžiuje turėtų girdėti tiek savo gimtąją kalbą, tiek muziką.
Pasak E. J. Dalcroze‘o (1921), muzikinis ritmas turi būti suvokiamas ne tik ausimis, bet ir visu kūnu. Plastiškas ritmiškas judėjimas kartu su muzika ugdo muzikalumą bei pilnavertį jos išgyvenimą. Muzika taip pat turi būti suvokiama ne tik protu, bet ir pajuntama emociškai. Judėdamas pagal muziką - šokdamas, grodamas, diriguodamas - vaikas turėtų jaustis tarsi žaisdamas, išgyventi džiaugsmą.
Smegenų Veikla ir Muzikinis Mąstymas
Vaiko smegenyse yra sritis, atsakinga už garsų ir muzikos suvokimą. Muzikinis mąstymas - tai gebėjimas ne tik suvokti garsus, bet ir surasti juose dėsningumą. Vystosi muzikinis mąstymas, gebėjimas susieti toną, ritmą, melodiją ir kitas muzikos sudėtines dalis. Muzikinį mąstymą, kaip ir bet kokį kitą gebėjimą, galima išvystyti, o galima ir ignoruoti.
Tyrimai teigia, kad muzikos užsiėmimai padeda vaikui geriau mokytis matematikos ir skaityti. Sugebėjimas groti muzikiniu instrumentu gerina rankų judesių ir akių koordinaciją. Jeigu vaikas groja muzikiniu instrumentu ne vienas, o kolektyve, tai skatina jo socialinius įgūdžius. Ir visiškai nebūtina, kad vaikas taptų muzikos virtuozu - pakanka ir to, kad kartu su muzikiniu mąstymu lavėja ir kitos mąstymo rūšys.
Patarimai Tėvams
Jeigu nuo ankstyvojo amžiaus mažyliui suteikiama galimybė klausytis įvairios muzikos, klasikinės ir etninės, tai padeda pagrindą muzikos mokymuisi. Vėliau mažylį galima išmokyti skaityti natas ir pagal jas groti.
- Išmokykite vaiką dėmesingai įsiklausyti į aplinkinius garsus. Ar jis girdi vėjo šlamesį?
- Supažindinkite mažylį su įvairios rūšies muzika.
- Pažaiskite su vaiku gamą ksilofonu.
Prenatalinis Muzikinis Ugdymas
Daug mamų pradeda klausytis muzikos su savo atžala ar dainuoti savo vaikui dar jam tebeaugant įsčiose. Kai kurios iš jų tai daro tiesiog intuityviai, tačiau moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad nėščių moterų dainavimas, klausantis tam tikrų dainų ar grojimas instrumentais yra itin naudingas.
Be to, dėl gautos informacijos, išgirstų teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus. Iš tiesų ankstyvas muzikinis ugdymas yra labai svarbus, norint padėti vaikui vystytis. Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip Lengvai Ir Patikimai Rasti Auklę Lietuvoje – Geriausi Patarimai Ir Paslaptys
- Kaip Atstatyti Kūdikio Rijimo Refleksą: Efektyvūs Pratimai Ir Jų Svarba Sveikatai