XXI a. iššūkiai - gilėjanti globalizacija, kultūrinė integracija bei ekonominė emigracija. Šie reiškiniai stipriai veikia ir Lietuvos gyvenimą, kur/ pradėta sieti su ryšių Vakaruose stiprinimu, net tapatumo siekimu. Taigi iškilusi grėsmė tautinio tapatumo išlaikymui ir formavimui(si) stiprina tautinio ugdymo poreikį. Tad šiame darbe ieškota ryšio tarp ašių dviejų dimensijų, nes, laikomasi požiūrio, kad gimtojoje kalboje yra susikristalizavusi tautos kultūra (A. Maceina, 1991). Pastebima, kad įvairių tautinės kultūros dalių ugdymas pamokose, popamokinėje veikloje, puoselėjimas mokyklos aplinkoje turi teigiamos įtakos tautinio susipratimo formavimuisi ir grįžtamojo ryšio kokybei.
Tautinio ugdymo svarba ir jo įgyvendinimas
Remiantis švietimo strategų siekiais, pirmiausia kokybiškas tautinio ugdymo tobulinimas, apima Lietuvos valstybės, švietimo sistemos dokumentus. Kadangi tautinis ugdymas įstatymuose yra reglamentuojamas ir skatinamas, svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas mokyklai kaip įstaigai ir bendruomenei, kurioje gimtosios kalbos puoselėjimas gali tobulinti tautinio ugdymo kokybės vadybą ir didinti mokinių tautinį susipratimą kaip tokio ugdymo rezultatą. Tautinio ugdymo kokybė neapsiriboja tik žiniomis, o glaudžiai siejasi su išgyvenimais bei įvairiapusiu dalyvavimu etnokultūrinėje veikloje.
Valstybinėse švietimo strategijose 2003-2012 metams (2003m. liepos 4 d. Nr. IX-1700) iškeliama tautos ir krašto kultūros tęstinumas, nuolatinis kūrimas. Taip pat tautinis ugdymas įvairiais atžvilgiais gvildenamas Lietuvos mokslininkų darbuose. Antai V. Šikšniūtė (1999) siekė atskleisti X-XI klasės mokinių požiūrį į tautą; D. Ardzijauskienė (2007) tyrinėjo 3-4 klasės mokinių tautiškumo lygį; I. Dirgėlienė (2001); D. Krasnickienė (2009) domėjosi požiūriu į tautiškumą ir jo ugdymo aspektus; Z. Kleivienės (2009) atskleidė gimtosios kalbos puoselėjimo prielaidas Lietuvoje ir užsienyje, o A. Šiau mokinių nuostata į gimtąją kalbą kaip tautinio susipratimo komponentas yra netyrinėta.
Tautinis ugdymas ir kultūra
Tautinis ugdymas skleidėsi įvairiomis formomis. Pažymėtina, kad tautinis auklėjimas grindžiamas tautine (etnine) kultūra, kuri, I. Šepienės apibūdinama, kaip tautos sukurta, iš kartos į kartą perduodama vertybių sistema, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą, savimonę (2001, p.13-15). Pažymėtina, kad mkų protėviai gal ir nežinojo kultūros termino, bet visa tai, kas ją sudaro žmogus jautė, išgyveno, diegė vaikų protuose ir širdyse, nes kultūra aprėmė visą jų gyvenimą. Svarbu ašių, tradicijų egzistavimas, nes, kaip teigia A. Maceina, kalboje tautos kultūra yra susikristalizavusi (1991, p. Sena kalba, įdomi kultūra patraukia kitų tautų dėmesį. Taip įvertintai tautos kultūrai puoselėti yra parengta S. Šalkauskio bei A. Maceinos aia pl... LITUANISTICA.
Spaudos draudimo laikotarpis (1864-1904)
Spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904) atsirado patriotų, kurie brandino tautinę lietuvių savimonę (2006, p.85). Pavyzdžiui, S. Daukantas, M. Ą veikusiose slaptosiose lietuviškose mokyklėlėse siekė sukurti kultūrinius pamatus savo tautai. Pažymėtina, jog buvo pasisakoma prieš tautinę asimiliaciją, iškeliama tautinio sąmoningumo propagavimas, tautinio pabudimo idėjos platinimas. Jis teigė: "Toj priekalboj visai ryškiai pažymėti visi tautos pagrindai. Lietuviai sudaro tautą dėl to, kad turi savo garbingą praeitį, savo turtingą ir gražią kalbą, savo bendrus dabarties reikalus..."
Kaip nurodo D. Ardzijauskienė, ryškiausias tautinio atgimimo pakilimas įžvelgiamas XX a. pradžioje, kai 1904 m. buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas, 1905 m. legalizuota kultūrinės bei švietėjiškos draugijos veikla, o 1905 - 1906 m. po truputį į mokyklas imta grąžinti gimtoji kalba (D. Ardzijauskienė, 2007, p. Tuo metu tautinis sąmoningumas tapo vienu iš svarbiausių valstybės stiprinimo uždavinių. Po 1936 m. nedidelėse tautose tampa būtina auklėjimo prieiga, kadangi tik gerai išauklėtas savo žemės patriotas, žmogus pasiryžęs ir sutinkąs pasiaukoti, didis ir atsparus žmogus, yra patikimas tautos išlikimo ir ateities garantas (R. Baltrušis, 2001. p.9).
Tautinis atgimimas Sūduvoje XIX a.
Sūduva - ne tik daugelio garsių Lietuvoje slaptos spaudos kūrėjų - J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, P. ir J. Matulaičių, J. Bagdono, A. Vištelio-Višteliausko bei knygnešių Motiejaus Eimaičio, Jurgio Žitinevičiaus, Juozo Akelaičio, Antano Baltrušaičio-Antanėlio, Prano Kriaučiūno ir kitų gimtoji ar gyvenamoji vieta. Būtent šios iškilios ir patriotiškos pedagogų asmenybės (P. Arminas, P. Kriaučiūnas, V. Staniškis, T. F. Žilinskas) padarė didžiulę įtaką mokinių dvasinei raidai, jų savivokai. V. Peckaus teigimu, Marijampolės gimnazija, "įkurta kaip nutautinimo įrankis, tapo gaiviu šaltiniu Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimo istorijoje" [17, 3].
Švietimo situacija ir rusinimo politika
Po 1863-1864 metų sukilimo rusifikacija dar labiau sustiprėjo. Istorikas ir politologas prof. Antanas Kulakauskas sako, kad spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas buvo tik vienas iš rusinimo politikos elementų, susijęs su šiuo sukilimu. „Nėra tikslu sakyti, kad caro valdžia uždraudė ir lietuviškas mokyklas, nes tuo metu nebuvo nė vienos normalios lietuviškos mokyklos, tik parapijinės. Tiksliau būtų sakyti, jog buvo uždrausta jas kurti“, - aiškina prof. A. Kulakauskas.
Dr. Jurgita Venckienė, pasakodama apie šį laikotarpį, sako, jog lėšų caro valdžia nerado ir knygoms kirilika spausdinti: „Per visus 40 spaudos draudimo metų kirilika išleista 54 knygos, o lotyniškais rašmenimis - už Lietuvos ribų, Rytų Prūsijoje, JAV - net 1352 knygos, o kur dar periodinė spauda! “
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenys apie Lietuvos švietimo sistemą rodo, kad svetur gyvenančių lietuvių susidomėjimas lituanistinėmis mokyklomis ir švietimo programomis auga. Anot Karalienės Mortos lituanistinės mokyklos mokytojos Emilijos Malinauskaitės-Sigurdarson, pastaruoju metu pastebima tendencija didžiuotis savo tautine tapatybe ir ryšiu su gimtine, todėl lietuvių kalbos ir papročių stengiamasi išmokyti ir mišrioje šeimoje gyvenančius savo vaikus.
E. Malinauskaitės-Sigurdarson teigimu, viena dažniausių priežasčių yra tėvų noras, kad vaikai turėtų ryšį su seneliais ir gebėtų su jais susikalbėti lietuviškai. Vaikai neretai į lituanistines pamokas prisijungia ne tik iš namų užsienyje, bet ir viešėdami pas senelius Lietuvoje.
Kiekviena šeima pasirenka, kaip augina ir ugdo savo vaikus. Visgi, kalba klesti tada, kai yra vartojama, kai yra aktuali, kai svarbus kalbos vartojimo, pačios šalies kontekstas. Visi mano mokiniai į pirmąsias pamokas atėjo jau gebėdami kalbėti, o dauguma - ir skaityti bei rašyti lietuviškai - jie kalbos išmoko kalbėdami lietuviškai šeimoje, ir tik su vienu iš tėvų, jei šeima mišri. Jei šeima lietuviška, vaikai dažnai pasidalina, kad jų namuose kalbama tik lietuviškai, o jei jie ima kalbėti kita kalba, tėvai primena kalbėti lietuviškai. Jei tėvams tai svarbu, nejučia tampa svarbu ir vaikams.
Pagrindiniai iššūkiai ir sprendimo būdai
- Tarimas ir rašyba: Pastebima, kad ne Lietuvoje gyvenančių vaikų tarimas yra kitoks, jie kalba su akcentu, o tai lemia ir rašybos klaidas.
- Žodynas: Lietuvių kalbą vartojant tik namuose, taip pat turint ribotą priėjimą prie literatūros lietuvių kalba, nėra galimybės sužinoti ir vartoti daug specifinių žodžių.
Šeimoms padeda kokybiška, lengvai virtualioje erdvėje prieinama vaikiška literatūra lietuvių kalba, mokomieji filmai, kita medžiaga. Kalbą mokytis sunkiau, kai nesi jos kontekste - tiesiog mokytis gramatinių konstrukcijų, žodyno ar posakių nelengva, tačiau augant šeimoje, kurioje su bent vienu žmogumi gali bendrauti lietuviškai, kalba ateina savaime, o kai yra galimybė pamokose lietuviškai plepėti su bendraamžiais, daryti smagias užduotis, kurti lietuviškai - dar geriau.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kūdikių ankstyvas vaikščiojimas: svarbiausios priežastys, pavojai ir ekspertų patarimai tėvams
- Girstučio Baseinas Kaune: Geriausios Pramogos Vaikams ir Šeimoms – Atsiliepimai ir Patarimai